Rizika ir atsparumas

Šie 2022 metai paženklinti rizikos ir atsparumo visose srityse ženklais, juos suprasti tenka ir pažangiausioms demokratijoms, ir kuriančioms jas, išsivysčiusioms industrinėms, taip pat besivystančioms valstybėms. Visi iššūkiai, nepriklausomai nuo valstybių ekonomikos dydžio, paliečia kiekvieną jų ir net kiekvieną žmogų.

Skirtingas ekonomikos atsigavimas po COVID-19 krizės kelia pavojų, kad padidės socialinis ir pasaulinis susiskaldymas tuo metu, kai būtinas didesnis bendradarbiavimas. Tokia globali išvada. Naujausiame Pasaulio ekonomikos forumo pasaulinės rizikos ataskaitos leidime numatoma įtampa, kuri kils dėl šio skirtumo, pabrėžiamas poveikis žmonėms, vyriausybėms ir įmonėms.

Remiantis ataskaitoje pateiktų apklausų rezultatais, „socialinės sanglaudos erozija“, „pragyvenimo krizės“ ir „psichinės sveikatos pablogėjimas“ yra rizikos, kurios labiausiai pablogėjo nuo pandemijos pradžios – dauguma respondentų tikisi, kad ateinantys treji metai bus apibūdinti, kaip nepastovumo, daugybės netikėtumų ir suskaidytų trajektorijų, kurios dar labiau atskirs santykinius nugalėtojus nuo pralaimėtojų.

Pažanga vyksta tada, kai suartinami joje dalyvaujantys žmones, tačiau rizika ir atsparumas pandemijai, ekonomikai ir socialinei krizei kelia dar ir pasitikėjimo klausimus, tokius kaip pasitikėjimas valstybe ir valdžia, vieni kitais, pasitikėjimas politiniu atsaku ir mokslu. Jeigu valstybėje tokio pasitikėjimo nėra, visuomenės susiskaldymas neišvengiamas, kaip rodo daugelio valstybių ir Lietuvos pavyzdžiai.

Pažanga vyksta tada, kai suartinami joje dalyvaujantys žmones, tačiau rizika ir atsparumas pandemijai, ekonomikai ir socialinei krizei kelia dar ir pasitikėjimo klausimus, tokius kaip pasitikėjimas valstybe ir valdžia, vieni kitais, pasitikėjimas politiniu atsaku ir mokslu. Jeigu valstybėje tokio pasitikėjimo nėra, visuomenės susiskaldymas neišvengiamas, kaip rodo daugelio valstybių ir Lietuvos pavyzdžiai.

Centrinių bankų laukia sunkus darbas

Ekonomikos mokslui keliamas iššūkis susijęs su infliacija ir ekonomikos augimu. Amerikos banko pirmininkas Brianas Moynihanas, komentuodamas infliacijos ir naujausių tiekimo grandinių būklę pabrėžia, jog nacionalinių bankų laukia sunkus darbas su infliacija ir ekonomikos atsigavimu, nors JAV yra dabar visiškas užimtumas, augantis vartojimas ir paskolos smulkiam verslui, vistiek išlieka didelė grėsmė stabilumui.

Tarptautinio valiutos fondo direktorė Kristalina Georgieva pataria šalims pačioms suprasti, kodėl jų infliacija tokia aukšta ir, kaip pasiekti paklausos augimo ir atgauti pusiausvyrą. Nacionaliniai bankai ir finansų valdymo institucijos kartu turi suprasti energijos kainų ir darbo rinkos pokyčius, skaitmenizacijos poveikį ir ieškoti inovatyvių atsako priemonių bei instrumentų. Suprasti reikia, jog infliaciją teks mušti monetariniais ir fiskaliniais instrumentais.

Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde pabrėžė, jog 19-os Euro zonos šalių politikos atsakas priklausys nuo to, kaip monetarinė politika ir fiskalinė politika sugeba dirbti „hand to hand“ (liet.klb. „ranka rankon“), vadinasi kartu. Europos komisijos vadovė Ursula von der Leyen daug dėmesio, pristatydama komisijos prioritetus skyrė sanglaudai ir demokratijos teikiamoms galimybėms, mokslo laisvei ir pasitikėjimui. „Demokratijos stiprybė- pasitikėjimas visais skirtingais ES nariais ir globalia integracija“.

Gilėja atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės Lietuvoje

Valdžios abejingumas mokslui ir inovacijoms socialinėje srityje parodo, kodėl toks vis dar gilėjantis ir pasipildantis atotrūkis tarp valdžios ir susiskaldžiusios visuomenės.

Negaliu nepastebėti, jog socialinės problemos Davose, Pasaulio ekonomikos forume jau daugel metų dominuoja, kaip vienas būtiniausių dabartinių ir ateities iššūkių, laukiančių inovatyvių socialinių sprendimų. Duomenys rodo didelį Lietuvos atsilikimą ir ES ir Euro zonos lygmeniu pagal atskirtį, skurdą ir nelygybę . Valdžios abejingumas mokslui ir inovacijoms socialinėje srityje parodo, kodėl toks vis dar gilėjantis ir pasipildantis atotrūkis tarp valdžios ir susiskaldžiusios visuomenės.

Akivaizdu, jog moksliniais tyrimais grįsta monetarinės ir fiskalinės politikos vienovė, švietimo, sveikatos ir viso viešojo sektoriaus pažanga ir galimybės spręsti žmonių pragyvenimo krizės problemas priklauso nuo inovatyvių socialinių ekonominių sprendimų, nes valdžios, verslo ir visuomenės sprendimai turės prisitaikyti prie technologinių, darbo rinkos pokyčių ir skaitmeninių, internetinių, dirbtinio intelekto inovacijų.

Universalios bazinės pajamos (UBP) – socialinis atsakas, atsparumas ir inovacija

Tai perspektyvi socialinė būtinybė Lietuvai, globali išmanioji inovacija žmonijai, tai prigimtinis tvaraus gyvenimo finansinis pamatas, tai tikrovė, atsižvelgiant į šiandiena jau vykdomą skaitmeninę pramonės 4.0 industrinę revoliuciją ir jos iššūkius, būtiniausius žmogaus poreikius bendrai visuomenės transformacijai, kur apie 70 procentų darbo vietų per dešimtį metų neliks dėl dirbtinio intelekto ir robotizacijos bei žiaurių COVID-19 pasekmių.

Kaip matome, nesibaigiančios pandemijos iššūkiai dar labiau paskatino visose valstybėse mokslinių tyrimų, studijų ir eksperimentų plėtrą. Visose pažangiose pasaulio šalyse kuriami UBP grįsti modeliai ir vykdomi eksperimentai. O Lietuva delsia – kankinasi biurokratijoje, kai kaimyninės šalys, Latvija organizuoja konferencijas UBP klausimais.

Universalios bazinės pajamos, skirtingai negu sudėtinga ir neefektyvi pašalpų ar išmokų sistema, suteikia orumo, ramybės ir pasitikėjimo valstybe. Užsienio patirtis parodė (pvz. Suomijos, Kanados, Japonijos eksperimentai) jog keičiasi žmonių elgsena, atsiranda noras dirbti, kurti, tobulėti, o tuo pačiu ir greičiau išsigydyti nuo COVOD- 19. Lietuva, priešingai nei kitos ES šalys, neturi UBP tyrimų rezultatų ir jų neorganizuoja, neteikia jiems prioriteto, UBP idėja Lietuvoje nėra tinkamai suvokiama politiniu lygmeniu.

Socialinė politika Lietuvoje suvokiama, kaip primityvus pašalpų mokėjimas gyventojams dėl epizodiško atsiskaitymo už būtiniausias valstybės teikiamas paslaugas mokesčių pavidalu, užuot garantavus būtiną pragyvenimo lygį UBP lėšomis.

Tarptautinė mokslininkų grupė parengė penkis tarptautinius inovatyvius UBP projektus, numatė jų įgyvendinimo galimybes, finansavimo šaltinius ir išmokų mechanizmą, pateikė šalies Mokslo Tarybai moksliniais tyrimais grįstą ekonominės politikos transformacijų perspektyvą, kuri remiasi monetarinės ir fiskalinės politikos metodologija (Kažkodėl Lietuvos mokslo taryba dar nesusidomėjo mokslu grįstomis pasaulinio lygio įžvalgomis-projektais).

Pasaulio mokslas, tyrimai ir eksperimentai seniai įrodė pašalpų žalą, sugriovė mitą, jog žmonės gaudami UBP nenorės dirbti. Tiesa, jog pašalpos stabdo norą dirbti, nes jos atimamos iš žmogaus vos susiradus jam darbą. Tačiau UBP yra besąlyginė išmoka skatinanti poreikių ir galimybių augimą, transformacijas švietimo, mokslo, sveikatos kokybės srityse, inovacijas visame viešajame sektoriuje.

UBP esmė –tai reguliari, besąlyginė, vienoda kiekvienam gyventojui išmoka (pvz. 700-800 eur/mėn.), užtikrinanti būtiną minimalų bet tvarų pragyvenimo lygį pagal šiuolaikinius gyvenimo standartus ir sąlygas. Finansavimo logika Lietuvos UBP modelyje ir šaltiniuose grindžiama platesnėmis nei valstybės biudžeto skūpiomis finansinėmis galimybėmis. Tačiau efektyviau panaudojant fiskalinės ir monetarinės politikos galimybes ir instrumentus bei nepanaudotas naujų finansavimo šaltinių galimybes.

Moksliniai tyrimai parodė, jog Lietuva turi potencialą UBP inovacijos įgyvendinimui šalyje, gali suderinti ir spręsti visa apimtimi, valstybės mastu susikertančią administracinę, politinę ir finansavimo logika bei visų ekonomikos sektorių poreikiais grįstą UBP mechanizmo ir šaltinių tvaraus panaudojimo įgyvendinimo projektą, užtikrinant kaip finansinį papildomą vaistą išgyvendinant COVID-19 iš Lietuvos žmonijos.

Moksliniai tyrimai parodė, jog Lietuva turi potencialą UBP inovacijos įgyvendinimui šalyje, gali suderinti ir spręsti visa apimtimi, valstybės mastu susikertančią administracinę, politinę ir finansavimo logika bei visų ekonomikos sektorių poreikiais grįstą UBP mechanizmo ir šaltinių tvaraus panaudojimo įgyvendinimo projektą, užtikrinant kaip finansinį papildomą vaistą išgyvendinant COVID-19 iš Lietuvos žmonijos. Šio UBP modelio įgyvendinimas visų pirma mūsų šalyje galėtų būti pavyzdžiu ES šalims.

Toks ir turėtų būti Lietuvos atsakas į Davoso forumo tyrimą apie socialinės sanglaudos eroziją, pragyvenimo krizę ir net psichinės sveikatos pablogėjimą-didžiausias rizikas, su kuriomis susiduria pasaulis 2022 metais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)