Vyriausybei pristačius veiklos ataskaitą artimos ateities pasaulis turėjo nušvisti rožinėmis spalvomis, tačiau atsakymo, kodėl įmonėms gaunant rekordinius pelnus ir ekonomikai klestint bendrovių bankrotų didėjimas primena laviną, neduota.
Arūnas Milašius
© DELFI / Domantas Pipas

Kelinti metai iš eilės didėjantis bankrutuojančių įmonių skaičius atrodo grėsmingai, tačiau atskiru Vyriausybės nutarimu to nesustabdysi. Reikia rimtesnių žingsnių.

Pradžioje pasiekimai ir planai. Čia ir didesnės pensijos, 1000 eurų „į rankas“ viršijantis atlyginimas, mažėjanti socialinė atskirtis. Tiesa, viskas tik bus, kada ir kūnu, kaip žadama, taps rinkiminiais metais.

Ataskaitoje teigiama, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) didėja, mažėja nedarbas, didėja gyventojų pajamos, šiemet prognozuojama, kad šalies ekonomika turėtų augti dar sparčiau. Skirtingų institucijų vertinimu, šalies BVP padidės 2,4–3 procentais.

Tuo tarpu pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą Lietuva 2015 metais buvo tik 26 vietoje Europos Sąjungoje, matyti reikšmingi pajamų nelygybės skirtumai tarp kaimo ir miesto regionų, ir apie 30 proc. žmonių patiria skurdo riziką ar socialinę atskirtį – tai yra vienas iš didžiausių rodiklių tarp visų ES valstybių narių.

Praėjusiais metais šalies įmonės gavo 80 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo 5,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno. Tai geriausias rezultatas Lietuvos istorijoje.

Rekordu nesidalins

Kitas skaičius irgi iš fantastikos srities. Praėjusiais metais šalies įmonės gavo 80 mlrd. eurų pajamų ir uždirbo 5,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno.

Tai geriausias rezultatas Lietuvos istorijoje. Vis dėlto atlyginimų augimas gerokai atsilieka nuo įmonių veiklos rezultatų gerėjimo. Tačiau verslas nekalba apie tai, kad šiuo augimu reikia proporcingai dalintis.

Pereikime į tamsiąją pusę. Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. 2016 metais, pastaruosius 15 metų pagal emigracijos mastus šalis beveik visą laiką pirmavo ES, tik porą metų buvo antra ar trečia.

Dabar kiti skaičiai, apie kuriuos garsiai nekalbama. Nors įmonių pelnas didėja, tačiau bankrotai auga taip pat sparčiai. 2017 m. metų statistikos dar nėra, tačiau pirmą pusmetį buvo pradėti 1683 bankrotai. Per tą patį 2016 m. laikotarpį buvo 1295.

Kas tai – krizės pradžia? Iš rinkos traukiasi bendrovės, nors likusios uždirba rekordinius pelnus. Bankrotų visada buvo ir bus, tačiau, iš pirmo žvilgsnio, nenatūralu, kad augant ekonomikai, kai pinigų masė ir perkamoji galia auga, tuo pačiu daugėja ir žlungančių verslų.

Kiek iš rinkos pasitraukia tyliai be bankroto uždarydami įmones, sustabdydami jų veiklą ar nutraukdami individualią veiklą nežino niekas.

Tačiau toks procesas nenatūralus tik iš pirmo žvilgsnio ir, mūsų atveju, kol kas nereiškia ekonominės krizės pradžios. Pažvelgti vien į BVP ir vidutinį statistinį pelningumą neužtenka. Mūsų bėda, kad iki smulkaus ir vidutinio verslo atsirito sisteminės ir seniai nesprendžiamos pačios valstybės bėdos.

„Dešimt metų mūsų šeima kūrė verslą. Dabar žmona jau dirba samdomą darbą, aš pats dar versle ir galvoju, kaip jį parduoti, kad atgautume bent jau investicijas“, – kalba pažįstamas verslininkas, prekiaujantis vaikams skirtomis prekėmis.

Įmonėje keliolika žmonių. Vilties pakilti ir toliau gyventi iš verslo jis nebemato. Ne todėl, kad nesugebėtų, ar nenorėtų. Jį, kaip ir daugumą iš tų tūkstančių, kurie buvo priversti pasitraukti – ne viskas atsispindi statistikoje – žvalgytis kaip išeiti iš verslo privertė ta pati paprasta statistika. Mažėjant gyventojų ir daliai visuomenės niekaip neišlipant iš skurdo ribos, mažiems ir vidutiniams verslams nebelieka nišų.

Lietuvoje, norint išgyventi, reikia imtis visko, kas atneša bent vieną kitą pelno centą. Už tinklų nugaros efektyvūs logistikos centrai, modernios buhalterinės programos, leidžiančios neįklimpti ir neprikrauti sandėlių nereikalingų prekių, galimybė spustelti tiekėjus ir gauti kur kas geresnes kainas nei smulkūs konkurentai.

Nepalieka nišų

Iš dalies visas didesnes nišas, norėdami besitraukiančioje rinkoje išlaikyti pajamas, užima didieji. Retame Vakarų prekybos centre rasi tokio dydžio asortimentą, kaip mūsiškiame. Ne todėl, kad jie žiopli ir nesugeba atsivežti prekių.

Jie tiesiog moka skaičiuoti. Prekių, kurių pardavimai gan maži, pelningumas per mažas, kad jomis užsiimti. Lietuvoje, norint išgyventi, reikia imtis visko, kas atneša bent vieną kitą pelno centą. Už tinklų nugaros efektyvūs logistikos centrai, modernios buhalterinės programos, leidžiančios neįklimpti ir neprikrauti sandėlių nereikalingų prekių, galimybė spustelti tiekėjus ir gauti kur kas geresnes kainas nei smulkūs konkurentai.

Kai tinklas įveda į rinką vieną ar kitą prekių grupę, pasitraukia keliolika mažų įmonių, kurioms tai buvo pragyvenimo šaltinis. Dideliam prekybos tinklui nauja ir mažai pelningai prekių grupė tiesiog papildomos pajamos. Mažam tokia konkurencija - pasiekta riba, kai dirbti nebeapsimoka.

Kita priežastis – elementarus gyventojų mažėjimas. Kai kiekvienais metais išvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių, jiems nebereikia maisto, rūbų ir paslaugų. Tuo pačiu traukiasi šimtai mažų įmonių, kurioms tie žmonės buvo maitinanti niša.

Ne ką mažiau svarbi priežastis ir milžiniška pajamų atskirtis tarp menkstančios provincijos ir sostinės. Kurti verslą mažame miestelyje, kur vidutinis atlyginimas tik šiek tiek viršija minimumą ir veikia keliolika tinklinių konkurentų, gali tik labai drąsūs žmonės.

Be to, auga atlyginimai. Žmonėms, kurie verslą kūrė kaip veiklą, kuri keisdavo samdomą darbą, nes buvo galima uždirbti šiek tiek daugiau nei plušant kitam, dabar nebeliko šio stimulo.

Gana dažnai užverti savo mini įmonės duris ir dirbti nebe keturiolika valandų, kaip įpratęs, o dešimt pas didesnį konkurentą finansiškai kur kas patraukliau. Kodėl – atsakymai kiek aukščiau.

Du keliai

Jei norime atgaivinti smulkų ir vidutinį verslą praktiškai liko du keliai. Kitaip problemas tik gilinsime. Ne, dar vienas departamentas ar tarnyba su dideliu biudžetu, sukurta tam, kad teoriškai paskatintų sugrįžti emigrantus ar skatintų verslumą mums nepadės.

Jei norime atsigauti kaip valstybė, teks didinti vartojimą. Galime atsivežti kelis šimtus tūkstančių nebrangių ukrainiečių. Šuolis bus.

Daugiau žmonių, daugiau pinigų, daugiau vartojimo. Nesvarbu, kad šis vartojimas bus nukreiptas tik baziniams poreikiams tenkinti. Ekonomiką tai judins.

Beje, normalus gyvenimas, jei bus šiek tiek spaudimo iš valdžios pusės, praktiškai ranka pasiekiamas.

Kitas kelias – pagaliau realiai kurti viduriniąją klasę. Drastiškai didinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, kad žmonės pagaliau ištrūktų iš užburto skurdo rado.

Daug kam, ypatingai provincijoje, ištrūkti iš šio rato, nepaisant gražiai skelbiamų BVP augimo skaičių, ir toliau lieka tik vienas kelias – emigracija.

Beje, normalus gyvenimas, jei bus šiek tiek spaudimo iš valdžios pusės, praktiškai ranka pasiekiamas. Paskutinio tyrimo duomenimis, kas trečias Lietuvos gyventojas save priskiria viduriniajai klasei. Ekonomistai sako, kad taip save vadinti galėtų uždirbantys daugiau kaip 1 tūkst. Eur per mėnesį „į rankas“.

Pradėti bankrotai

Mūsų BVP siekia 72 proc. šalių senbuvių vidurkio. Pagal šį skaičių, tūkstantis eurų „į rankas“ atlyginimas ekonomiškai mums pakeliamas ir toli gražu nėra iš „strategija 2030 metams“ kategorijos.

Tame pat tyrime ir gan aiškiai apibūdinama, kas yra ta išsvajota vidurinė klasė. „Gausi vidurinioji klasė atspindi šalies ekonominį pajėgumą – išsivysčiusiose Vakarų šalyse jai priskiriama 50–60 proc. gyventojų. Viduriniosios klasės atstovai dažniausiai gali be didesnių sunkumų patenkinti būtinąsias reikmes ir kas mėnesį atsidėti pajamų taupymui, investavimui ar didesnę jų dalį skirti vartojimui.“

Lietuvoje viduriniajai klasei statistiškai „ iš bėdos“ galima priskirti 14 proc. gyventojų.

Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nusivylę graikai: su tokiu žaidimu „Olympiakos“ Eurolygos finalo ketvertą stebės tik per televizorių (3)

Po triuškinamos Kauno „Žalgirio“ pergalės Kaune graikų žiniasklaida gerai išgaląstais...

Po mėnesio pokyčius pajus visi: labiausiai taisyklės keisis interneto vartotojams (23)

Po mėnesio pradėsiančias veikti naujas Europos asmens duomenų apsaugos taisykles pajus visi –...

VMI apgultis: deklaravimui liko vos kelios dienos (27)

Liko vos savaitė, kuomet gyventojai gali deklaruoti pajamas. Šį darbą pasilikę paskutinėms...

Aprūpino darbu, automobiliu ir butu kurorte: išskirtinės sąlygos kelia dar didesnių įtarimų (95)

Vyriausybei vis garsiau kabant apie valstybinių įmonių veiklos optimizavimą, aiškėja, kad kai...

Lietuvoje mįslingai daugėja pinigų iš Rusijos (465)

Daugiausia mūsų tautiečių yra Jungtinėje Karalystėje. Ilgai ir pinigų iš šios šalies į...

Petrauskienė išviešino nemalonią statistiką: Lietuvoje plyti juodosios zonos (81)

Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių ne tik Europoje, bet ir...

LRT komisija susidūrė su netikėta kliūtimi: Seime jau yra pasiūlymų dėl baudų papildyta (140)

Seimo laikinoji tyrimo komisija Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklai tirti...

Pasaulis eina iš proto: balta Melanios Trump skrybėlė turėjo užslėptą reikšmę? (14)

Pirmoji ponia Melania Trump (44 m.) žiniasklaidoje ėmė griežti pirmu smuiku – dėl antradienio...

Pietų pertrauka vegetarų bare: džiaugėsi skaniais pietumis, bet pasigedo malonesnio aptarnavimo (3)

Einant Vilniaus Šv. Ignoto gatve ryškiai mėlynas vieno pastato fasadas tarp visų kitų neutralių...

Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad susidūrėte su probleminiu klientu

Griežtai sustyguotame verslo pasaulyje vieniems paprastai tenka vykdytojų, kitiems – užsakovų...