Tarsi atskiri įvykiai tolimuose vienas nuo kito kraštuose. Tačiau juos visus jungia ta pati dedamoji – naivus ir šventas įsitikinimas, kad galima daryti bet ką ir jei visai tai apibūdinsi gražiai nušlifuotais politkokerktiškais šūkiais. Visi bus laimingi ir patenkinti. Tarsi žmonės nesupras, kad jiems alga turėjo didėti, bet nekito, o pinigai nukeliavo kitur, kad metų metais nesprendžiamos problemos pradeda naikinti ekonomiką ir už tai turėsime sumokėti kiekvienas, ar kad jei pamojuosi Biblija prieš bažnyčią ir kameras, tai nieko tokio ir apstumdyti kunigai. Jautrūs žodžiai bus stipresnis už ašarines dujas, o problemų spręsti nereikės. Jos tarsi dings. Bent jau tavo kadencijos laikotarpiui.

Apie viską iš eilės.

Į dvasininkus, protestuotojus ir žurnalistus paleista ašarinių dujų, šaudyta guminėmis kulkomis, jie buvo prievarta pastumti iš kelio – tokiais būdais policininkai atlaisvino kelią nuo bažnyčios iki Baltųjų Rūmų.

„Jie pavertė šventą vietą mūšio lauku“, – sakė St. Johno episkopalinės bažnyčios atstovė Gini Gerbasi. G. Gerbasi – anglikonų pastorė episkopalinėje St. Johno bažnyčioje Džordžtauno rajone Vašingtone.

Problema nebus išspręsta. Eilinį kartą pagreitinta pinigų spausdinimo mašina ir įsiutusi minia kuriam laikui nuraminta. Iki kito karto, kol vėl degs bažnyčios.

Tikite, kad gražus Prezidento paveiksliukas socialiniuose tinkluose atpirks visus vargus ir suvienys tautą? Jis tuo šventai tiki, kaip ir jo daugybė gerai apmokamų viešųjų ryšių strategų, kurie vis dar viliasi, kad gražiais paveiksliukais ir tobulai išlaižytais lozungais pavyks įtikinti parduotuves plėšiančius ir į policiją šaudančius veikėjus taikiai grįžti namo ant įprastos sofutės ir už socialinių pašalpų pinigus perkant kompiuterinius žaidimus gerbti demokratiją. Eilinis gražaus užsižaidimo nieko nesakančiomis frazėmis pavyzdys, kuris kainuos daug.

Problema nebus išspręsta. Eilinį kartą pagreitinta pinigų spausdinimo mašina ir įsiutusi minia kuriam laikui nuraminta. Iki kito karto, kol vėl degs bažnyčios.

Tik niekaip nelimpa pirštai prie klaviatūros kritikuoti JAV, kai pačioje ES ne ką geriau. Laimei, dar minios nesiautėja didmiesčiuose.

Europos Komisijos prognozėmis Lietuvos ekonomika dėl koronakrizės kris 7,9 proc. BVP 2020 m. T. y. nukentės vos ne tiek pat, kiek pietinės ES valstybės, kuriose virusas ypač siautėjo ir kurios nors ir buvo turtingesnės, bet iki tol gyveno „palaidą“ gyvenimą.

Pagal Europos Komisijos planą, Lietuvai priskirta 3,908 mlrd. eurų subsidijų pavidalu ir 2,419 mlrd. eurų – paskolų. Viso – 6,327 mlrd. eurų.

Daugiausia iš 750 mlrd. gaus pietinės ES valstybės, labiausiai nukentėjusios nuo koronakrizės. O daugiausia sumokės valstybės, kurios įneša didžiausias sumas į ES biudžetą.

Kalbant paprasčiau – mes stengėmės, netgi pjovėme šaką ant kuriose sėdime, o dabar turėsime savo sąskaita gelbėti tuos, kurie gyveno kur kas laisviau.

Esminis žodis „vėl", nes panašūs dalykai nutinka ne pirmą kartą. Dar daugiau - ES vadovai supranta, kad taip nutiks, tačiau vietoj veiksmų tai užmaskuojama gražiomis frazėmis.

Taip, šūkiai apie solidarumą ir vienybę gražu. Ypatingai, kai šalia niekas neužduoda klausimo: „o kodėl tokia padėtis leidžiama ir kam tai naudinga. Ar eilinis mokesčių mokėtojas nori vėl dalyvauti šiose schemose?“. Esminis žodis „vėl", nes panašūs dalykai nutinka ne pirmą kartą. Dar daugiau - ES vadovai supranta, kad taip nutiks, tačiau vietoj veiksmų tai užmaskuojama gražiomis frazėmis.

Didžioji Britanija pasitraukė ir panašūs nuotykiai buvo vienas iš pasitraukimo argumentų. Gali būti, jog teks užduoti klausimą: „o kas sekantis“. Ne, ne dėl nenoro padėti. Tiesiog piktnaudžiavimą ir begalinį norą gyventi svetima sąskaita gražiais žodžiais ne visada pavyksta užmaskuoti.

Tikėtina, kad nė vienas Briuselio pareigūnas ar, tuo labiau gerai apmokami įvairių gelbėjimo ir koordinavimo organizacijų klerkai, tokių kvailų klausimų neužduos. Jie tiki, kad jais tiki, o tikėjimui pastiprinti daug kartų kartoja mantras iš nuvalkiotų oficialių frazių. Tačiau mantros nenugramdo nuosėdos, kad ne viskas taip gražu, kaip kalbama.

Jei būtų pritarta Prezidento siūlymas sumažinti GPM, tai darbdaviai įsipareigojo jo nedėti sau į kišenę, o atiduoti darbuotojui.


Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Vladas Sutkus memorandumą pavadino ne teisiniu, o vertybiniu dokumentu.

Palikime europiečius ramybėje.

Prieš porą savaičių lietuviškoje prezidentūroje kai kurie darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai pasirašė memorandumą, kuriuo palaiko siūlymą mažinti darbo pajamoms taikomą gyventojų pajamų mokestį. Kalbant paprasčiau, jei būtų pritarta Prezidento siūlymas sumažinti GPM, tai darbdaviai įsipareigojo jo nedėti sau į kišenę, o atiduoti darbuotojui.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Vladas Sutkus memorandumą pavadino ne teisiniu, o vertybiniu dokumentu.

„Krizės situacijose turi būti priimti subalansuoti sprendimai. Mes kalbame apie tai, kad būtų mažinamas gyventojų pajamų mokestis. Tai reiškia, kad, sumažinus šį mokestį, darbuotojai, kurie dirba pagal darbo sutartis, tiesiog gaus daugiau pinigų. Daugiau pinigų jiems liks“, – sakė jis.

Tas pats V. Suktus, kuris po poros savaičių jau buvo po teismus vežiojamas policijos spec. transportu kaip įtariamas korupcijos ir lobizmo, už kurį galėjo susimokėti kiekvienas mokesčių mokėtojas, byloje.

Apie vertybes nebekalbama. Tačiau bet kuris viešųjų ryšių specialistas gali pasakyti, kad gražūs žodžiai veikia tik kurį laiką. Po to turi būti darbai arba žodžius atitinkantys veiksmai. Dabar mes esame ties ta vieta, kai visuomenė prašo skambius pažadus tiesiog įgyvendinti. Jei taip nenutinka, ateina praregėjimas ir noras keisti sistemą.

Deja, bet galima pasakyti, kad šie praregėjimai bus skausmingi ir neišvengiami.