Būtent tiek turto, kad jo būtų per mažai „pakabinti ant įmonės“ ar paversti pelno suteikiančia investicija. Vyriausybė paruošė smagų mokestinį kadrilį, ir jis kartu su milžiniška infliacija smogs piliečiams, kurie niekada negudravo ir visada atidavė tai, kas priklauso, valstybei.
Pradėkime nuo linksmiausios dalies – pensijos. Ilgai buvo sakoma, kad kuo daugiau sumokėsi „Sodrai“, tuo sotesnė bus senatvė. Taip pat skambėjo pasiūlymai jungtis prie įvairių fondų ir pan. Tačiau šią savaitę ši dešimtmečiais kurta idėja buvo panaikinta. Staiga, tiesiog šiaip, nes, tikėtina, politiškai naudinga duoti gėrio kuo platesniam potencialių rinkėjų ratui.
Seimas pritarė, kad pensijos būtų didinamos, – nuo kitų metų vidutinė senatvės pensija augs apie 50 eurų, bazinę pensiją gaus ir nesukaupę būtinojo stažo. Opozicija kritikuoja pataisas ir sako, kad jos skurdo problemos neišspręs. O ekonomistas Raimondas Kuodis teigia, kad didžiausią naudą pajaus tie, kurie dirbo šešėlyje ir nemokėjo mokesčių.
Kaip skelbė BNS, vidutinė senatvė pensija nuo 2022 metų sausio didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų. Kad būtų įgyvendintas valdančiųjų siūlymas didinti pensijas, papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – individualiajai pensijų daliai, priklausančiai nuo sumokėtų įmokų, papildomai indeksuoti, ir 68 mln. eurų – bazinei pensijos daliai.
Citatos pabaiga.
Prieš keletą dešimtmečių buvo labai naudinga dirbti šešėlyje ar naudotis įvairiomis mokestinėmis lengvatomis. Tokių žmonių pajamos buvo kur kas mažiau apmokestinamos nei tų, kurie visada viską mokėjo „kaip priklauso“. Tada tokie piliečiai buvo gąsdinami menkute pensija. Tačiau kai atėjo laikas eiti užtarnauto poilsio, valdžia jiems ir įteikė dovanėlę.
Čia svarbu ne tie keli eurai, bet bendras leitmotyvas – sutartis su valstybei ir įsipareigojimai piliečiui iš valstybės pusės yra niekiniai. Jie gali kisti po kiekvienų rinkimų.
Tačiau tuo smagumas nesibaigia. Atidunda atbilda vis daugiau mokesčių, kurie palies būtent skurdžiau gyvenančius ir viduriniosios klasės atstovus. Pavyzdžiui, tuos, kurie automobilius perka savo lėšomis.
Aplinkos ministerija nusprendė, kad automobilio registracijos mokesčio, kuris buvo šviežutėlis ir pagal kurį žmonės planavo savo gyvenimus bei pirkinius, nepakanka ir reikia įvesti kasmetinį taršos mokestį. Ministras Simonas Gentvilas tiesiai pasakė – taip skatinsime žmones persėsti į naujesnius ir mažiau taršesnius automobilius. Kodėl tie piliečiai perka pigius pasatus ir piktybiškai neina ieškoti į salonus naujų transporto priemonių, ministras nepatikslino. Žmonės, kurie tiesiog pagal kiek anksčiau įsigaliojusius mokesčius susidėliojo savo gyvenimą, čia tiesiog nereikšminga masė.
Tas pats ekonomistas R. Kuodis turi savo argumentų prieš.
Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad Aplinkos ministerijos (AM) siūlymas įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį nebus efektyvi priemonė siekiant mažinti transporto priemonių taršą.
Anot ekonomisto, AM siūlomas naujas automobilio naudojimo mokestis labiau panašus į turto mokestį, kurį labiausiai pajus mažesnes pajamas gaunantys ir senesnius automobilius vairuojantys gyventojai. R. Kuodžio teigimu, taršos mokestį šiuo metu atstoja degalams taikomi akcizai.
„Bandoma įvesti tokį regresinį turto mokestį. Šitas dalykas su tarša turi labai menkai ką bendro, nes taršos mokestis jau seniai egzistuoja, tai yra degalų akcizas. Jis puikiai koreliuoja su tais dalykais, kurie lemia taršą, – kiek kilometrų nuvažiuoji, kokiu greičiu nuvažiuoji. <...>. Išeis, kad žmonėms, kurie nuvažiuoja kokį tūkstantį kilometrų, kokiems nors pensininkams, su pakankamai senu taršiu pasatu [„Volkswagen Passat“ – ELTA], gyvenantiems kaime, tai bus regresinis mokestis – jie mokės arti tūkstančio per metus, o tas miestietis, kuris laksto kas savaitgalį į Palangą dideliu greičiu, mokės mažiau“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė R. Kuodis.
Ekonomisto nuomone, siūlomi mokestiniai pakeitimai pritaikyti ne tai transporto priemonių grupei: kalbant apie priemones mažinti taršą, visų pirma reiktų galvoti apie mokesčius didelę Lietuvos ekonomikos dalį užimančiam transporto ir logistikos sektoriui, o ne lengvųjų automobilių vairuotojams, mano jis.
Citatos pabaiga.
Vėlgi, naujas mokestis pritaikytas ne viršpelnius gaunančioms įmonėms, kurios išlaidas automobiliams tiesiog nurašo į sąnaudas ir mažina pelno mokestį, bet fiziniams asmenims.
Tuo pačiu Vyriausybė pritaria siūlymui 2023 metais pradėti degalams ir kurui taikomų akcizų didinimą, o 2025 metais į juos įtraukti ir anglies dvideginio dedamąją. Dėl to litras dyzelino 2025 metais būtų 0,187 euro, o 2030 metais – 0,347 euro brangesnis.
Vėl „dovana“ tiems, kuriems automobilis yra būtinybė, pavyzdžiui, atokių kaimų gyventojams, važinėjantiems į darbą. Pridėkime, kad kiekvienas toks akcizų didinimas įskaičiuojamas į prekių ir paslaugų kainą ir už tai sumoka kiekvienas pilietis. Pasienio regionų gyventojai jau dabar važiuoja degalų į kaimyninę Lenkiją, kur jie kur kas pigesni. Transporto įmonės taip pat vengia pildyti bakus Lietuvoje.
Čia linksmybės nesibaigia. Ta pati Aplinkos ministerija planuoja apmokestinti ir vandens gręžinius, kurie buvo įrengti pačių žmonių lėšomis. Kaip rašoma ministerijos puslapyje, ministerija pritaria šiuo metu Seime svarstomo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo įstatymui, kuris pirmiausia siūlo suteikti galimybę įsiteisinti turimą nelegalų gręžinį, o ne bausti paliekant asmenį be vandens šaltinio. Juk ne visais atvejais gręžiniai įrengti siekiant apgauti valstybę, apeiti galiojančią tvarką.
Tačiau nuo mokesčių nebūsite atleisti. Smulkmena, bet vis į biudžetą.
Ir tai – dar ne viskas, iš ko galimai pildysis valstybės biudžetas. Lietuvos bankui (LB) siūlant įvesti visuotinį nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokestį, premjerė sako, kad jis didintų savivaldybių pajamas.
Pasak Ingridos Šimonytės, diskusijos dėl NT mokesčio korekcijų galėtų įvykti Seime kitų metų pavasarį.
„Manau, kad nekilnojamojo turto mokestis yra geras mokestis dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jis stiprina savivaldybių biudžetų pajamas, o, kaip žinoma, su bet kokiu turtu atsiranda ir infrastruktūros poreikis, ir tą infrastruktūrą kuria būtent savivalda“, – žurnalistams Seime kalbėjo Ingrida Šimonytė.
„Nekilnojamojo turto mokestis yra įprastas ir natūralus daugumoje valstybių. Ir Lietuvoje jis taip pat yra, tik tiek, kad jo bazė siauresnė“, – sakė ji.
Tačiau ta pati valdžia nekalba apie tai, ką ji pati realiai gali padaryti stabdydama NT burbulą be mokesčių kėlimo. Tai – tiesiog sutvarkyti sau pavaldžių institucijų ir savivaldybių darbą.
Ekonomisto Tado Povilausko duomenimis, trečią ketvirtį pradėtų statyti būstų skaičius Vilniuje ir rajone buvo tris kartus mažesnis negu ankstesnių keturių ketvirčių vidurkis. Pagal „Infostatybos“ pateiktą informaciją, trečią ketvirtį pradėtas statyti tik 421 butas Vilniuje daugiabučiuose. Tiek butų pirminėje sostinės rinkoje trečią ketvirtį buvo nupirkta ir rezervuota per mėnesį.
Citatos pabaiga.
Neoficialiai kalbama, kad toks „siauras kaklas“ susiformavo, nes labai sulėtėjo statybos leidimų išdavimas. Kol neturi tokio leidimo, negali net, kaip dabar madinga, išparduoti dar brėžiniuose esančio naujo projekto. Kuo mažesnis pasirinkimas, tuo aukštesnės kainos.
Tai – dar ne viskas, su kuo žaidžia valdžia, kurdama viduriniosios klasės skurdinimo kokteilį. Kodėl šie ir kiti mokesčiai bei didinamos rinkliavos atsirado būtent dabar, kai dauguma gyventojų ir taip jaučia infliacijos padarinius? Atsakymas labai paprastas – reikia spėti iki naujos rinkiminės kampanijos pradžios. Politechnologijos mokslas sako, kad rinkėjai blogas naujienas, politikų pažadus ir įvykius pamena maždaug dvejus metus. Paskui galima žadėti iš naujo.
Ką daryti žmonėms, kurie nori nepabloginti savo gyvenimo, atsakymo nėra. Tiksliau, patarimų galima pridalinti, tačiau ta pati valdžia puikiai supranta, kad jie apmokestins būtent tuos žmones, kurie neturi realių galimybių pabėgti nuo šių išlaidų, – jie ne tokie turtingi, kad perregistruotų automobilius ir kitą turtą įmonių vardu ir taip mažintų išlaidas, nes realaus vartojimo per įmones stabdymo nėra.
Taigi ką gali daryti žmonės, tą jie ir daro, – tiesiog išvažiuoja. Ar pamenate kokius nors veiksmus šiemet, kurie realiai stabdytų emigraciją?
Štai sausio ir vasario mėnesiais Lietuvoje buvo užfiksuotas teigiamas migracijos balansas. Buvo skelbiama, kad sausį iš Lietuvos išvyko 2522, tačiau atvyko 2805 gyventojai. Vasarį šalis taip pat dar turėjo teigiamą migracijos balansą. Tą mėnesį iš šalies išvyko 2494 gyventojai, o parvyko penkiais daugiau – 2499.
Nuo kovo mėnesio tendencijos pasikeitė ir migracijos balansas, kaip buvo skelbiama, pirmą kartą nuo 2019 sausio mėnesio tapo neigiamas. Tuomet iš šalies išvyko 364 gyventojais daugiau, nei atvyko, o tendencija pasikartojo ir balandį, kai šis skirtumas jau siekė 372 gyventojus.
Naujausiais duomenimis, gegužę migracijos balansas ir toliau išlieka neigiamas. Šalį gegužę paliko 3510, o atvyko 3434 gyventojai. Jeigu šiuos duomenis lygintume su 2020-ųjų geguže, tuo metu atvykstančių į Lietuvą buvo 2576, o išvykstančių vos 1045 asmenys.
