aA
Šiemet Kovo 11-oji bus ypatinga. Švęsime mūsų atkurtos nepriklausomos valstybės trisdešimtmetį. Tai buvo didžiulė laimė 1990 m. kovo 11 d. balsuoti už Lietuvos laisvę.
Česlavas Okinčicas
Česlavas Okinčicas
© DELFI / Audrius Solominas

1990-ųjų kovo 11-ąją buvo kertinis momentas, turėjęs parodyti, ar mes, Lietuvos lenkai, tikrai esame lenkų tautos dalis. Nes lenkai, kur jei bebūtų, visada kovojo už nepriklausomybę.

Lenkijos ir tų valstybių, kuriose gyveno. Tadeusz Kościuszko – už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę, Lenkijos lakūnai Antrojo pasaulinio karo metais Didžiąją Britaniją gynė nuo vokiečių antskrydžių.

Manau, kad kartu su Medardu Čobotu, Zbignevu Balcevičiumi ir Romualdu Rudžiu ir aš „įsirašiau“ į šias gretas.

Būti Lietuvos patriotu lenku, kuris pasirašė Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Aktą – neįtikėtinai reikšminga patirtis. Ir tikriausiai didžiausias įvertinimas, koks tik gali būti. Šiuo žingsniu buvo įtvirtinta kelių šimtų metų bendra mūsų dviejų tautų istorija, davusi progą man, lenkui, eilinį kartą įrodyti, kad esu Lietuvos patriotas.

Didžiuojuosi, kad kovojau už Lietuvos nepriklausomybę, kad atstovavau savo valstybei sunkiausiomis jai dienomis, prisidėjau prie to, kad Lietuva būtų laisva demokratinė valstybė, NATO ir Europos Sąjungos narė.

Prieš pat skelbiant nepriklausomybę, 1990 m. kovo 11-ąją, sakydamas Lietuvos parlamente kalbą išreiškiau tikėjimą, kad nepriklausoma Lietuva bus aktyvi tarptautinės bendruomenės narė. Tai įvyko. Sakiau taip pat, kad tikiu, jog tik nepriklausoma Lietuva galės užtikrinti Lietuvos lenkų teises ir laisves. Manau, kad ir šis mano tikėjimas pasiteisino, nors, deja, neišspręstų klausimų vis dar yra pakankamai daug.

Labai dažnai manęs klausinėja: „Kokios tos Lietuvos lenkų problemos?“ Atsakau, kad bent jau Lietuvoje visi jas puikiai žinome, nes per 30 Nepriklausomybės metų jos menkai tepasikeitė.

Nelietuviškų asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose klausimas, Tautinių mažumų įstatymo priėmimo problema, žemės grąžinimas Vilniaus krašte, Vilnijos ekonominės ir socialinės problemos, rusifikacijos grėsmė. Bet visų pirma – lenkakalbio švietimo Lietuvoje problemos.

Esu ne kartą pasakęs, jog jeigu iš tikrųjų norime tautines mažumas integruoti bei ištraukti iš Kremliaus propagandos žnyplių, turime pasiūlyti tautinėms mažumoms kuo daugiau alternatyvių informacijos šaltinių gimtosiomis kalbomis, įtraukti jas į bendrąjį valstybinį naratyvą ir – visų pirma — investuoti į jų švietimą gimtosiomis kalbomis.

Nes investuodami į tautinių mažumų švietimą gausime labiau išsilavinusias mažumas, o tai reiškia, kad daugiau šių mažumų atstovų galės gauti geresnį darbą, daryti karjerą ir kurti ne tik asmeninę, ne tik savo etninės grupės, bet ir visos mūsų šalies sėkmės istoriją.

Esame nedidelė valstybė, neturime nei naftos, nei molibdeno. Viską ką turime, ant ko galime kurti savo šviesiąją ateitį – tai žmonės.

Per didelė prabanga būtų mums neišnaudoti visų žmonių, tarp jų ir Lietuvos lenkų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių, talentų. O tam kad šie talentai atsiskleistų – reikia išsilavinimo. Kokybiško ir prieinamo.

Viską ką turime, ant ko galime kurti savo šviesiąją ateitį – tai žmonės. Per didelė prabanga būtų mums neišnaudoti visų žmonių, tarp jų ir Lietuvos lenkų, rusų, baltarusių, žydų ir kitų tautybių, talentų. O tam kad šie talentai atsiskleistų – reikia išsilavinimo. Kokybiško ir prieinamo.
Česlavas Okinčicas


Matau, kad dabartinė Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė geriau supranta tautinių mažumų švietimo situaciją nei ankstesnės Vyriausybės.

Pagaliau pajudėjo lenkų kalbos vadovėlių bei mokomųjų priemonių reikalai, pasirašyta bendra Lenkijos ir Lietuvos deklaracija dėl lietuvių mažumos Lenkijoje ir lenkų mažumos Lietuvoje švietimo plėtros, atnaujintas Lenkijos-Lietuvos darbo grupių darbas. Gal tuomet ministrui Algirdui Monkevičiui nepritrūks politinės valios išspręsti ir vis dar egzistuojančias egzaminų problemas tautinių mažumų mokyklose? O jų teturime dvi.

Nuo 2013 m. tautinių mažumų mokyklų, tarp jų ir lenkakalbių, abiturientai laiko suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą.

Tikrai nesu nusiteikęs prieš lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimą, tačiau dabartinis modelis akivaizdžiai nepasiteisino. Tautinių mažumų mokyklos nebuvo jam pasiruošusios, o iš valstybės pusės nebuvo imtasi rimtų priemonių istoriškai susiklosčiusiems lietuvių kalbos žinių skirtumams išlyginti.

Skirtumai tarp lietuvių kalbos programų lietuviakalbių ir tautinių mažumų mokyklose net ir šiuo metu vis dar yra dideli. Trūksta mokytojų ir lietuvių kalbos mokymo metodikų, trūksta pinigų, vadovėlių ir mokymo priemonių.

Rezultatai byloja patys už save. Pvz., 2019 m. lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą neišlaikė 9,4 proc. Lietuvos abiturientų, o lenkakalbių mokyklų mokinių atveju – net 20,86 proc. 2018 m. skaičiai buvo dar baisesni – lenkakalbių abiturientų atveju neišlaikė net 23,5 proc.! Taip pat ir egzamino metu surinktų taškų vidurkiai akivaizdžiai skiriasi: lietuviakalbių mokyklose abiturientai vidutiniškai surenka po 50 taškų, tautinių mažumų mokyklose – 40 taškų.

O prastesni rezultatai reiškia, kad mažiau tautinių bendrijų atstovų gaus galimybę įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Be to, verta paminėti, jog 2019 m. buvo paskutiniai kai tautinių mažumų mokyklų abiturientai turėjo šiame egzamine bent šiokias tokias lengvatas (pvz., šių mokyklų mokiniai galėjo padaryti daugiau klaidų egzamino metu ir pan.). Manau, kad šių lengvatų pratęsimas bent jau dar 4 metams yra būtinas. Bet lygiai taip pat būtinį ir sprendimai dėl programų, vadovėlių, mokytojų ir pačio egzamino struktūros.

Dar viena problema: privalomo gimtosios kalbos brandos egzamino nebuvimas tautinių mažumų mokyklose. Šiuo metu asmenys, siekiantys įstoti į valstybės finansuojamas studijas, be lietuvių kalbos turi išlaikyti dar ir matematikos bei vienos užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą. O kodėl tarp šitų egzaminų nėra tautinių mažumų mokyklų mokinių gimtųjų kalbų?

Jo atsiradimas šiame sąraše neabejotinai padidintų gimtosios kalbos prestižą bei sustiprintų tautinę tapatybę.

Žinoma, toks privalomas egzaminas turėtų duoti apčiuopiamą naudą. Pavyzdžiui, priimant į studijas Lietuvos valstybiniuose universitetuose.

Šis klausimas ypatingai svarbus gausiausiai Lietuvos tautinei mažumai – lenkams. 2011 m. visuotinio surašymo duomenys byloja, kad pagal asmenų su aukštuoju išsilavinimu Lietuvos lenkai lenkia tik romus ir beveik dvigubai atsilieka nuo lietuvių.

Nuo Nepriklausomybės atgavimo praėjo jau trys dešimtmečiai. Tikiu, jog šiandien laisva Lietuvos valstybė yra pakankamai stipri, kad išspręsti tautinių mažumų problemas. O pradėti galime nuo švietimo, jeigu kitose srityse politinės valios trūksta.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(34 žmonės įvertino)
2.6765

Top naujienos

Dailius Dargis | D+

16 valandų su savo pagrobėju praleidęs žinomas Lietuvos aktorius papasakojo, kaip viskas vyko: aš tapau jo savotišku pagalbininku

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo kelios, tačiau plataus atgarsio sulaukusios įkaitų...

Psichologė pasakė, kada santuokoje jau laikas sukti skirtingais keliais: svarbu viską matyti skaidriai (94)

Kai lyčių stereotipai trinami laikmečio ar kitų procesų, kuo gi skiriasi vyras ir moteris? O...

Iš COVID-19 duomenis nagrinėjančių ekspertų – nerimo ženklai: kertasi dvi pandemijos (72)

Kai Ziyado Al-Aly vadovaujama tyrimų grupė pranešė jam, kaip dažnai diabetas kerta...

Restoranuose drastiškai trūksta darbuotojų: sugrįžusieji iš prastovų susirenka išmokas ir patraukia kitur (258)

Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų...

Mirė garsi virtuvės šefė, „barbekiu mama“ Halina Bovševič (199)

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė, barbekiu mama vadinta Halina...

Lyg tikra vasara: į Lietuvą plūstelės šiluma – įdienojus net iki 23 laipsnių (3)

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono vakarinė – šiltoji dalis. Su smarkokais pietiniais oro...

Nepavykęs Kremliaus noras įgelti: lietuviai, rinkitės – ginklai arba vakcinos (574)

Lietuvos kariuomenės įsigijimai visada buvo ir išliko Kremliaus propagandistų dėmesio centre: tai...

Pavydas poroje: kada jis santykius griauna, o kada jiems padeda? (10)

Meskite į mane akmenį tie, kas niekada nejautė pavydo. Iš tiesų šis jausmas mus lydi nuo...

Gydytojas įvardijo, koks skausmas mus labai sendina: patarė nedelsti du skaičiai parodys, ar efektyviai sportuojate (18)

Pradėdami sportuoti, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, sporto salėje kartais nesupranta...

Orijus Gasanovas papasakojo, kodėl dabar pats geriausias laikas keliauti: stebina prabangių viešbučių kainos ir galimybės (38)

Dabar, kai pasaulis stengiasi išsivaduoti iš COVID–19 sukeltos pandemijos, vis dažniau iškyla...