Gal verčiau atsisakykime vertybių ir pažvelkime realybei į akis. Naujoji partija turi vieną tikslą – kiek įmanoma pakenkti konservatoriams rinkimuose. Sprendžiant iš kol kas vangios TS-LKD krikdemų (išskyrus Rimantą Dagį) reakcijos, tai nebūtinai pavyks.
Bet erdvės žaidimui tikrai yra. Gal prisijungs besitransformuojanti „Tvarka ir teisingumas“, kurios lyderis sako esąs „už sveiką nacionalizmą“. Gal Naglis Puteikis grįš prie „tikrojo konservatizmo“. Taip žemaitaitis po juozaičio – žiūrėk iki rinkimų ir susiformuos kažkoks konservatorių balsų kramtymo frontas.
Vytautas Sinica pristatydamas naujos partijos idėją šios logikos per daug ir neslėpė. Jis padėkojo „savo deklaruojamas idėjas išdavusiai TS-LKD“ ir sakė, kad nauja partija „turėtų užpildyti skausmingai atsivėrusią krikdeminę nišą“.
Kitaip tariant: ne tiek svarbu, kad pati partija kažko pasiektų, kiek būtina atsilyginti už „išdavystę“ ir pagadinti reikalus konservatoriams, dar kartą pakurstant išsvajotąjį krikdemų maištą.
Priežastis, dėl kurios valstiečiai imasi tokių veiksmų, taip pat gana akivaizdi – konservatorių reitingai. Valstiečiai puikiai supranta, kad net ir formali konservatorių pergalė 2020 m. Seimo rinkimuose būtų rimta kliūtis valstiečiams išlikti valdžioje.
Rinkimus laimėjusi partija visuomenės akyse įgyja teisę formuoti vyriausybę. Todėl nustumti tokią partiją į opoziciją yra labai sunku. Lietuvoje tai bandyta vos vieną kartą – po 2000 m. Seimo rinkimų.
Tuomet pasitelkęs visą politinės valios jėgą prezidentas Valdas Adamkus sulipdė koaliciją iš Rolando Pakso ir Artūro Paulausko partijų. Ramiai luktelėjęs tikrasis rinkimų nugalėtojas Algirdas Brazauskas „naujosios politikos“ vyriausybę sudorojo per nepilnus metus.
Žinoma, nemažą reikšmę turi ir balsų pasiskirstymas bei formalaus rinkimų laimėtojo atotrūkis nuo kitų partijų. Tačiau konservatorių pergalė bet kuriuo atveju trukdytų valstiečiams patekti į vyriausybę, todėl, jei tik įmanoma, konservatorių lyderystės rinkimuose reikia išvengti – to ir siekiama.
Tikrieji šio valstiečių karo su konservatoriais laimėtojai, žinoma, bus socdemai. Jie jau dabar džiaugiasi saldžiomis pergalėmis prieš vis labiau diskredituojamą valdžią, palikdami konservatoriams lieti kraują alinančioje ir ne visada prasmingoje, bet nebeišvengiamoje kovoje.
Rugpjūčio pradžioje paskelbti reitingai parodė ne tik tai, kad socdemai prilygsta valstiečiams, bet ir tai, kad pirmieji (bendrovės „Baltijos tyrimai“ duomenimis) yra vienintelė labiau palankiai negu nepalankiai vertinama partija. Beje, įdomu, kad tos pačios apklausos duomenimis, atvirai viešoje erdvėje kovojantys valstiečiai ir konservatoriai žmonių vertinami vienodai nepalankiai.
Tai rodo, kad socdemų pasirinkta pozicija „vaikai, gyvenkime draugiškai“ ir vėl, kaip jau ne kartą buvo, atliepia nemažos dalies žmonių nuotaikas. Kol kas nėra prielaidų tikėtis formalios socdemų pergalės rinkimuose, bet greičiausiai tai bus partija, nulemsianti vyriausybės likimą.
Jei socdemai pasirinks valstiečius, bus įprasta lietuviška kairioji vyriausybė. Jei konservatorius – Lietuvoje įvyks kažkas visai nauja.
Asmeniškai aš netikiu, kad socdemai sudarys vyriausybę su konservatoriais, nors tai, ko gero, būtų prasminga. O iš valstiečių veiksmų sprendžiu, kad ir jie pasitiki būsimu socdemų pasirinkimu.