aA
Maloningasis pone, kažkada mėgau Jūsų kūrybą, šmaikštų žodį ir objektyvų žvilgsnį į mus supantį pasaulį. Jūs buvote mano dėstytojas ir tą metą prisimenu su malonumu. Tačiau šiandien man labai gaila Jus matyti išsekusį, nebeturintį idėjų ir gromuliuojantį vieną ir tą patį tekstą rašinys po rašinio.
Audrys Antanaitis
Audrys Antanaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

Jūs klijuojate etiketes ir, vaizduodamas šventą susirūpinimą, dergiate kitaminčius. Jūs neužduodate klausimų, kuriuos turėtų užduoti kiekvienas žurnalistas ar publicistas, nes turite išankstinę nuomonę ir vargas tam, kuris drįs ja suabejoti.

Jūsų straipsnis „Namų karas dėl smėlio Lukiškių smėlio dėžėje“, deja, yra puikiausias pavyzdys. Kadangi jame šiek tiek dėmesio skyrėte kukliai mano personai, ir aš pajutau pareigą pasakyti keletą minčių.

Straipsnis parodė, kad Jums taip ir liko neaiški tikroji paplūdimio istorijos esmė. Užėmęs visagalio ir visažinio teisėjo pozą, Jūs rašote: „Tautos atstovybė, Prezidentas, Vyriausybė ir prisiplakęs Vyriausiosios lietuviškų raidžių gynimo policijos komisaras, kvykiantis „Įžeista, įžeista, mūs brangi lietuvių kalba įžeista“, kalasi dėl vaikų darželio „Gudrutis“ smėlio dėžės“.

Ir prieinate prie išvados, kad „visiems jiems toje valstybėje su galva negerai“. Tik Jums gerai, Jūs gražesnis ir protingesnis už visus.

Jūs rašote, esą kvykiau: „Įžeista, įžeista, mūs brangi lietuvių kalba įžeista.“ Gal galite pasakyti, kur šie žodžiai užfiksuoti? Jei negalite, nedėkite savo žodžių į svetimas lūpas. Tai mažų mažiausiai negražu.

O ką reiškia „prisiplakęs“? Ar tai užuomina apie kokius nors glaudesnius nei priklauso mano santykius su kuria nors politine struktūra? Ar kad aš viršiju savo įgaliojimus? Jei taip – klokite faktus. Jei tų faktų neturite – valdykite savo fantaziją. Nenorėčiau galvoti, kad mano dėstytojas yra neatsakingas plepys ar netgi melagis.

Vis dėlto daug baisiau nei asmeniškumai yra tai, kad Jūs, publicistas, visiškai nesupratote, kokie žaidimai žaidžiami Lukiškių smėlio dėžėje. Juk kalbame ne tik apie aikštės statusą ar higienos normas. Jūs galėjote bent pabandyti suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Faktas tas, kad Vilniaus meras ŽINOJO, jog visuomenė bus supriešinta ir sąmoningai to supriešinimo siekė. Nuo pirmos akimirkos buvo aišku, kad didžiulė Lietuvos žmonių dalis į smėlį Lukiškėse reaguos skaudžiai. ŽINOJO, bet ryžosi visuomenės santarvę paaukoti savo rinkimų kampanijai.

Tai ne pirmas toks R. Šimašiaus poelgis. Generolo Vėtros atminimo lentelės istorija buvo pirmas signalas, rodantis, kad Vilniaus meras, siekdamas savo tikslų, abejingai paaukos visuomenės ramybę, spjaus į žmonių jausmus. Ir aikštėje žaidžiantys vaikai čia niekuo dėti.

Jie puikiai galėjo žaisti ir kitoje Vilniaus aikštėje arba sutvarkytame Neries krantinės paplūdimyje.

Jūs, publicistas, visiškai nesupratote, kokie žaidimai žaidžiami Lukiškių smėlio dėžėje. Juk kalbame ne tik apie aikštės statusą ar higienos normas. Jūs galėjote bent pabandyti suprasti, kas iš tikrųjų vyksta. Faktas tas, kad Vilniaus meras ŽINOJO, jog visuomenė bus supriešinta ir sąmoningai to supriešinimo siekė. Nuo pirmos akimirkos buvo aišku, kad didžiulė Lietuvos žmonių dalis į smėlį Lukiškėse reaguos skaudžiai. ŽINOJO, bet ryžosi visuomenės santarvę paaukoti savo rinkimų kampanijai.
Audrys Antanaitis

Ar normalu, kad politikas siekia visuomenės susipriešinimo? Jums bent galėjo šmėkštelėti toks klausimas. Bet nešmėkštelėjo.

Ar normalu, kad politikas dėl savo reklaminės kampanijos įkiša ranką į savivaldybės iždą ir ramiai pasiima 60 tūkstančių eurų? Jums toks klausimas nekilo. O jei taip būtų padaręs R. Karbauskis? Būtų kilęs?

Ar normalu, kad Vilniaus vadovas jaučiasi kaip karaliukas ir nekreipia dėmesio ne tik į miestiečių ramybę, bet ir į savivaldybės Tarybą? Kad sprendimai priimami asmeniškai ir slaptai? Jums tas neparūpo.

Jūs rašote, kad Berlyne ar kitame vokiečių mieste miestiečiai pliažą susiorganizuoja ant pirmos žalios vejos, nelaukdami malonės.

Tikrai taip. Buvau. Mačiau. Bet gal galite man priminti, kada tokios smėlio dėžės buvo atsiradusios Berlyno Paryžiaus ar Potsdamo aikštėse? Unter den Linden gatvėje?

Šiek tiek apie istoriją. Rašote: „Bet kuris užkariautojas, net tas, kuris sapalioja panašiai kaip Antanaitis, pirmiausia žvalgo tavo kariuomenės pajėgumus.“ Elegantiškas, Jums būdingas sakinys, bet – varge, varge – klaidingas.

Reikia būti labai naiviam, kad šitaip teigtum. Priešas pradeda tikrai ne nuo specialiosios karinės žvalgybos (tam tikri žvalgybos procesai vyksta nuolat, nesvarbu, ar nori okupuoti, ar ne), o nuo įdėmaus žvilgsnio į rūpimą šalį.

Jis vertina šalies kultūrą, piliečių sąmoningumą, visuomenės santykius su valstybe ir kalba. Tada pasistengia rasti žmonių, kurie galėtų tą visuomenę suskaldyti, demoralizuoti, supriešinti. Ir dažniausiai tai būna žodžio ir kalbos žmonės, kurie daro įtaką daugeliui.

Jūs rašote, kad priešui kalba nerūpėjo per 1940 m. invaziją. Klystate. Priešas buvo sugundęs ne tik J. Paleckį, A. Venclovą, L. Girą, P. Cvirką. Jis buvo suklaidinęs ir M. ir V. Biržiškas, K. Borutą, V. Krėvę, L. Dovydėną, V. Grybą, J. Keliuotį, S. Nėrį, daug kitų rašytojų ir menininkų.

Istorija dažnai yra per daug sudėtinga, kad žmonės greitai susigaudytų, jie pasitarnauja priešui ir patys to nežinodami. Juk prisimename iš istorijos vadovėlių, kad didelė visuomenės dalis džiaugėsi Smetonos režimo nuvertimu. Kuo tai baigėsi – žinome.

O kuo baigėsi 1863–1864 m. sukilimas? Kam okupantai smogė stipriausią smūgį? Priminti?

Ar šiandien gali pasikartoti kas nors panašaus? Nežinau, tačiau niekada negali atmesti galimybės. Tarpukario Lietuvoje žmonės irgi tuo netikėjo, juokėsi, o visokie paleckiai dirbo ardomąjį darbą.

Gal simboliška, kad šiandien tradiciją pratęsė irgi Paleckis, beje, buvęs Vilniaus vicemeras. Laimei, jo korta mušta, bet tai rodo, kad nieko nėra neįmanoma.

Žinoma, Jūs turite teisę rašyti, kaip norite. Net ir įžeidinėti kitaminčius, iškraipyti jų mintis. Turite teisę jaustis visažiniu pusdieviu. Lietuvos demokratija tokius tekstus iškęs, nors jie ir dvelkia stalininės epochos dvasia.

Paskaitykite 1937 m. sovietų spaudą, gal dar ko nors galėsite pasimokyti. Ten „liaudies priešų“ ir kitaminčių ujimo metodika buvo ištobulinta iki begalybės. Kažkodėl kirba mintis, kad Andrejus Januarjevičius Vyšinskis, jei jau 66 metai nespirgėtų pragare, džiaugsmingai patapšnotų Jums per petį.

Ir toliau neieškokite per daug argumentų. Užteks kitaminčius gerai pakeikti. Įžeidinėkite ir klijuokite etiketes. Tai kuria savitą, tik Jums būdingą publicistinį stilių ir buria Jūsų skaitytojų ratą. Niekada neužmirškite klasikinės dviejų standartų taisyklės: kas galima Šimašiui, negalima Karbauskiui. Dėkite savo žodžius į kitų žmonių lūpas – tada tie žmonės gal atrodys protingesni.

Visi buvome vaikai ir žaidėme smėlio dėžėse. Tai buvo naivūs ir geri žaidimai. Tačiau kai smėliuką už mūsų pinigėlius pradeda žarstyti suaugę dėdės, o kiti dėdės smėliuke temato smėliuką, darosi mažų mažiausiai keista. Mažų mažiausiai.

Jums nekeista? Jums klausimų nekyla? Tai ir gerai. Cituoju Jus: „Tai laikykitės ten. Smėlio dėžėje.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(802 žmonės įvertino)
4.3254

Top naujienos

Kokiomis kainomis Šventoji pasitiko poilsiautojus: salotos už 1,5 euro ir apmokestintas automobilių statymas (63)

Vos 15 km nuo vasaros kurorto sostine vadinamos Palangos esantis kitas pajūrio miestelis - Šventoji...

Po pateiktų pokalbio išklotinių – absurdiškos versijos: kas svarbiausia Lukašenkai (107)

Kelias praėjusias savaites girdėjome daug informacijos apie Baltarusijoje nutupdytą lėktuvą,...

Lietuviams šturmavus pajūrį – perspėjimas: tropinė kaitra tęsis, kitą savaitę – dar daugiau staigmenų (32)

Esant karštam orui – pilna žmonių prie jūros. Vieni žmonės laiką leidžia ir su mažais...

Užkalnis skanavo vaivorykštines picas: „daugiau tokių drąsių verslų“ (463)

Šiaip picos savaime nėra ideologinis gaminys. Gimusios kažkada skurdžiuose Italijos pietuose, iš...

Kylančios būsto kainos pirkėjų neatbaido: situacija – viena „karščiausių“ per visą Nepriklausomybės laikotarpį (1)

Kaip ant mielių kylančios būsto kainos lietuvių smarkiai negąsdina – pardavėjai džiaugiasi,...

Vokiečius, ispanus ir italus liūdinęs Liubinskas: Lietuvos rinktinė Europos čempionate neturėtų ką veikti

Kaitrią sekmadienio popietę kaitros netrūks ir Europos futbolo čempionate, kuriame startuoja...

Vytautas Jokubauskas | D+

Ekspertas apie situaciją viename karščiausių pasaulio taškų: tai – tiksinti bomba (3)

Vos tik spėjęs paskelbti savo nepriklausomybę Izraelis buvo įmestas į kovą už savo...

Būsimų rinkimų intriga: „laisviečiai“ žada pasiūlyti jiems ideologiškai priimtiną kandidatą į prezidentus (658)

Laisvės partija neapsiriboja ambicijomis Seime. Partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė svarsto,...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Rasti gyvų jų niekas nebesitikėjo: vienas išgyveno net be parašiuto iššokęs iš 5500 metrų aukščio

„Būk sėkmingas ir pozityvus! Ar bent pozityvus – sėkmė tada pati ateis!“ Panašiai mus moko...

Skuodo rajone susidūrė automobiliai: žuvo žmogus, kitoje mašinoje buvo trys vaikai (10)

Sekmadienį, 14.21 val., Bendrajame pagalbos centre skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112...