Lietuvos žemę įvairiais tikslais buvo aplankę daug karalių, monarchų, diktatorių, prezidentų, šiaip pirmo ryškumo pasaulinių žvaigždžių. Vieni čia pabuvojo kaip užkariautojai, kiti gi – geranoriškai siekiantys draugiškų santykių, abipus naudingo bendradarbiavimo, teikiantys paramą. Bet buvo ir yra trečia kategorija pasaulio galingųjų, kurie vengė ir vengia užsukti į mūsų šalį. Pavyzdžiui, V. Putinas.
Česlovas Iškauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Bet apie viską iš eilės. Beveik prieš trejus metus DELFI rašiau, kad Lietuvą yra aplankę Napoleonas, Petras I, Leninas, Hitleris, netgi Brežnevas ir Gorbačiovas, o štai Putino, kaip nesulaukiame, taip nesulaukiame. Šiandien gi naujas viltis sulaukti Rytų valstybės monarcho, neabejotinai vėl tapsiančio jos valdovu, įžiebė premjeras S. Skvernelis, paraginęs taisyti santykius su Rusija. Politologas Bernardas Gailius mano, kad tokiam akibrokštui jį paskatino noras įsiteikti be Rytų rinkų neišsiverčiantiems verslininkams, prieš rinkimus užbėgti už akių Prezidentei ir ją nurungti, o gal šiaip – ant kažkurio smegenų pusrutulio užplaukęs „blūdas“ pasipuikuoti platesniais už paties Viešpačio interesais.

Dar Rusijos carai mėgo užsukti į Lietuvą. Pirmasis aplankęs Vilnių buvo Rusijos caras Aleksejus Michailovičius, kurio vadovaujami rusų daliniai 1655 m. rugpjūčio 9 d. įžengė į vieną iš ATR sostinių. Tai buvo ir pirmoji Vilniaus okupacija Lietuvos istorijoje, nors ji tęsėsi tik 6 metus.
Česlovas Iškauskas

Vienaip ar kitaip Kremliui pasiųstas signalas (ir jį pasigavo Rusijos žiniasklaida), kad V. Putinui laikas atsiliepti į D. Grybauskaitės kvietimą aplankyti Vilnių, kai du buvę leningradiečiai 2010-ųjų vasarį susitiko Helsinkyje. Tiesa, tada 40 min. trukęs pokalbis nebuvo malonus paplepėjimas, bet abu lyderiai nutarė, kad laikas plėsti dvišalius kontaktus. Tai buvo pirmas Lietuvos ir Rusijos vadovų susitikimas po 2001 m. dvišalio V. Adamkaus ir V. Putino susitikimo. 2009 m. D. Grybauskaitė telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. B. Gailius primena, kad 2010 m. rudenį, kai V. Putinas ir D. Medvedevas televizorių ekranuose pasigardžiuodami valgė lietuvišką duoną, Lietuvos politologai čia įžvelgė santykių atšilimą ir bręstantį D. Grybauskaitės vizitą į Maskvą. V. Putinas retkarčiais aplankydavo Kaliningrado sritį (pernai rugpjūtį čia jis aptarė šiaurės rytų regiono transporto infrastruktūros klausimus), kur anksčiau buvo jo uošvija, bet Lietuvos sienos niekada neperžengė.

O istorikai primena, kad dar Rusijos carai mėgo užsukti į Lietuvą. Pirmasis aplankęs Vilnių buvo Rusijos caras Aleksejus Michailovičius, kurio vadovaujami rusų daliniai 1655 m. rugpjūčio 9 d. įžengė į vieną iš ATR sostinių. Tai buvo ir pirmoji Vilniaus okupacija Lietuvos istorijoje, nors ji tęsėsi tik 6 metus.

XVIII a. pradžioje Vilnių keliskart aplankė Petras I. Jam didžiausią įspūdį paliko lietuviškos garinės pirtys. Vykdamas į Olandiją mokytis laivadirbystės, užsukęs į Vilnių, jis buvo nustebintas visuomeninių ir asmeninių garinių pirčių gausybe ir jose užgaišo nemažai laiko. Juk kitose Europos šalyse tokių pirčių imperatorius nerado, nes tuo metu Vakarų šalių miestiečiai maudydavosi visuomeninėse voniose (labiausiai žinomos senovės Romos prausyklos – termos). Grįždamas namo Petras I vėl buvo apsistojęs Vilniuje. To laiko metraštininkai rašo, kaip jis čia apkrikštijo juodaodį Hanibalą ir netgi kaitino bei vanojo jį Vilniaus didikų Sapiegų ir Pacų pirtyse, „kad baltas pasidarytų“.

Dar aprašoma vieno iš paskutinių Romanovų dinastijos carų Nikolajaus II kelionė į Vakarų frontą 1914 m., iš kurio grįždamas į Peterburgą jis apsilankė Vilniuje. Yra išlikę tų metų rugsėjo 20–25 dienų Nikolajaus II dienoraščio įrašai, kuriuose rašoma: „Atvykau į Vilnių, didelis sutikimas stotyje, gatvėse išrikiuoti kariuomenės daliniai. Užvažiavau į soborą ir karo ligoninę, vėliau Raudonojo kryžiaus ligoninę. Abiejose ligoninėse aplankiau visus sužeistus karininkus ir žemesnių rangų sužeistuosius. Užvažiavau nusilenkti Aušros vartų Dievo Motinai. Stotyje išlydėjo Vilniaus karo mokyklos kursantai. Išvažiavau labai patenkintas tuo, ką mačiau, bei visuomenės sutikimu. Nuėjau anksčiau miegoti...“ Imperatoriaus vizitas Vilniuje užtruko dviem su puse valandos ilgiau, nei buvo planuota.

Netrukus pakeliui iš Vakarų Europos namo 1895-ųjų rugsėjo 19 d. vos 25-rių sulaukęs būsimas revoliucijos vadas Vladimiras Leninas keletui valandų buvo apsistojęs Vilniaus geležinkelio stotyje. Sovietiniai istorikai Bronius Vaitkevičius, Konstantinas Surblys ir Romas Šarmaitis savo studijoje „Leninas ir Lietuva“ didžiuodamiesi rašė, kad per trumpą laiką V. Leninas Vilniuje spėjo užmegzti ryšius su vietos socialdemokratais, bendravo su jų lyderiu, gydytoju ginekologu Jonu Andriumi Domaševičiumi. Kai kurie istorikai tvirtina, kad savo trumpą sustojimą žydiško kraujo turėjęs V. Leninas skyrė BUND – Žydų darbo partijos (General Jewish Labour Bund) Rytų padalinio įkūrimui Vilniuje.

Sovietiniai lyderiai vengė kelti koją į Lietuvos žemę. Stalinas, kuris apskritai daugiausiai tūnojo Kremliuje, Lietuvą valdė per savo emisarus. Tiesa, 1958 m. kaip SSKP politbiuro narys Leonidas Brežnevas, atsakingas už gynybinę ir karinę pramonę, Nikitos Chruščiovo buvo atsiųstas į Vilnių ir net buvo užkopęs į Gedimino kalną. Kalbama, kad tais ekonominio atšilimo laikais, patapšnojęs Antanui Sniečkui per petį, aukštas partinis svečias šią pilį pavadino „lietuvių pasididžiavimu“… Jau vėliau genseko L. Brežnevo laukė vadinamoji „Brežnevo vila“ Palangoje, kuri buvo specialiai pastatyta apie 1980 m. sovietų lyderio atostogoms. Bet po poros metų jis mirė, taip Lietuva ir nesulaukė aukšto svečio.

Kremlius tik iš tolo prisimena Baltijos šalis, joms kartais pagrūmoja, bet prieš 28 metus prarastos SSRS teritorijos jo strategų nėra pamirštos. Vaizdžiai sakant, gal daug kas ir dairosi pro trobos langelį į svečius atžingsniuojančio V. Putino, tačiau realybė kitokia: dažniau kabama apie jo „vizitą“ ant žvaigždėto tanko.
Česlovas Iškauskas

Pajutęs SSRS pražūtingą Lietuvos nepriklausomybės kvapą, lygiai prieš 28 metus, 1990 m. sausio 11–13 d., Vilniun atskubėjo pirmas ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas su Raisa Maksimovna. Per tris dienas jam nepavyko atkalbėti lietuvių atsisakyti ketinimų skelbti nepriklausomybę. Po metų šis nelauktas ir nepavykęs vizitas virto Sausio 13-osios žudynėmis, per kurias „perestroikos“ tėvas, taip saldžiai kvietęs neišeiti iš „daugianacionalinio bendrabučio“, esą saldžiai miegojo... Apie tai rašyta DELFI 2013 m. kovą.

Tai ir viskas. Iki šiol aukščiausias Rusijos pareigūnas, lankęsis Lietuvoje, buvo Rusijos premjeras. 1997 m. rugsėjį tuometinis Rusijos vyriausybės vadovas Viktoras Černomyrdinas Vilniuje dalyvavo 12-os valstybių lyderių konferencijoje regioninio saugumo klausimais. Dar prieš Rusijos agresiją Kaukaze, 2004-ųjų liepą, tuometinis Lietuvos vadovas V. Adamkus teigė gavęs žinių, kad į Lietuvą gali atvykti V. Putinas. Tačiau prieš tai kilus skandalui dėl Rolando Pakso ir jo aplinkos ryšių, imta kalbėti apie Lietuvos diplomatinę izoliaciją...

Po Rusijos inspiruoto karo Ukrainoje, Krymo aneksijos dviejų valstybių vadovų susitikimas virto rožine svajone. Kremlius tik iš tolo prisimena Baltijos šalis, joms kartais pagrūmoja, bet prieš 28 metus prarastos SSRS teritorijos jo strategų nėra pamirštos. Vaizdžiai sakant, gal daug kas ir dairosi pro trobos langelį į svečius atžingsniuojančio V. Putino, tačiau realybė kitokia: dažniau kabama apie jo „vizitą“ ant žvaigždėto tanko.

Tad kas geriau – viltis ar baimė? Paklauskite S. Skvernelio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apklausė išvykusius: išryškėjo žmogiškoji emigracijos tragedija (222)

Tik 30 proc. emigravusiųjų sako, kad Lietuvoje jie neblogai gyveno, dar mažiau čia galėjo viską...

Jaunos šeimos galės prašyti paramos būstui regionuose papildyta 11:17 (111)

Ketvirtadienį Seimas priėmė Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms...

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų detektyvas: archeologus bandė paklaidinti veikėjai iš praeities (827)

Ne visi norėjo, kad Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai būtų atrasti....

Užupio gyventojai pakraupę: dailininkas Cicėnas paliko savo šunį supūti (146)

Emigravęs dailininkas Linas Cicėnas Užupyje paliko supūti savo šunį – kritinės būklės...

Kuršių nerijoje prasidėjo „nelegalių“ pastatų griovimas, nuverstas pirmas pastatas (39)

Lietuvos valstybinių kelių priežiūros įmonė „Kelių priežiūra“ nugriovė neteisėtu...

Ketvirtadienį vakarinėje Lietuvoje galimas smarkus lietus, vėjas, perkūnija (6)

Ketvirtadienį vakarinėje Lietuvos dalyje galimas smarkus lietus, stiprus vėjas, perkūnija,...

Ėmusis tokio verslo liūdna nebus (32)

Vyresnio amžiaus žmonės miesto šventėse Kęstučio ir Monikos Zinkevičių prisibijo. Drąsiausi,...

Palangiškė tikina susilaukusi Petro Gražulio vaiko – Seimo narys pasiruošęs DNR tyrimui (370)

Palangiškė Birutė Navickaitė ketvirtadienio laidoje KK2 atskleis, kad ji šių metų balandžio 8...

Teismas trims mėnesiams nušalino Panevėžio merą nuo pareigų (39)

Teismas ketvirtadienį trims mėnesiams nuo pareigų nušalino korupcija įtariamą Panevėžio merą...

Kūdikio laukimu gyvenantis Deividas Meškauskas – apie tėvo vaidmenį sūnui Adomui ir pokyčius darbe (36)

Šiuo metu Deivido Meškausko gyvenimą supa tik patys geriausi pokyčiai. Nors šokėjas...