Kaip neoficialiai kalba šioje rinkoje tarsi žuvys vandenyje nardantys žmonės, kol kas čia – „įšalas“. Tiek pirkėjai, tiek pardavėjai lūkuriuoja, o tai, kas skelbiama pardavimo statistikoje – dar pernai sudarytos naujo būsto pirkimo rezervavimo sutartys, dabar įforminamos notarų biuruose. Kalbant apie naujus būstus, kurie statomi šiandien ir kurių brėžiniai parduodami, pirkimo sutarčių praktiškai nesudarinėja niekas. Pirkėjai su nerimu laukia, kokia bus žiema, ar gili krizė, ar permainos nepaveiks jų pačių šeimos.

To paties laukia ir bankai, tuo labiau kad paskolos jau pabrango. Tarsi nedaug – vidutiniškai keliomis dešimtimis ar, blogiausiu atveju, šimtu kitu eurų, tačiau per metus tai šimtai ir tūkstančiai eurų paskolą paėmusiai šeimai. Pridėjus perkamosios galios kritimą linksmybių mažiau.

Kai kurie vystytojai nutraukia sutartis, kurių kainos buvo įvardintos kaip „prieškarinės“, ir mėgina tą patį būstą parduoti porą kartų brangiau.

NT brokeris ir radijo laidos vedėjas Mantas Mikočiūnas savo feisbuko paskyroje taip apibūdino, kas vyksta nuomos rinkoje:
„Nuomos pasiūla šiais metais kaip reikiant svyravo: nuo kritimo iki 450 butų Vilniuje iki pakilimo – 1800 butų praėjusią savaitę. Dabar nuomos kainos keičiasi ir stabilizuojasi, laidoje „Tarp keturių sienų“ pasakojo Olga Akelienė, „Ober-Haus“ pagrindinio biuro būsto skyriaus vadovė. Kodėl įvyko tokie dideli šuoliai?

Prasidėjus karui, dalyje butų Vilniuje 3–4 mėnesiams buvo neatlygintinai apgyvendinti ukrainiečiai – tai prisidėjo prie pasiūlos pamažėjimo. Paskui kainos ėmė augti ir tada jau žmonės mėgino pasinaudoti šia proga. Vieni tik dabar užbaigė per karantiną įsigytų butų remontus, kiti „išėmė“ butus iš pardavimo ir nutarė panuomoti, dar kiti patys nutarė persikelti kitur, o savo geresnį ar patogesnėje vietoje esantį butą – išnuomoti ir šitaip užsidirbti.“

Kiek kris nuomos kainos, kol kas neaišku, tačiau, mano asmeniniu spėjimu, ne mažiau, nei brangs būsto išlaikymas ir nusileis bent iki „prieškarinio“ lygmens. Butų, skirtų investicijai (jei būstas buvo pirktas piko metu), savininkų pajamingumas sumenks, o gal net teks primokėti iš savo kišenės, nes įmokos už paskolą didės, kiek – niekas nežino. Be to, formuojasi perteklius, ateina žiema su rekordinėmis šildymo ir elektros kainomis, savininkai panikuodami stengsis išnuomoti savo turtą su vienintele viltimi – kad netektų primokėti.

Įdomybių yra ir būsto pardavimo rinkoje.

Išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, rugpjūtį Vilniuje vidutinė orientacinė siūlomų visų naujų butų kaina rugpjūtį buvo 3 226 Eur/kv. m, liepą – 3 291 Eur/kv. m. Taigi, bendrovė fiksuoja ir minimalų kainų kritimą. Vis dėlto, bendrovės ekspertai teigia, kad beveik 2 proc. siekianti kainų korekcija nerodo tendencijos ir gali būti vienkartinis trumpalaikis pasikeitimas dėl pasiūlos struktūros pokyčio, tačiau tai signalizuoja ir gerą žinią – kainų stabilizaciją.

„Paskutinis vasaros mėnuo didelių staigmenų neatnešė – paklausa nežymiai sumažėjo, ir dėl vangios pirminės NT rinkos kainos buvo stabilios. Liepą Kaune taip pat matėme kainų korekciją, tačiau rugpjūtį kreivė vėl pradėjo kilti aukštyn, nors ir nežymiai. Trumpuoju periodu kainų pokyčių gali būti atskiruose segmentuose ir įgyvendinant atskirus projektus, ypač plėtotojų, turinčių silpnesnį finansinį pagrindą, todėl skubančių parduoti. Visgi, kol kas dar nėra susiformavę pakankamai prielaidų tapti tvaria tendencija“, – teigia NT projektų valdymo įmonės investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Kas toliau? Tikrąjį vaizdą pamatysime apie šv. Kalėdas. Statybinės medžiagos, lyginant su tuo, kas buvo prasidėjus karui, pinga. Energetiniai ištekliai, panašu, pradeda pigti. Erdvės kainų korekcijai nepatiriant nuostolių vystytojai turi.

Lieka tik vienas klausimas – kas bus su mūsų ekonomika, kiek kris žmonių perkamoji galia? Mano asmeninis spėjimas, kurį jau esu išsakęs, – nekilnojamojo turto kainos mažės 20–30 proc. ir griūties kaip 2009 m. nebus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)