Sveikinu moteris ir vyrus Europos Parlamento narės Sirpos Pietikäinen žodžiais: „Kai sukišate pinigus į cementą ir asfaltą, vadinate tai investicija, bet jeigu investuojate į žmones, nurašote tai į išlaidas.
Toks yra skirtumas tarp lyčių lygybės ir ekonomikos!“
Bravo, Sirpa! Niekas nepasakys tiksliau! Ši moteris yra Suomijos politikė, deleguota į Europos Parlamentą ir puikiai suvokianti, kad moterų teises reikia ginti visais lygmenimis.
O dabar grįžkime prie realybės, tulpes išmetusios į šiukšlių dėžę.
Amžinai atsidavusios, beveik nepakaltinamos
Prisiimdamos įsipareigojimus savo šeimai, namams ir senstantiems artimiems giminaičiams, maždaug 7,7 milijonai Europos Sąjungos moterų yra priverstos pasitraukti iš darbo vietos.
Tokių nabagių, nebūtinai sava valia pasirinkusių tarnavimą artimiesiems, – daugiau negu Danijos gyventojų. Tokių kilnių vyrų Europos Sąjungoje – tik 450 tūkstančių – mažiau nei gyventojų mikroskopiniame Liuksemburge.
Dėl senėjančios visuomenės, kurios kretantiems ir stenantiems nariams reikia vis daugiau priežiūros paslaugų, moterų užimtumas, susijęs su artimųjų slaugymu, kiekvienais metais Europos Sąjungai kainuoja apie 370 milijardų eurų.
Ką tos vargšės daro? Iš pradžių bando suderinti slaugymo pareigas ir savo tiesioginį darbą įstaigoje. Netrukus tampa aišku, kad tai nelabai realu. Laviruodamos tarp dviejų grėsmių moterys pereina prie ne tokių atsakingų darbų, kurie – labiau tikėtina – bus laikini, truks ne visą darbo dieną, negarantuos stabilių pajamų ir neigiamai atsilieps jų stažui bei pensijos dydžiui.
Utriruoju? Nė velnio – už dalį etato arba laikinus darbus mokama mažiau, taikoma silpnesnė teisinė apsauga (darbuotoja juk laikina!), išmokamos mažesnės socialinio draudimo išmokos, nukenčia būsimos pensijos dydis.
Apie kilimą darbe ir karjerą apskritai nė nesvajok – dirbi pusdienį ar vos dvi–tris valandas, tai ko dar nori?
Kadangi darbo vietų pasaulis tampa vis išradingesnis bei vis labiau negailestingas darbuotojų atžvilgiu (tuo pačiu ir nesaugus), moterys tampa ypač pažeidžiamos, kai praranda galimybę dirbti visą darbo dieną.
Kuo tai pasireiškia? Labiausiai – pinigais ir statusu. Tau mokės mažiau, kad ir kaip stengtumeis. Nepaaukštins pareigų, nes pusę dienos ar net ilgiau įstaigoje tavęs nebus. Kai mirtinai reikės atlikti netikėtą ir svarbią užduotį tiesioginiame darbe, tai ištiks būtinai tada, kai šluostysi artimojo užpakalį namuose.
Tokia yra realybė. Visa kita – tik demagogiški pažadai.
Uždarbio skirtumai nepuošia nė vienos šalies
Primesta nelygybė lemia nuolatinį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą Europos Sąjungos šalyse. 2017 metais vyrai uždirbo vidutiniškai 16 procentų daugiau negu moterys. Kai kuriose valstybėse šis skirtumas – nuo 10-ies net iki 25 procentų.
Realybėje skurdo rizika moterims, sulaukusioms senatvės, yra gerokai didesnė nei vyrams. Skamba grėsmingai įvertinus, kad Europos Sąjungos šalių moterys namuose per savaitę atlieka vidutiniškai apie 13 valandų daugiau neapmokamo darbo nei vyrai.
Kovo 8-ąją knieti paklausti: ar jūs, Europos Sąjungos moterys, tikrai esate tik užguitos kankinės, visai atsisakančios asmeninės gerovės dabar, kol dar pajėgiate dirbti pilną darbo dieną? Kas prižiūrės jus, kai tapsite senos ir ligotos, jeigu neužsidirbsite pinigų profesionaliai slaugei arba komfortabiliems senelių namams? Jūsų vyrai? O gal jie norėtų kas antrą savaitę prie ligonio pakeisti jus jau dabar? Abejojate? O kodėl? Atsakykite į šį klausimą sąžiningai: gimėte jau pasirengusi pasiaukoti vos tiktai prireiks?
Remiantis naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 21 valstybės narės tyrimo duomenimis, nesunku pasitikslinti, koks procentas vyrų ir moterų kurioje šalyje atlieka didžiąją dalį neapmokamo darbo.
Neapmokamas darbas apima įprastą namų ruošos triūsą, nematomą, bet ryjantį jūsų laiką it pats baisiausias slibinas: apsipirkimas, namų ūkio priežiūra, rūpinimasis vaikais, suaugusiųjų senyvo amžiaus žmonių slauga namuose (kai kuriose šalyse už ligonių priežiūrą namuose menką sumą moka vietinės savivaldybės). Duomenys apima 15–64 amžiaus moteris ir vyrus: didžiąją dalį tų darbų atlieka moterys.
Man apmaudu. Ir gerokai pikta: kada toks požiūris bus įveiktas? Kitame amžiuje? Ilgoka laukti.
Nors neapmokamas priežiūros darbas yra būtinas konkrečių asmenų gerovei, tokio triūso indėlis į ekonomikos augimą beveik nematomas ir net nefiksuojamas. Populiariausi ekonomikos suvestiniai rodikliai, naudojami vertinant ekonomikos augimą (BVP augimą), neatspindi ir net neįvardija tokio darbo vertės.
Jeigu neatspindi ir neįvardija, reiškia, jo nėra žmonių galvose – apie tokį triūsą artimųjų labui net negalvojama kaip apie svarbią veiklą, už kurią privalu mokėti pinigus kiekvienoje Europos šalyje. Beje, Lietuvoje šiek tiek mokama.
Tai gal padalinkime šiuos nykius darbus perpus tarp šeimos moterų ir vyrų? Bus nelabai profesionalu, bet užtat teisingiau.
Kas nauja muštynių pasaulyje?
Moterys dažniau negu vyrai patiria smurtą buityje: maždaug viena iš keturių moterų Europos Sąjungoje. 22 procentai merginų nuo 15 metų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį artimo partnerio smurtą.
Tas pats pasakytina ir apie kraštutines smurto formas. Apie 80 procentų moterų nužudo pažįstamas asmuo (apie 40 procentų – esamas arba buvęs partneris; apie 30 procentų – giminaitis).
Moterys, susiduriančios su artimo partnerio smurtu, neretai tampa to paties asmens internetinių išpuolių aukomis, tačiau kai kuriose valstybėse narėse elektroninis smurtas šiuo metu dar nėra laikomas nusikaltimu.
Su tuo ir sveikinu! Jeigu esate moteris, pamatysite, kas nutiks, jeigu atsakysite tuo pačiu! Verčiau kreipkitės į atsakingas institucijas, prieš tai pasitikslinusios, kokių pažiūrų vyrai tenai dirba. Jeigu spėsite, aišku.
Klimato kaita mažiau rūpi vyrams
Europos Sąjungos šalys, tyrusios gyventojų požiūrį į sąmoningą aplinkos tausojimą, daro išvadą, kad moterys labiau linkusios ją saugoti. Jos dažniau apsisprendžia pritaikyti tą patį daiktą kitai funkcijai, panaudoti buityje kelis kartus.
Net šiukšles moterys rūšiuoja stropiau it būtų pirmūnės, kurios žino, kaip svarbu laikytis pasaulį švarų. Menkai vertinamą namų darbų lažą jos stengiasi atlikti kuo kruopščiau. Kodėl niekas dar nepastatė paminklo Namų Tvarkytojai, besilaikančiai ekologijos taisyklių?
Vis dėlto vyrai, o ne moterys dominuoja priimdami sprendimus, susijusius su klimato kaitos politika. Beveik 80-čiai procentų Europos Sąjungos šalių ministerijų, dirbančių aplinkos, klimato pokyčių, energetikos ir transporto srityse, vadovauja vyrai.
Kad sarkastiškas vaizdelis būtų pakankamai sodrus, dar pridėsiu, kad moterys beveik nedalyvauja medžioklėse ir nešaudo žvėrių. Užtat vyrai į medžioklės plotus zvimbia įsėdę į pačius galingiausius visureigius, teršia orą ir ilgai tariasi, kuris ką nušovė neteisėtai.
Pirštais nerodysim – ir taip visi žino.
Su Kovo 8-ąja, Moterys ir Vyrai! Sveikinti nebūtina – pačios pasiimsime savo teises. Truks porą šimtmečių, bet jie pralekia greit.
P. S. Autorė yra ištekėjusi, turi du vaikus ir nė karto nėra mušta.
