1917 metais istorija yra užfiksavusi vieną įdomią ir nūdienai tinkančią Lenino mintį, jog bet kokia virėja negali (tuojau pat) valdyti valstybę. Mat virėją visų pirma reikia išmokyti, paruošti, pakaustyti. Kaip gi su tomis virėjomis yra Lietuvoje?
© Corbis/Scanpix

Dar 2008 metų pabaigoje, pokalbyje su Andriaus Kubiliaus patarėju pristačiau ekonominės būklės prognozę, kuri tuo metu keturiskart pranoko finansų ministerijos ir bankų skelbiamas 5 proc. ūkio smukimo prognozes.

Jau ir tie 5 procentai tuo metu buvo daug, kadangi tai buvo koreguotas skaičius nuo pusantro procento. Tačiau kolosalus 20 proc. smukimas atrodė sunkiai tikėtinas. Vis dėlto, ministro pirmininko patarėją lyg ir pavyko įtikinti, jog projektuojami sprendimai tik nusmukdys ūkį, o daugelis jų – kaip gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, Pelno mokesčio didinimas – dar labiau paskatins jo smukimą iki tų minus dvidešimties.

Kaip ko gero nekeista, po pokalbio nieko neįvyko. Tik prognozė išsipildė. Ir išsipildė su nemažu kaupu – jau dabar, dar nesibaigus metams, ekonomika smuko ketvirtadaliu – t. y. 5 proc daugiau nei prognozėse. O štai iki metų pabaigos nuosmukis gali pasiekti beveik trečdalį BVP.

*Sandoriams naudojami pinigai: grynieji pinigai apyvartoje ir indėliai iki pareikalavimo litais. Šaltinis: Lietuvos bankas
*Sandoriams naudojami pinigai: grynieji pinigai apyvartoje ir indėliai iki pareikalavimo litais. Šaltinis: Lietuvos bankas

30 procentų – ne iš piršto laižtas skaičius. Įvertinus pinigų kiekio apyvartoje mažėjimo tendenciją, pinigų kiekis nuo didžiausios jo reikšmės 2009 gruodį bus sumažėjęs 36,5 proc. Gaila, bet realybė tokia, jog būtent šį, aukščiau pateiktą pinigų kiekio apyvartoje grafiką, atkartoja ir BVP grafikas. Tik su tam tikru pavėlavimu, kadangi gamintojams ir vartotojams reikia prisiderinti prie naujo – mažesnio – apyvartos pinigų kiekio.

Tą vaizdžiai pailiustruoja žemiau esantis grafikas, 2003-ųjų rugsėjį paskelbtas Europos Centrinio Banko tyrime. Būtent naudojantis minėtu metodu ir žinant Vyriausybės planus, jau 2008 m. gruodį be jokių brangiai kainuojančių modeliavimo priemonių buvo galima drąsiai prognozuoti BVP krisiant bent penktadaliu. Jis tiek ir krito. Ir didžia dalimi tai – Vyriausybės bei Algirdo Šemetos nuopelnas.

Ch.Klausas.„2Š“ projektas arba kodėl BVP gali kristi daugiau kaip 30 proc.

Apyvartos pinigų kaita ir jos pasekmės

Gali kilti klausimas, kodėl pinigų kiekis apyvartoje yra svarbus rodiklis ūkiui? Pinigai ūkiui reikalingi sandoriams aptarnauti. Jie nelieka nepanaudoti ir nuolat cirkuliuola, tad ūkio subjektai prisitaiko prie tam tikro pinigų kiekio rinkoje. Svarbu suvokti, kad ūkis toleruoja tik nežymius cirkuliuojančių pinigų kiekio pokyčius. Žymesni svyravimai gali ypač skaudžiai paveikti šalį ir jos gyventojus.

Kai pinigų kiekis sparčiai auga, kyla prekių ir paslaugų kainos, o pats kilimas gali tapti nebevaldomu ir atvesti prie poreikio keisti valiutą. Infliacijos spiralę daugelis yra savo kailiu patyrę mūsų nepriklausomybės atkūrimo metu ir valdžia infliacijos labai vengia.

Netgi Lietuvos banko tikslas yra palaikyti kainų stabilumą.
Tačiau pinigų kiekis apyvartoje gali ne tik sparčiai kilti, bet ir sparčiai kristi, ir šis reiškinys yra kur kas pavojingesnis už infliaciją. Sparčiai didėjant cirkuliuojančių pinigų kiekiui, auga kainos, tačiau BVP ir užimtumui tai didelės įtakos nedaro (1995-1999 m. grafike).

Pinigų kiekiui sparčiai mažėjant, mažėja gamyba (BVP) ir auga nedarbas, o tai – itin pavojingas reiškinys, paprastai sukeliantis ilgalaikes krizes. Todėl nesuklysime pinigus prilygine savotiškam narkotikų ūkiui – jų kiekį didinti galima ir ūkis prie to pripranta, tačiau jų mažinimas ar mažėjimas gresia skausmingu pagiriojimusi. Būtent dabar ir pagiriojamės nuo sparčiai sumažėjusio apyvartos pinigų kiekio. O pačią Lietuvą šiuo metu drąsiai galima lyginti su narkomanu, dėl trečdaliu sumažintos dozės patiriančiu baisingas kančias.

Būtent dabar ir pagiriojamės nuo sparčiai sumažėjusio apyvartos pinigų kiekio. O pačią Lietuvą šiuo metu drąsiai galima lyginti su narkomanu, dėl trečdaliu sumažintos dozės patiriančiu baisingas kančias.
Chorstas Klausas

Kodėl – iliustruoja paprastas pavyzdys: įsivaizduokite Petrą ir Joną, vienas kitam parduodantį skirtingų maisto produktų rinkinį. Jonas turi 2 litus, už kuriuos ryte iš Petro nusiperka duonos kepalą. Petras vakare iš Jono už ryte gautus pinigus nusiperka litrą pieno. Staiga Jonas vakare išgirsta kalbas apie krizę ir nusprendžia sumažinti savo išlaidas perpus. Kitą rytą jis išleidžia tik litą, tačiau už jį nusiperka tik pusę duonos kepalo iš Petro. Petras, uždirbęs mažiau, tesugebės nusipirkti tik pusę litro pieno iš Jono. Duonos ir pieno paklausa sumažės, tad kiekvienas iš jų gamins mažiau. Valstybės mastu tai reiškia, jog sumažės BVP.

Taigi, mažėjant pinigų kiekiui apyvartoje, paprastai sumažėja BVP. Beabejo, Petras ir Jonas galėtų pabranginti (revalvuoti) valiutą, t. y. sutarti, kad ir pienas, ir duona kainuos nebe du, o vieną litą. Tačiau kai petrų ir jonų yra 3,3 milijono, toks sutarimas praktiškai neįmanomas.

Galų gale defliacija apskritai įmanoma iki tam tikro lygmens, nes priversta parduoti produkciją už žemesnę nei gamybos kainą, įmonė gali paprasčiausiai bankrutuoti. Todėl gamybos mažinimas ir yra tas kelias, kurį paprastai renkasi įmonės.

Ar planuojami sprendimai veda link krizės pabaigos?

Jei Vyriausybės tikslas būtų buvęs užtikrinti gyventojų gerovės lygį, akivaizdu, kad beveik visas pasirinktas priemones reikėtų vertinti kaip aibę neteisingų sprendimų – tai, ką daro Vyriausybė, nėra rūpestis gyventojų gerove. Sprendžiant iš priemonių, Vyriausybės tikslas – biudžeto balansas bei valstybės bankroto rizikos mažinimas, o gyventojų gerovės nėra paisoma. Tačiau net ir siekdama šio tikslo, Vyriausybė savo veiksmais mažina tiek gyventojų gerovę, tiek dar labiau išbalansuoja biudžetą.

Juk ir paprastam beraščiui aišku, kad nemokšiškai ir nelaiku pakaitaliojęs mokesčių tarifus papildomų pinigų nesurinksi. Juolab, jei jų apyvarta valstybėje yra smukusi. O absoliučios daugumos mokesčių šaltinis būtent ir yra pinigų apyvarta. Įsivaizduokite turį verslą – semiate 30 proc. upeliu pratekačio vandens jį parduodate. Jei tik tame upelyje vandens srautas sumažės, sakykime - 50 proc., tai ir jūsų uždarbis sumažės tiek pat. Net jei jūs ir pradėsite imti dvigubai daugiau vandens, uždarbis vis vien būs 50 proc. mažesnis už galimą.

Nemokšiškai ir nelaiku pakaitaliojęs mokesčių tarifus papildomų pinigų nesurinksi. Juolab, jei jų apyvarta valstybėje yra smukusi. O absoliučios daugumos mokesčių šaltinis būtent ir yra pinigų apyvarta.
Chorstas Klausas

Vyriausybė būtent taip ir elgiasi – vietoj to, kad spręstų cirkuliuojančių pinigų problemą (atstatytų upelio srovę), ji bando prie to mažesnio pinigų kiekio prisitaikyti (didina mokesčių tarifus). Tik nepastebi, kad ūkiui ir gyventojams po tokių sprendimų teks nebe 70, o tik 40 proc. to upelio likučio.

Akivaizdu, kad pasirenkamos priemonės nėra orientuotos į krizės priežastis, būtent todėl jos ir neduoda laukiamo rezultato. Tik dar labiau išbalansuoja jau pakankamai išbalansuotą finansinę ūkio būklę ir paspartina valstybės „grimzdimą“. Valstybė pakliuvo į pelkę, o joje, kaip žinome, bet koks netikslingas judesys neleistinas, nes skendimo procesą tik paspartina.

Vertinant Lietuvos finansinės krizės priežastis, pagrindinės priemonės turėtų būti orientuotos į pinigų rinką. Vyriausybė turėtų užtikrinti, jog apyvartoje esančių pinigų kiekis nemažėtų ir tam tikrai yra dar neišnaudotų rezervų (nekalbant apie skurdaus vaisingumo taupymo lakštus ar brangų skolinimąsi), netgi neatmetant ir pančiojančios rankas valiutų valdybos revizavimo. Vis dėlto buhalteriški finansų vadovai (tame tarpe ir aukščiausios grandies), deja, ir toliau suka visišką fiasko patyrusios Šemetos-Šimonytės vykdytos ir vykdomos politikos smagratį.

Todėl, žvelgdamas į šių dienų realijas, drąsiai taisau Lenino mintis – ne bet kokia (net ir išsilavinusi) virėja gali valdyti valstybę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Galingas žemės drebėjimas supurtė centrinę Meksiką žuvo 60 žmonių, skaičius gali dar didėti (12)

7,1 balo pagal richterio skalę žemės drebėjimas smogė Pueblos valstijai centrinėje Meksikoje, į...

Orai: laukia nuostabios permainos (5)

Artimiausiomis dienomis temperatūra žymiai nesikeis, išaugs debesuotumas, trumpai palis. Nuo...

Dvi Rusijos „Il-76“ minutės virš Lietuvos: ženklas duotas? (927)

Rusijos karinių lėktuvų „Il-76“ pasirodymą Lietuvos oro erdvėje daugelis pasistengs priskirti...

D. Grybauskaitė kreipėsi į pasaulio lyderius JT: Kremlius nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams (789)

Rusijos vadovybė niekaip nesugeba pažaboti savo neapykantos Vakarams, pareiškė prezidentė...

Pasiruoškite blogiausiam: nevaldoma Kinijos kosminė stotis krenta į Žemę (119)

Kinijos kosminė stotis „ Tiangong -1“ jau ruošiasi pasitikti savo pražūtingą lemtį. 2011...

Žurnalo viršelyje išvydusi pakoreguotą savo krūtinę E. Ratajkowski paviešino neretušuotą kadrą (11)

Žinomas Amerikos supermodelis Emily Ratajkowski socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijo...

D. Petrovičiaus mamos dovana pravirkdė Slovėnijos krepšinio herojų (4)

Fantastiškai Europos krepšinio čempionate rungtyniavęs ir ant savo pečių link titulo Slovėnijos...

Antroji pusė nebenori mylėtis: kodėl ir ką daryti? (36)

Ilgai gyvenant kartu, tai nutinka kur kas greičiau, negu jums atrodo.

Vilniaus oro uoste, į Kijevą turėjusiame skristi lėktuve, siautėjo agresyvūs Izraelio piliečiai papildyta (116)

Antradienio vakarą 19.37 val. policija gavo pranešimą, kad Vilniaus oro uoste, lėktuve (skrydis...

D. Gudelis: idealaus prezidento atvaizdas lipdomas iš esamų ir buvusių prezidentų (27)

Viešojoje erdvėje jau prasidėjo diskusijos, kokie galimi kandidatai dalyvaus 2019 m. prezidento...