aA
Mėgstame paporinti apie gerovės valstybę, vidurinę klasę, kuriai save priskiria visi, gaunantys daugiau nei minimalią algą, ir aiškinti, kad Lietuva turėtų gyventi kaip Švedija ar Suomija. Tačiau taip niekada negyvensime, nes patys to nenorime.
Arūnas Milašius. Svajojate gyventi kaip Švedijoje? Pamirškite, nes iš tiesų to nenorite
© DELFI / Andrius Ufartas

Tik bijome prisipažinti, kad nenorime, bet apie viską iš eilės.

Iki Norvegijos netempiame ir su ja nesilyginame, bet čia turime pasiaiškinimą, kad pas juos yra dujų, pas mus tik skalūnai, kuriuos išgauti patys uždraudėme.

Sunkiau pasiaiškinti, kai kalba pasisuka apie tokias šalis, kaip Švedija, Danija, Suomija, Nyderlandai. Mažos valstybės, kai kurios su panašia istorija. Suomiai iš rusų glėbio pabėgo po I pasaulinio karo, tuo pat metu, kaip mes.

Tik savęs okupuoti neleido. Nyderlandai, apie kuriuos tik retkarčiais su pavydu užsimename, panašiu laiku, kai mes gainiojome žirgus po Ukrainos stepes, o LDK didikai mėgavosi nesuskaičiuojamais turtais, steigė Ost Indijos kampaniją, valdė pusę pasaulio prekybos ir turėjo daugybę kolonijų. Dabar tai šalis, kurios plotas mažesnis už Lietuvos.

Tačiau mes nenorime gyventi kaip šios valstybės. Tiesiog. Jei norėtume, perimtume gerąją praktiką, pamasažuotume savo smegenis ir būtų galima judėti toliau.

Tačiau mes nenorime gyventi kaip šios valstybės. Tiesiog. Jei norėtume, perimtume gerąją praktiką, pamasažuotume savo smegenis ir būtų galima judėti toliau. Juk tai mes leidome savo šalį praktiškai kolonizuoti skandinavų bankams, kurie Lietuvoje sau leidžia elgtis taip, kaip niekada nesugalvotų gimtinėje, nes būtų nušluoti pasipiktinusios visuomenės. Mūsų visuomenė niekada nesipiktina. Tik pamurma virtuvėje kartu su kaimynu ir skuba mokėti padidėjusius mokesčius.

Mes netgi nesugebame nukopijuoti to, ką daro jie ir taip stumiasi į priekį. Pavyzdžiui, žilvičių auginimas. Sektorius, galintis suteikti darbo tūkstančiams žmonių ir palaikyti kaimą. Pas mus jis miršta, Skandinavijoje klesti.

Petras Basalykas, UAB „Jūsų sodai“, kurie specializavosi gluosnių plantacijų sodinime ir veislinės medžiagos prekyboje sako, kad Skandinavijoje suinteresuoti ūkio subjektai sudaro tarpusavio sutartis 17-20 metų (žilvičių derėjimo laikui) ir tik tada žemdirbiai pradeda veisti plantacijas. Kaip ir logiška bei elementari veiksmų seka. Visi supranta, kad tai gerai. O kaip vyksta pas mus?

„Švedijoje dažnai prie miestelių dirbantys 3–4 ūkininkai pastato katilinę, kurios įrengimui suteikiama ES parama, ima dumblą iš vietinių valymo įrenginių, juo tręšia plantacijas, ir taip sudaromas savotiškas uždaras ciklas. Pas mus to nebuvo. Katilinėms biokuras vežamas iš Baltarusijos“, – aiškina P. Basalykas.

Karolis Anužis, Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas sako, kad norint rengti tokius projektus turėtų jungtis kelios institucijos. Tačiau iki šiol, nepaisant pastangų ir paramos, ūkininkai patys kooperuojasi labai nenoriai.

Proveržio nėra, toks modelis kaip Švedijos biokurio katilinė dar keliais laipteliais aukštesnė organizacija nei paprastas kooperatyvas.

Mes kol kas nieko nekopijuojame, nors veikiantis modelis sukurtas, jam įgyvendinti nereikia jokių investicijų ar kosminių technologijų, tik šiek tiek darbo.

Mes kol kas nieko nekopijuojame, nors veikiantis modelis sukurtas, jam įgyvendinti nereikia jokių investicijų ar kosminių technologijų, tik šiek tiek darbo.

Tačiau vietoj to tik ašaromis laistome žilvičių laukus, vagonais vežame medienos atliekas iš Baltarusijos ir skundžiamės, kad vėl nepasisekė. Nors sprendimų, kaip pajudinti ekonomiką ir kurti darbo vietas tūkstančiai. Vietoj to geriau pinigus atiduodame kitiems.

Nesiseka mums ir kitur. Tarsi užkeikta. Pavyzdžiui, lenkai iš mūsų masiškai veža karves. Jiems auginti apsimoka, mums ne. Jie ima eurus, mes šluostomės ašaras. Kokia ta kaimynų paslaptis?

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad Lenkijoje konsultantai važiuoja į ūkį, analizuoja, kaip gaminami pašarai, tiria primilžį, jei mato, kad daroma klaidų, rekomenduoja keisti technologiją. Po kelių mėnesių grįžta patikrinti, ar yra pažanga.

Pas mus mokymams skiriama šimtai milijonų eurų. Už tokius pinigus teoriškai galėtume technologiškai varžytis su pačiais moderniausiais pasaulio ūkiais. Tik bėda, kad tie mokymai retai kada vyksta ne kabinetuose, nes taip patogiau lektoriams.

Pas mus mokymams skiriama šimtai milijonų eurų. Už tokius pinigus teoriškai galėtume technologiškai varžytis su pačiais moderniausiais pasaulio ūkiais. Tik bėda, kad tie mokymai retai kada vyksta ne kabinetuose, nes taip patogiau lektoriams. Apie ūkio technologinių procesų sekimą ir korekciją kalbos net nėra. Kaip nėra kalbos ir apie tai, kad jeigu jau kalbame apie paramą smulkiam verslui, tai jį ir remkite. Ne duodami keliolika tūkstančių eurų vieną kartą staklėms ar kitai įrangai pirkti, o nuolat palaikydami.

Reikia patirties, kurią galima nukopijuoti? Grįžkim prie Lenkijos. Tas pats A. Palionis aiškina kaip ten vyksta procesai.

Pavyzdžiui, Lenkijoje kiekviena seniūnija kartą metuose ūkininkui išmoka maždaug 1500 eurų, kad būtų galima pasamdyti darbininką ir išvažiuoti atostogauti. Panašių nematomų paramos būdų yra ir daugiau. Šiemet po šalnų kiekvienas ūkis gaus po 1000 zlotų (maždaug 230 eurų) papildomą paramą kiekvienam sodo hektarui.

Tai reiškia, kad Lietuvą užtvindys pigesni vaisiai. Realiai tai yra valstybės pagalba, balansuojanti ant draudžiamos ribos. Dėl to, greičiausiai, ne viską ir žinome. Tik matome, jog Lenkijoje karvių banda ir primilžiai augo sparčiausiai visoje ES. O mes jiems paslaugiai parduodame savo gyvulius ir mažiname gamybą tuo pačiu atverdami naujas rinkas.

Iš kur pas juos pinigai? Mes atvežame. Būtent mūsų ir kitos valstybės apmoka šias paramos sąskaitas, nors ir labai nenorime tai pripažinti.

Iš kur pas juos pinigai? Mes atvežame. Būtent mūsų ir kitos valstybės apmoka šias paramos sąskaitas, nors ir labai nenorime tai pripažinti. Pernai kaimyninės šalies parduotuvėse išleidome 366 milijonų eurų. Savuose prekybos centruose taip pat masiškai superkame viską, ką jie užaugina, saviškius stumdami į šalį.

Tokia protingos, o ne iššvaistomos ir pravalgomos, paramos politika atsiperka. Kaip atsiperka ir olandų 300 prekybos atašė, kurie dirba Kinijoje. Mes gavome leidimą eksportuoti produkciją ir tuo baigėme. Tačiau popieriukas su antspaudais ir valdininkų parašais dar nereiškia, kad tą produktą kas nors pirks. Ta kryptimi ir dirba olandai.

Mes į juos žvelgiame iš aukšto, nes tai sunkus ir varginantis darbas, neatsispindintis pranešimuose spaudai apie tolimose kelionėse pasirašytas sutartis. Valstybės tarnautojo atlyginimas nesusietas su pasiektais rezultatais.

Todėl neverta baksnoti pirštu į valstybes, kurių pavyzdžiu mes būk tai sekame. Jei imtumėmės rimtai, o ne tik raškytume ekonominio pakilimo vaisius, pokyčiai būtų kur kas spartesni. Galbūt net nebereikėtų pavydėti estams ir lenkams.

Autorius feisbuke.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(142 žmonės įvertino)
4.5634

Top naujienos

Delfi PliusEglė Gatelytė

Autoritetingas Europos politikas dar prieš 20 metų išpranašavo naujus Rusijos karus: dabar Europa rizikuoja padaryti didžiulę klaidą (3)

Dabar ne vienas vokiečių politikas viešai pripažįsta dėl Rusijos buvęs naivus, apgailestauja,...

Prastėjanti situacija rinkoje kaitina žaliavų tiekėjų sandėlius: stebimas pasikeitęs elgesys

Pasaulyje įsivyravus ekonomikos lėtėjimo prognozėms ir nuotaikoms, tam tikrų žaliavų tiekėjai...

Kruvina drama Vilniuje: du nužudyti, trečiam – perpjauta gerklė

Tai buvo tikrų tikriausia siaubo drama viename sostinės daugiabutyje – atvykę policijos...

Orai: karščio bangai pasitraukus šiluma nedings – termometrų stulpeliai kils iki 28 laipsnių (1)

Šiandien virš Lietuvos laikysis jau šiek tiek vėsesnio oro masė. Vakar dieną ir naktį slinkęs...

Aukštą blogąjį cholesterolį galima pastebėti, pažvelgus į akis: profesorius patarė, į ką atkreipti dėmesį

Geltonas lankas prie akies vyzdžio moteriai sukėlė nerimą. Ji girdėjo, kad tai gali būti...

600 metrų gylyje po Arkties ledo sluoksniu – mokslininkus pribloškęs radinys: tokių reiškinių čia aptikti nesitikėjo niekas

Mokslininkai ir vėl aptiko gyvybę tokioje vietoje, kurioje neišgyventų dauguma mūsų planetos...

Lukašenka ėmėsi karo provokacijų: apkaltino Ukrainą paleidus į Baltarusiją raketas (15)

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka šeštadienį pareiškė, kad jo...

Verslas PliusBloomberg News

Rusijos pramonei – dar vienas didelis galvos skausmas

Rusijos priklausomybė nuo užsieninės programinės įrangos, kurią ji naudoja savo fabrikuose,...

Karas Ukrainoje. Ukraina: turime informacijos apie galutinį Baltarusijos įtraukimą į karą

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos bombardavimas...