aA
Mėgstame paporinti apie gerovės valstybę, vidurinią klasę, kuriai savo priskiria visi, gaunantys daugiau nei minimalią algą, ir aiškinti, kad Lietuva turėtų gyventi kaip Švedija ar Suomija. Tačiau taip niekada negyvensime, nes patys to nenorime.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tik bijome prisipažinti, kad nenorime, bet apie viską iš eilės.

Iki Norvegijos netempiame ir su ja nesilyginame, bet čia turime pasiaiškinimą, kad pas juos yra dujų, pas mus tik skalūnai, kuriuos išgauti patys uždraudėme.

Sunkiau pasiaiškinti, kai kalba pasisuka apie tokias šalis, kaip Švedija, Danija, Suomija, Nyderlandai. Mažos valstybės, kai kurios su panašia istorija. Suomiai iš rusų glėbio pabėgo po I pasaulinio karo, tuo pat metu, kaip mes.

Tik savęs okupuoti neleido. Nyderlandai, apie kuriuos tik retkarčiais su pavydu užsimename, panašiu laiku, kai mes gainiojome žirgus po Ukrainos stepes, o LDK didikai mėgavosi nesuskaičiuojamais turtais, steigė Ost Indijos kampaniją, valdė pusę pasaulio prekybos ir turėjo daugybę kolonijų. Dabar tai šalis, kurios plotas mažesnis už Lietuvos.

Tačiau mes nenorime gyventi kaip šios valstybės. Tiesiog. Jei norėtume, perimtume gerąją praktiką, pamasažuotume savo smegenis ir būtų galima judėti toliau.

Tačiau mes nenorime gyventi kaip šios valstybės. Tiesiog. Jei norėtume, perimtume gerąją praktiką, pamasažuotume savo smegenis ir būtų galima judėti toliau. Juk tai mes leidome save praktiškai kolonizuoti skandinavų bankams, kurie Lietuvoje sau leidžia elgtis taip, kaip niekada nesugalvotų gimtinėje, nes būtų nušluoti pasipiktinusios visuomenės. Mūsų visuomenė niekada nesipiktina. Tik pamurma virtuvėje kartu su kaimynu ir skuba mokėti padidėjusius mokesčius.

Mes netgi nesugebame nukopijuoti to, ką daro jie ir taip stumiasi į priekį. Pavyzdžiui, žilvičių auginimas. Sektorius, galintis suteikti darbo tūkstančiams žmonių ir palaikyti kaimą. Pas mus jis miršta, Skandinavijoje klesti.

Petras Basalykas, UAB „Jūsų sodai“, kurie specializavosi gluosnių plantacijų sodinime ir veislinės medžiagos prekyboje sako, kad Skandinavijoje suinteresuoti ūkio subjektai sudaro tarpusavio sutartis 17-20 metų (žilvičių derėjimo laikui) ir tik tada žemdirbiai pradeda veisti plantacijas. Kaip ir logiška bei elementari veiksmų seka. Visi supranta, kad tai gerai. O kaip vyksta pas mus?

„Švedijoje dažnai prie miestelių dirbantys 3–4 ūkininkai pastato katilinę, kurios įrengimui suteikiama ES parama, ima dumblą iš vietinių valymo įrenginių, juo tręšia plantacijas, ir taip sudaromas savotiškas uždaras ciklas. Pas mus to nebuvo. Katilinėms biokuras vežamas iš Baltarusijos“, – aiškina P. Basalykas.

Karolis Anužis, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas sako, kad norint rengti tokius projektus turėtų jungtis kelios institucijos. Tačiau iki šiol, nepaisant pastangų ir paramos, ūkininkai patys kooperuojasi labai nenoriai.

Proveržio nėra, toks modelis kaip Švedijos biokurio katilinė dar keliais laipteliais aukštesnė organizacija nei paprastas kooperatyvas.

Mes kol kas nieko nekopijuojame, nors veikiantis modelis sukurtas, jam įgyvendinti nereikia jokių investicijų ar kosminių technologijų, tik šiek tiek darbo.

Mes kol kas nieko nekopijuojame, nors veikiantis modelis sukurtas, jam įgyvendinti nereikia jokių investicijų ar kosminių technologijų, tik šiek tiek darbo.

Tačiau vietoj to tik ašaromis laistome žilvičių laukus, vagonais vežame medienos atliekas iš Baltarusijos ir skundžiamės, kad vėl nepasisekė. Nors sprendimų, kaip pajudinti ekonomiką ir kurti darbo vietas tūkstančiai. Vietoj to geriau pinigus atiduodame kitiems.

Nesiseka mums ir kitur. Tarsi užkeikta. Pavyzdžiui, lenkai iš mūsų masiškai veža karves. Jiems auginti apsimoka, mums ne. Jie ima eurus, mes šluostomės ašaras. Kokia ta kaimynų paslaptis?

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad Lenkijoje konsultantai važiuoja į ūkį, analizuoja, kaip gaminami pašarai, tiria primilžį, jei mato, kad daroma klaidų, rekomenduoja keisti technologiją. Po kelių mėnesių grįžta patikrinti, ar yra pažanga.

Pas mus mokymams skiriama šimtai milijonų eurų. Už tokius pinigus teoriškai galėtume technologiškai varžytis su pačiais moderniausiais pasaulio ūkiais. Tik bėda, kad tie mokymai retai kada vyksta ne kabinetuose, nes taip patogiau lektoriams.

Pas mus mokymams skiriama šimtai milijonų eurų. Už tokius pinigus teoriškai galėtume technologiškai varžytis su pačiais moderniausiais pasaulio ūkiais. Tik bėda, kad tie mokymai retai kada vyksta ne kabinetuose, nes taip patogiau lektoriams. Apie ūkio technologinių procesų sekimą ir korekciją kalbos net nėra. Kaip nėra kalbos ir apie tai, kad jeigu jau kalbame apie paramą smulkiam verslui, tai jį ir remkite. Ne duodami keliolika tūkstančių eurų vieną kartą staklėms ar kitai įrangai pirkti, o nuolat palaikydami.

Reikia patirties, kurią galima nukopijuoti? Grįžkim prie Lenkijos. Tas pats A. Palionis aiškina kaip ten vyksta procesai.

Pavyzdžiui, Lenkijoje kiekviena seniūnija kartą metuose ūkininkui išmoka maždaug 1500 eurų, kad būtų galima pasamdyti darbininką ir išvažiuoti atostogauti. Panašių nematomų paramos būdų yra ir daugiau. Šiemet po šalnų kiekvienas ūkis gaus po 1000 zlotų (maždaug 230 eurų) papildomą paramą kiekvienam sodo hektarui.

Tai reiškia, kad Lietuvą užtvindys pigesni vaisiai. Realiai tai yra valstybės pagalba, balansuojanti ant draudžiamos ribos. Dėl to, greičiausiai, ne viską ir žinome. Tik matome, jog Lenkijoje karvių banda ir primilžiai augo sparčiausiai visoje ES. O mes jiems paslaugiai parduodame savo gyvulius ir mažiname gamybą tuo pačiu atverdami naujas rinkas.

Iš kur pas juos pinigai? Mes atvežame. Būtent mūsų ir kitos valstybės apmoka šias paramos sąskaitas, nors ir labai nenorime tai pripažinti.

Iš kur pas juos pinigai? Mes atvežame. Būtent mūsų ir kitos valstybės apmoka šias paramos sąskaitas, nors ir labai nenorime tai pripažinti. Pernai kaimyninės šalies parduotuvėse išleidome 366 milijonų eurų. Savuose prekybos centruose taip pat masiškai superkame viską, ką jie užaugina, saviškius stumdami į šalį.

Tokia protingos, o ne iššvaistomos ir pravalgomos, paramos politika atsiperka. Kaip atsiperka ir olandų 300 prekybos atašė, kurie dirba Kinijoje. Mes gavome leidimą eksportuoti produkciją ir tuo baigėme. Tačiau popieriukas su antspaudais ir valdininkų parašais dar nereiškia, kad tą produktą kas nors pirks. Ta kryptimi ir dirba olandai.

Mes į juos žvelgiame iš aukšto, nes tai sunkus ir varginantis darbas, neatsispindintis pranešimuose spaudai apie tolimose kelionėse pasirašytas sutartis. Valstybės tarnautojo atlyginimas nesusietas su pasiektais rezultatais.

Todėl neverta baksnoti pirštu į valstybes, kurių pavyzdžiu mes būk tai sekame. Jei imtumėmės rimtai, o ne tik raškytume ekonominio pakilimo vaisius, pokyčiai būtų kur kas spartesni. Galbūt net nebereikėtų pavydėti estams ir lenkams.

Autorius feisbuke.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(134 žmonės įvertino)
4.5373

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (141)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (5)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (169)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (11)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (72)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (54)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (170)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (54)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...