aA
Užklupus koronaviruso pandemijai daugelio šalių vyriausybės žaibiškai persiorientuoja į tai, kas iki tol buvo traktuojama labiau kaip utopinis eksperimentas – universaliosios bazinės pajamos (UBP arba angliškai UBI – Universal Basic Income). Tai šiuo metu pasirodo kaip vos ne vienintelė išeitis žmonėms ir valstybių ekonomikoms kovoje su COVID 19, recesija, skurdu, atskirtimi ir nelygybe.
Birutė Visokavičienė
Birutė Visokavičienė
© Asmeninis archyvas

Tokia visuotinio pajamų paskirstymo, padalinimo mintis vyrauja daugelyje pasaulio valstybių ir virsta globalia opinija šiuo metu. Vienaip ar kitaip universalias pajamas jau naudoja JAV, Kanada, Jungtinė karalystė, Italija, Indija ir t.t. kovoje su koronaviruso socialinėmis ir ekonominėmis grėsmėmis. JAV Prezidentas D. Trumpas pasiūlė iškart mokėti 1200 USD kiekvienam amerikiečiui. Ar tai aktualu Lietuvai, kurios mokslininkai beveik penkerius metus, nesulaukę deramo nei valdžios, nei mokslo institucijų supratimo, dabar jau telkiasi į tarptautines mokslinių tyrimų grupes ir tinklus?

Laikas priimti sprendimus ir Lietuvoje

Ekstremali situacija – ne laikas dejuoti ar kritikuoti, bet priminti reikia.

Nuo 2015 metų LR Seimas, net du premjerai ir paskutinieji du LR Prezidentai yra gavę mūsų tyrėjų universalių bazinių pajamų metodo įgyvendinimo Lietuvoje pasiūlymus.

Padėkojo tik dabartinio Prezidento kanceliarija. Lietuvos mokslo tarybai per 2017–2020 metų laikotarpį buvo įteiktos net keturios projektų paraiškos, kurioms užsienio vertintojai (ekspertai) skyrė gan aukštus balus, bet Lietuvos mokslo taryba liko kurčia ir akla naujosioms ekonomikos ir socialinio gyvenimo transformacijos kryptims.

Ekonomika pasiekė tokią vystymosi ribą, kai visuotinis pajamų paskirstymas iš istorinės utopijos virsta vienintele realia labiausiai tikrovę atitinkančia priemone, instrumentu ir valstybės pažangos galimybe.
Birutė Visokavičienė

Kazimiero Simonavičiaus universiteto mokslininkai teigia

Pasaulio ekonomiką veikia dvi jėgos – demografija ir darbo našumas. Demografija Lietuvoje labai blogoje padėtyje, visuomenės senėjimas, mažas gimstamumas ir didelė emigracija bei protų nutekėjimas kerta ekonomikai iš pečių.

Produktyvumo augimą lemia naujausios technologijos pasaulyje, bet Lietuvos pasiekimai ir šioje srityje apgailėtini, nes gamyboje dominuoja mikro ir mažos įmonės, kurios nėra imlios skaitmenizacijai ir robotizacijai, nes gamina dažniausiai tarpines, smulkias detales, bet ne baigtinę, turinčią galutinį vartotoją, produkciją (Visokavičienė, 2015, 2016, 2017).

Pasekmės rodo, jog ekonomika pasiekė tokią vystymosi ribą, kai visuotinis pajamų paskirstymas iš istorinės utopijos virsta vienintele realia labiausiai tikrovę atitinkančia priemone, instrumentu ir valstybės pažangos galimybe.

Kartą Albertas Einšteinas pasakė, jog reikia keisti savo įpročius ir mąstymą, norint išspręsti problemas, kurios atsirado dėl buvusio mąstymo. Panašiai teigė, viešėdamas Lietuvoje, ir lietuvių kilmės mokslininkas, Nobelio premijos laureatas R. Šileris: „universalios bazinės pajamos svarbios ekonomikai, tačiau mažai rūpi ekonomistams“. Heikki Hiilamo (Suomija), Jurgen Wilspelaere (Suomija) tvirtai įsitikinę UBP panaudojimo svarba žmonėms ir ekonomikai COVID 19 grėsmių suvaldymui, „Covid 19 ir universalios bazinės pajamos pamokos vyriausybėms iš technikos pasaulio“ („Forbes“), Daniels Raventos, Julie Wark „Covid 19 ir poreikis dabar, universalios bazinės pajamos“ (UBI Investment Outlook 2020).

Visiems geriau ir saugiau gyventi šalyje ir globalioje erdvėje. Tai daug veiksmingiau, nei paleisti ekonominio gelbėjimo priemones, kad ir kokios jos geros bebūtų, „valstybės mastu“, kai jas iš esmės nusigraibys bankai ir stambusis verslas.
Birutė Visokavičienė

Kodėl reikia ar nereikia Lietuvai?

Universalios bazinės pajamos pirmiausia betarpiškai pasiekia žmogų, tik po to pereina labai natūraliai, galima sakyti, organiškai, tvariai ir efektyviai į visą ekonomiką: pas gydytojus, į ligonines, pas mokytojus į mokyklas, pas maisto, vaistų gamintojus, pas rašytojus, aktorius, dailininkus, žiniasklaidą ir per mokesčius į valstybės biudžetus, į finansų sektorių taip pat, ir t.t.

Žmogus dažniausiai geriausiai žino, kokiu būdu jas racionaliausiai panaudoti. Tokiu būdu šalies ekonomika tvariai ir harmoningai auga. Visiems geriau ir saugiau gyventi šalyje ir globalioje erdvėje. Tai daug veiksmingiau, nei paleisti ekonominio gelbėjimo priemones, kad ir kokios jos geros bebūtų, „valstybės mastu“, kai jas iš esmės nusigraibys bankai ir stambusis verslas.

Svarbiausia šiandiena ir rytoj yra tai, kad UBP sprendžia skurdo, atskirties ir atsilikimo problemą. Kaip gali išgyventi 36,9 proc. Lietuvos gyventojų, gyvenančių skurdo rizikos būsenoje ir žemiau skurdo ribos, Latvija 35,6, Estija 30,6 (EUROSTAT 2018 m. duomenys), kaip ekonominis nuosmukis paveiks Lietuvos galimybes atsigauti ekonomikai? Europos Socialinių tyrimų atliktų apklausų studija 2016 metais rodo, jog net 80,6 proc. Lietuvos (daugiausia iš visų ES apklaustų valstybių), respondentų pasisako už UBP įgyvendinimą, 46,7 proc. Estijos (žemiau ES vidurkio), (Latvijoje nebuvo daryta ši apklausa).

Galbūt pradžiai pakaktų suformuluoti poziciją, kuri leistų nekartoti buvusios 2008–2012 metų globalios krizės vyriausybės padarytų, ekonomiką žudančių klaidų, kuomet per krizę buvo beveik visuotinai atimamos uždirbtos žmonių pajamos ir pensijos. Dabar kitas laikas, ir tikrai baisesnis.
Birutė Visokavičienė

Negalima teigti, kad šalies valdžia nesupranta UBP vaidmens – per pastaruosius kelis metus, pradedant vadinamaisiais vaiko pinigais, įvesta keletas universalių išmokų, tačiau jie nesukuria sisteminio poveikio, veikiančio pilna apimtimi. Siūlome UBP,kaip būtinybę kovai su COVID-19. Jeigu reikia, platesnio ir gilesnio pateikimo bus daugiau, patarsime, kaip įgyvendinti, panaudojant ne tik valstybės biudžeto, bet ir finansų sektoriaus pajėgumus ir pinigus, pateiksime per 15 ir daugiau realių finansavimo šaltinių ir metodų (Visokavičienė, 2018,2019).

Galbūt pradžiai pakaktų suformuluoti poziciją, kuri leistų nekartoti buvusios 2008–2012 metų globalios krizės vyriausybės padarytų, ekonomiką žudančių klaidų, kuomet per krizę buvo beveik visuotinai atimamos uždirbtos žmonių pajamos ir pensijos. Dabar kitas laikas, ir tikrai baisesnis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(45 žmonės įvertino)
3.8889

Top naujienos

Virusologė: sausis ir vasaris yra tie mėnesiai, kuriuos turime išlaukti (204)

Kembridžo universiteto virusologijos ir bioinformatikos doktorantė Ingrida Olendraitė teigia, kad...

Prekių gabenimas jūra brangsta kartais: neabejojama, kad tai didins kainas Lietuvoje prekybininkai ieško išeičių (141)

Prekių gabenimas jūrų konteineriais iš Kinijos tuština Lietuvos verslų kišenes. Vien pandemijos...

Pūga Lietuvoje įsisiautėjo: šimtai iškvietimų visoje šalyje, kai kur – nepravažiuojami keliai elektros neturi apie 55 tūkst. namų ūkių (122)

Per parą ugniagesiai daugiau 331 kartą vyko šalinti nuvirtusių medžių ir kitų sniego...

Vakcina – naujausias Rusijos ginklas prieš Ukrainą: Putinas jau trimituoja apie pergalę Kryme (24)

Europos pastangos paspartinti vakcinaciją suteikia Rusijai dar vieną progą aktyviai pasireikšti...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Tokio sniego nematėme jau ilgai: kaip sekasi įveikti stichiją?

Šiandien minima Tarptautinė holokausto aukų atiminimo diena. Lietuvos žydų bendruomenė atkreipia...

Ant vakcinų nuo COVID-19 gamintojų liejasi pyktis: grasina imtis teisinių veiksmų (74)

Europos Sąjunga (ES) kviečiasi pokalbiui vakcinų gamintojas „AstraZeneca“ ir...

Uždaryti britų verslai – ties bankroto riba: po rekomendacijų neatsiverti iki gegužės nuotaikos vis liūdnesnės (30)

Trečiasis didelio masto karantinas Jungtinėje Karalystėje, įvestas siekiant suvaldyti...

Holokaustą išgyvenusi kaunietė ryžosi pasidalinti prisiminimais: mama priėmė lemtingą sprendimą (81)

Holokaustas įvyko prieš 80 metų, tačiau ir šiandien pasigirsta raginimų nelikti abejingiems....

NT pirkėjai gali patirti iššūkių, rinkdamiesi būstą: rinkoje vasaros pabaigoje sumažėjo butų pasiūla

Pasaulyje vykstantys pokyčiai atnešė iššūkių verslams visoje Lietuvoje, natūralu –...

Jasikevičius grąžino skolą buvusiam treneriui, bet pergalę apkartino Pangoso tritaškis Gudaitis su Daviesu keitėsi dėjimais (8)

Eurolygos lyderė „Barcelona“ (16/6) pasiekė revanšą prieš Sankt Peterburgo „Zenit“...