aA
Mažai Lietuvoje žinoma apie kitas šalis COVID-19 krizės atsako metu. Galbūt ir nelabai dideles ar nelabai įtakingas šalis, tačiau jų pastangos suvaldyti koronaviruso krizę sveikatos, verslo ir gyventojų pajamų apsaugos požiūriu vertos didesnio dėmesio.
Arvydas Guogis
Arvydas Guogis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Taip mažai yra kalbama, gal dėl politinių priežasčių, apie Taivaną, kurio efektyvus atsakas į COVID-19 pasireiškė dar pirmosios šios ligos bangos metu, tačiau dar geresnė padėtis yra dabar, nes antrosios bangos šalyje faktiškai nėra.

Nekalbama apie Urugvajų, kuris visoje Lotynų Amerikoje koroanaviruso krizės metu tapo gerąja išimtimi dėl savo jau anksčiau gana išvystytos sveikatos apsaugos sistemos. Atrodo, kad apie šią šalį Lietuvoje kas nors būna paskelbiama tik pasaulio futbolo čempionatų proga, kur ji dažniausiai pretenduoja į prizines vietas.

Užmiršta lieka ir toliausiai nuo Lietuvos nutolusi Naujoji Zelandija, kuri suvaldė koronaviruso krizę jau pavasarį, o šiai dienai nebeturi nei vieno ligos atvejo. Ne veltui praėjusį savaitgalį vykusiuose parlamento rinkimuose šalį valdančioji leiboristų partija su 40-mete premjere Džasinda Ardern laimėjo pusės rinkėjų balsus ir antrą kartą iš eilės sudarys Vyriausybę.

Naujoji Zelandija išsiskiria iš visų anglosaksiškų šalių pagal koronaviruso krizei skirtų lėšų dalį, kuri sudaro 4 proc. nuo BVP (Australijoje tik 1 proc. nuo BVP), ir yra ypatinga tuo, kad nors čia ankstesnis sveikatos apsaugos lygis nebuvo labai aukštas, tačiau gera vadyba krizės metu pasireiškė ne tik sveikatos apsaugoje, bet ir socialinėje apsaugoje, kuri sugebėjo kompensuoti pinigines gyventojų netektis.

Štai apie socialinės apsaugos ir pajamų apsaugos priemones kitose šalyse krizės metu ir norėtųsi pakalbėti konkrečiau, pirmiausia – apie vakariau nuo mūsų esančias Europos valstybes: ką jos darė, ką keitė pandemijos akivaizdoje. Ne visose šalyse buvo taikomos tos pačios priemonės, bet tam tikram apibendrinimui tikrai yra pagrindo.

Europoje koronaviruso krizės poveikio švelninimo priemonės skirstomos į šias kategorijas:


Ypatingas krizės, kilusios dėl COVID-19 pandemijos, pobūdis ir poreikis jį skubiai spręsti atsispindi fakte, kad beveik 60 proc. priemonių, apie kurias pranešta, yra visiškai naujos, o likusią dalį sudaro esamų nuostatų pakeitimai.

Beveik 35 proc. iniciatyvų, priimtų ankstyvajame pandemijos etape nuo 2020 m. vasario mėn. iki balandžio mėn. pabaigos, buvo siekiama užtikrinti įmonių veiklos tęstinumą.

Po to buvo apsaugotos pajamos, nepatenkančios į trumpalaikio darbo priemones (19 proc. iniciatyvų) ir užimtumo apsaugos ir darbo išsaugojimo priemones (13 proc. iniciatyvų), daugelis kurių buvo susijusios su trumpalaikio darbo įgyvendinimu.

Maždaug viena dešimtoji politikos iniciatyvų buvo skirtos veiklos tęstinumui užtikrinti ir paramai pagrindinėms paslaugoms teikti (11 %) bei užkirsti kelią socialiniams sunkumams (9 %). Didžiausia iniciatyvų, kuriomis siekiama išlaikyti įmones, dalis buvo negrąžintinų dotacijų išmokos, visų pirma skirtos savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kad jos galėtų toliau padengti einamąsias veiklos išlaidas (nuomą, komunalines paslaugas ir kt.).

Didžiausia iniciatyvų, kuriomis siekiama išlaikyti įmones, dalis buvo negrąžintinų dotacijų išmokos, visų pirma skirtos savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms ir mažosioms įmonėms, kad jos galėtų toliau padengti einamąsias veiklos išlaidas.

Tuo siekiama pabrėžti trumpalaikio izoliavimo priemonių poveikio ir su tuo susijusio daugelio įmonių uždarymo (arba dalinio uždarymo) poveikio mastą. Beveik tokios pat svarbios buvo politikos kryptys, kuriomis siekiama užtikrinti nuolatines galimybes gauti finansavimą, be kita ko, teikiant vyriausybės remiamas bankų garantijas verslo paskoloms mažomis palūkanų normomis, taip pat užtikrinant finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, socialinio draudimo įmokų, mokesčių ir paskolų mokėjimų, atidėjimą. Apie 70 proc. priimtų užimtumo apsaugos priemonių daugiausia dėmesio skirta trumpalaikio darbo sąlygoms.

Kita svarbi politinio atsako į COVID-19 ypatybė buvo pajamų rėmimo priemonių išplėtimas įtraukiant grupes, kurios anksčiau nebuvo įtrauktos arba buvo tik iš dalies įtrauktos, pavyzdžiui, savarankiškai dirbantys darbuotojai, pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai ir dirbantys pagal kitas netipines sutartis.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje daugėjo labiausiai nesaugių netipinių darbuotojų dalis, todėl apsaugos išplėtimas šiai grupei tapo dar svarbesnis. Svarbus vaidmuo, kurį atlieka mokamų laikinojo nedarbingumo atostogų sistemų išplėtimas ir pakeitimas, yra susijęs su krizės, kaip sveikatos krizės, pobūdžiu ir buvo skirtas užkirsti kelią bet kokioms neigiamoms finansinėms pasekmėms darbuotojams, esantiems karantine ar saviizoliacijoje.

Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje daugėjo labiausiai nesaugių netipinių darbuotojų dalis, todėl apsaugos išplėtimas šiai grupei tapo dar svarbesnis.

Tačiau nepaisant plačiai paplitusių pajamų apsaugos priemonių taikymo, daug asmenų ir šeimų patyrė didžiulį pajamų sumažėjimą ir siekiant išspręsti šią problemą, buvo įvestos priemonės nuomos ir hipotekos paskolų mokėjimams atidėti. Ketvirtadalis užregistruotų politikos krypčių yra susijusios su konkrečiais sektoriais, ir tokios priemonės, visų pirma, skirtos toms ekonomikos dalims, kurias labiausiai paveikė saviizoliacijos priemonės, pavyzdžiui, turizmas ir kelionės, menai ir pramogos.

Tokiomis iniciatyvomis daugiausia dėmesio skiriama verslo likvidumo didinimui, o kitomis konkretiems sektoriams skirtomis priemonėmis siekiama patenkinti padidėjusią sveikatos priežiūros ir kitų esminių paslaugų paklausą remiant didesnės darbo jėgos sutelkimą.

Galima daryti išvadą, kad stipresnės gerovės valstybės idėjos ir praktika kitose Europos šalyse neatsitraukia, nors kai kas „pranašavo“ priešingai netolimoje praeityje, o randa vis konkretesnį pritaikymą šios globalios krizės sąlygomis. Šioms ir kitoms priemonėms Europos šalyse, įgyvendintoms gyventojų pragyvenimo lygio palaikymui koronaviruso krizės metu, ir ypač labiausiai pažeidžiamų grupių paramai lėšomis ir paslaugomis, skirsime vietos kituose straipsniuose.

Publikacija parengta vykdant LMT remiamą projektąSocialinės politikos reakcijos į COVID-19 krizės pasekmes: nedarbo ir skurdo padėties analizė, tarptautinė patirtis ir rekomendacijos Lietuvai(P-COV-20-29, VU, vadovas – prof. Romas Lazutka).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(12 žmonių įvertino)
2.0833

Top naujienos

Pabėgimas iš Pravieniškių kelia pasipiktinimą: kalinių stabdyti šūviais negalima, pareigūnai nesijaučia saugūs (117)

Iš Pravieniškių pataisos namų penktadienį sėkmingai paspruko du nuteistieji. Prižiūrėtojai...

Dalis Elektrėnų keliems mėnesiams liko be karšto vandens: gyventojai priversti išleisti nemenką sumą šildytuvams (8)

Nuo antradienio apie 4 tūkst. Elektrėnų gyventojų keletui mėnesių liko be karšto vandens. Kaip...

Rusijos „nedraugiškų šalių“ sąraše – tik dvi šalys: Lietuvos jame nėra (162)

Rusija penktadienį oficialiai paskelbė Jungtines Valstijas ir Čekiją „nedraugiškomis...

Prie Kauno savivaldybės susirinkę protestuotojai: Kaunui reikia naujo mero (124)

Minint Pilietinio pasipriešinimo dieną prie Kauno savivaldybės rūmų protesto akciją surengė...

Lietuviai turguje šluoja naujoviškus pomidorų ir agurkų daigus: kokios kainos ir nauda (8)

Daigų prekyba įsisiūbavo – atšilus orams žmonės suskubo darbuotis soduose ir daržuose. Kokios...

Miglė Rakauskaitė | D+

Romantiškoji tarpukario Lietuva su kriminaliniu prieskoniu: spirito upės, vietiniai plėšikai ir ministro globojamas kontrabandos versliukas

Tarpukario Lietuvą dažnas mūsų įsivaizduoja kaip gana romantišką laikotarpį: Kauno...

Puiki veikla iškyloje – žvejyba: kelios gudrybės, kurios padės vakare mėgautis gardžia žuviene (1)

Orams ir toliau šylant, vis daugiau žmonių savaitgalį miesto triukšmą iškeičia į gamtos...

NT brokeris prapuolė su dešimčių klientų pinigais: teisėsauga aiškinasi situaciją, dingo bent 160 tūkst. eurų (147)

Butą sostinėje nusipirkti bandęs Edgaras pateko į galbūt nesąžiningo brokerio pinkles. Vyras...

Žydrės klastinga liga prasidėjo nuo pakilusio skrandžio rūgštingumo: išgelbėjo sudėtinga operacija (2)

Prieš dvejus metus pajutusi pirmuosius ligos simptomus Žydrė net neįtarė, kad serga klastinga...

Nuo COVID-19 mirė indų aktorius, maldavęs pagalbos sukrečiančiuose vaizdo įrašuose: žmona nori tik vieno (10)

Indijos aktorius ir vlogeris Rahulas Vohra, kurio kuriami „Facebook“ ir „ YouTube “ klipai...