aA
Montesquieu kadaise suformuluota valdžių padalijimo teorija iš tikrųjų neblogai paaiškina demokratinės sistemos veikimo mechanizmą. Jei pasiremdami šia teorija pažvelgsime į Lietuvos politinį gyvenimą, tai aiškiai pamatysime, kaip stringant įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai visuomenę nuo galutinio susipriešinimo gelbėja tik teismai (Montesquieu, beje, ir pats buvo teisėjas).
Bernardas Gailius
© DELFI / Domantas Pipas

Ne dėl ko kito, o dėl mūsų pačių pasidalijimo į daugybę interesų grupių jau kažin kelintame Seime nėra visų neva taip trokštamo sutarimo. Jei partijos galės patekti į parlamentą surinkusios dar mažiau balsų negu dabar, tai bus dar mažiau sutarimo – bet tai kita tema.

Dėl Seimo nesutarimo Lietuvos įstatymų leidyba yra gausi ir nenuosekli. Šalia akivaizdaus partinio pasidalijimo politikai dar atstovauja ir verslo interesams. Čia ir prasideda sunkumai, nes, pavyzdžiui, vieniems verslininkams reikia sumažinti mokesčius tam tikroms prekėms ar veiklos rūšims, o kitiems – priešingai, padidinti apmokestinimą siekiant riboti konkurenciją.

Dėl to nutaikiusi palankų momentą kokia nors politikų sąjunga „pramuša“ įstatymą, kurį paskui kas nors „permuša“ ar „atsuka“ atgal. Ir taip – be jokios regimos pabaigos.

Kaip visa tai atrodo, puikiai matome dabar – priimant biudžetą. Nežinau, ar kam nors dar pavyksta sekti visus siūlomus pakeitimus ir papildymus. Jei trumpam atsitrauktume nuo detalių, tai pastebėtume, kad padėtį lemia du esminiai veiksniai.

Visų pirma, jau minėta interesų įvairovė ir nerealistiškas, bet neišvengiamas politikų siekis visus tuos interesus patenkinti. Neišvengiamas jis dėl to, kad kiekvienas visuomenės grupę ar grupelę atstovaujantis parlamentaras tikisi, kad būtent jo gudrybė suveiks ir būtent jo pataisa „praslys“.

Antras svarbus veiksnys yra Seimo kadencijai baigiantis sumenkęs daugumos magnetizmas. Anksčiau siekis išlaikyti valdžią versdavo koaliciją labiau suderinti pozicijas, taip pat ir dėl biudžeto. Dabar rinkimai jau arti ir kiekvienas už save.

Taip ir nutinka, kad Lietuvos Seimas išleidžia maždaug dešimt kartų daugiau įstatymų negu britų parlamentas. Įstatymų gausa (beje, nuolat auganti) yra geriausias šios Lietuvos valdžios šakos nestabilumo ir nenuoseklumo rodiklis.

Blogiausia, kad vykdomoji valdžia taip pat negali kompensuoti šio trūkumo ir suteikti aiškesnę kryptį Lietuvos politikai. Iš kiekvienos vyriausybės visuomenė tikisi bent jau švietimo ir sveikatos apsaugos reformų.

Lietuvos Seimas išleidžia maždaug dešimt kartų daugiau įstatymų negu britų parlamentas. Įstatymų gausa (beje, nuolat auganti) yra geriausias šios Lietuvos valdžios šakos nestabilumo ir nenuoseklumo rodiklis.
Bernardas Gailius


Bet nė viena vyriausybė negali vykdyti reformų, nes reformoms būtina aiški dauguma Seime. Tuo tarpu Seime dauguma būna aiški tik tam tikra prasme – tik paviršutiniško partinio pasiskirstymo požiūriu.

Konkrečių interesų atstovavimo požiūriu paprastai nebūna aiškios daugumos, nes nuolat kinta padėtis rinkoje, o su ja ir verslo grupių poreikiai. Poreikiai, kuriuos patenkinti savo pareiga laiko ne tokia jau maža dalis Lietuvos politikų.

Todėl įprasta daugelio vyriausybių politinio veikimo forma buvo ir tebėra ne reforma, o reakcija. Savo nesugebėjimą kryptingai veikti vyriausybės maskuoja dirbtinėmis priemonėmis, kurių tenka imtis tada, kai nereformuojamose srityse padėtis tampa kritiška.

Puikus pavyzdys – Švietimo ministerijos pasiūlymas atimti finansavimą (mokinio krepšelį) iš privačių mokyklų. Logika čia labai paprasta. Atėmus finansavimą privatus mokymas pabrangs ir taps prieinamas siauresniam žmonių ratui.

Vadinasi, dalis moksleivių grįš į valstybines mokyklas, kurių statistinė padėtis laikinai pasitaisys. Gali net dar labiau pasisekti – bus sustabdytas naujų privačių mokyklų steigimas ar net dalis jau veikiančių užsidarys.

O iš tikrųjų už visko slypi dar vienos vyriausybės bejėgystė, kurios šaknys – nuolat besikeičiantis Seimo kaleidoskopas.

Suprantama, kad tokia padėtis kursto nuolatinius konfliktus visuomenėje. Konfliktus sukelia ne tik konkrečių interesų tarpusavio prieštaravimai, bet ir su laiku visuomenėje užaugantis noras pažaboti tuos interesus atsisakant demokratijos.

Būtent čia išryškėja pozityvus teismų vaidmuo. Tik teismai ir teisėsauga gali sulaikyti periodiškai visuomenėje „užverdančias“ aistras.

Kai kyla grėsmė, kad visuomenės konfliktai išsiverš per kraštus, jie vienu ar kitu keliu pasiekia teismą. Čia konfliktai suvaldomi vien dėl to, kad teismas privalo priimti sprendimą. Tai nebūtinai turi būti labai geras ar teisingas sprendimas.

Kai kyla grėsmė, kad visuomenės konfliktai išsiverš per kraštus, jie vienu ar kitu keliu pasiekia teismą. Čia konfliktai suvaldomi vien dėl to, kad teismas privalo priimti sprendimą. Tai nebūtinai turi būti labai geras ar teisingas sprendimas. Teismo sprendimas, kad ir koks jis būtų, leidžia žmonėms bent trumpam pajusti valstybės valdžią, kurios jie nuolat pasigenda.
Bernardas Gailius


Teismo sprendimas, kad ir koks jis būtų, leidžia žmonėms bent trumpam pajusti valstybės valdžią, kurios jie nuolat pasigenda. Sprendimas pats savaime nuramina ar bent apramina konfliktą – tai, ko gero, ir yra tikrasis Montesquieu atradimas kalbant apie teisminę valdžią demokratijoje.

Kad ir kuo galiausiai pasibaigtų Neringos Venckienės byla ar byla dėl Vyčio paminklo Lukiškių aikštėje, jų baigtis padės tašką svarbiuose visuomenės konfliktuose. Todėl aistros, bent laikinai, nuslūgs.

Tokiu būdu net ir blogi teismai gali gana ilgai apsaugoti nuo žlugimo šlubuojančią demokratiją. O Lietuvos teismai visai neblogi – jie atsikratė daugelio savo ankstyvųjų ydų.

Bet žinoma, teismų valdymas gydo simptomus, o ne ligą. Teismai negali apriboti savanaudiškumo ir sukurti visuomenėje autentiško respublikos – bendrojo gėrio pojūčio. Šia prasme teismai ne valdo, o tik tramdo.

Todėl viena Lietuvos visuomenės dalis ir toliau tikisi dar labiau pajungti valstybės aparatą savo privačių interesų tenkinimui. Kita visuomenės dalis svajoja apie griežtą ir ryžtingą valdžią, kuri pagaliau iš tikrųjų valdytų.

Bet man artimiausia trečioji visuomenės dalis – ta, kuri tyliai meldžiasi, kad nei vienos iš pirmųjų dviejų dalių lūkesčiai neišsipildytų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.8500

Top naujienos

Už kovą „Žalgirį“ gyręs Jasikevičius mojo ranka į nokautuojantį Jameso dūrį: man tai neįdomu specialiai Krepšinis.lt iš Maskvos (66)

Antrus metus iš eilės Maskvos „Megasport“ arenoje Kauno „Žalgiriui“ teko žaisti...

RAND ataskaitoje – dar vienas įspėjimas NATO: šios temos Baltijos šalys vengia ne veltui (312)

NATO viršūnių susitikimą Londone prezidentas Gitanas Nausėda pavadino puikiu ir net fantastišku....

Lietaus debesys išplis po visą šalį – siautės itin stiprus vėjas (1)

Penktadienį pietvakarių vėjas pasidarys dar gūsingesnis.

Juodžiausias Jasikevičiaus ruožas: ugnimi į ugnį atsakiusį „Žalgirį“ palaidojo Jameso tritaškis (638)

Kauno „Žalgirio“ (3-9) krepšininkų pastangos nutraukti pralaimėjimų seriją Eurolygoje...

Katastrofos zonoje gyvenusi moteris: ekskursijos į šią vietą turi būti ne pramoga, o galimybė išvysti kvailumo pasekmes (29)

Pagaliau atėjo metas apžvelgti įdomiausią Černobylio zonos objektą – Pripetės miestą....

VU rektorius: dabartiniam valstybės „establišmentui“ reikia radikalaus atnaujinimo – jie nebesupranta, ką daro

„Mūsų protesto akcijos nesibaigs per visus rinkiminius metus. Mūsų tikslas yra nauja karta –...

Latvijos miestas pasipuošė kaip pasakoje: tapo tikra Kalėdų sensacija (77)

Kalėdoms artėjant Latvijos miestai tampa vis gražesniais. Štai ir Uogrė pavirto tikru kalėdiniu...

Rūta Steponavičienė

Vyras papasakojo, kaip jam pavyko nutraukti saitus su alkoholiu: kada joks kodavimas nepadės? (6)

Alkoholizmas – turbūt viena iš opiausių Lietuvos problemų. Tik ar pagalvojame, kad ši...

Rapšys nesulaikomas – apgynė Europos čempiono titulą ir iškovojo antrą aukso medalį (66)

Lietuvos plaukimo žvaigždė Danas Rapšys Glazge (Jungtinė Karalystė) vykstančiose Senojo...

Pasitikrinkite, ar jums tai negresia: 5 nepastebimi dalykai, kurie veda santykius į pražūtį (38)

Labai daug santykių nutrūksta – tokia realybė, kad ir kaip sunku būtų ją pripažinti. Dauguma...