Nors vystytojai ir statybininkai darniu choru traukia, kad butų kainos nekris, nes tai kas nors pabrango, tai statybininkai baigia išbėgioti į Norvegiją, tai tiesiog jie galvoja, kad Lietuva yra tokia unikali, kad čia viskas gali tik brangti, realybė tokia, jog bėdos po truputį atidunda į žmonių, kurie netinkamu laiku pirko butą investicijai, kiemą.

Šias blogas naujienas atnešė ne švedai, amerikiečiai ar kinai, kurių nekilnojamojo turto rinka jau stagnuoja, ir kainos, tarkime taip, patiria korekciją, o mūsų lietuviški bankai, sėkmingai didinantys palūkanų normas, nes didėja euriboras.

Realus pavyzdys. Santariškėse žmogus nuomoja butą. Per mėnesį iš šios veiklos gauna 560 eurų, bet jo paskolos įmoka po perskaičiavimo padidėjo iki 750 eurų.

„Realus pavyzdys. Santariškėse žmogus nuomoja butą. Per mėnesį iš šios veiklos gauna 560 eurų, bet jo paskolos įmoka po perskaičiavimo padidėjo iki 750 eurų. Realiai buto nuomos suma nuo šio mėnesio nepadengia paskolos mėnesinės sumos, reikia dar pridėti savų. Taip NT rinkoje atsiranda dar vienas Trojos arklys, kurio pasekmės neaiškios“, – aiškina pavardės nenorėjęs sakyti rinkos dalyvis ir sako, kad pajamos iš nuomos – tai tik pliki skaičiai. Jei sutartis legali, reikia iš pajamų atmesti gyventojų pajamų mokestį (GPM), buto draudimą. Pinigų, kuriuos galima atiduoti bankui, lieka dar mažiau.

„Prieš dvejus metus pats skaičiavau, ar verta pirkti tokį būstą, tada kainos buvo kur kas mažesnės, tačiau paaiškėjo, kad jau tada nuoma vos vos dengė paskolą, o atmetus GPM ir buto draudimą būtų tekę pridėti iš savo kišenės. Ir tai laikais, kai euriboras buvo nulis procentų. Sunkiausia dabar tiems, kurie norėjo greitai tapti turtingi, ir pirko ne vieną, o kelis butus“, – dėsto tas pats žmogus ir sako, kad dabar „skaičiai vis sunkiau sueina“.

Preliminari 150 000 paskolos įmoka – 670 eurų per mėnesį be draudimo ir GPM. Tam, kad toks verslas turėtų prasmę, reikia būstą nuomoti už 850–950 eurų, o tai, nuomos rinkoje atsiradus būsto pertekliui ir kainoms krentant, sudėtinga arba išvis neįmanoma.

Problema ir kita – būsto rinka praktiškai mirusi ir sandorių vyksta palyginti nedaug. Niekas nežino, kokia šiandien tikroji kaina, nes, kaip sako vystytojai, ji „sutartinė“ ir niekur neskelbiama. Jei įvyks korekcija, žmonės, kurie investavo piko metu, netgi negalės pasitraukti iš šios veiklos, nes pardavę būstą liks skolingi bankui. Taip nutiko ir per praeitą krizę, kai neišgalintys mokėti pateko į žabangas. Parduoti ir tiesiog pamiršti nesėkmingą investiciją buvo neįmanoma, nes bankai vis tiek reikalavo likusios paskolos dalies.

Apie tai, kad „butai investicijai“ – jau nebe tokia linksma investicija, kaip dar neseniai nuo scenos aiškino įvairūs guru, pripažįsta ir analitikai.

Apie tai, kad „butai investicijai“ – jau nebe tokia linksma investicija, kaip dar neseniai nuo scenos aiškino įvairūs guru, pripažįsta ir analitikai.

„Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio teigimu, šiuo metu rinkoje panikos nėra, vyrauja laukimo nuotaikos, tačiau būstas ar kitas NT dažniausiai įsigyjamas ilgesniam laikotarpiui ir reikia susitaikyti su įvairiais rinkos pakilimais bei nuopuoliais:

„Retas investuotojas gali pasigirti į rinką atėjęs jos dugne, o išėjęs viršūnėje. Be kokiu atveju, galime tikėtis, kad bendros ilgalaikės šalies ar atskirų jos regionų raidos perspektyvos išliks teigiamos, todėl investuojantiems į nekilnojamąjį turtą tereikia domėtis šia rinka bei vengti per daug agresyvios investavimo strategijos, tad ilguoju laikotarpiu nekilnojamojo turto rinka turėtų generuoti teigiamą grąžą.“

Perkant NT, kuris bus nuomojamas, reikėtų apsvarstyti ne tik savo galimybes išmokėti paskolą, bet ir kitas papildomas išlaidas, susijusias su nauju pirkiniu.

„Estateguru“ ryšių su investuotojais vadovas Vaidotas Šumskis priminė, kad perkantys NT kaip investiciją turėtų įvertinti ir galimas finansines bei laiko sąnaudas NT prižiūrėti. Taip pat reiktų įvertinti ir tai, kad, prastėjant ekonominei padėčiai, nuomininkų finansinė padėtis taip pat prastėja, ir jie gali tapti nemokūs, surasti naujus nuomininkus gali užtrukti, nuomos kainos gali sumažėti tiek, kad su paskola į NT investavusiems gaunamų nuomos pajamų gali nebepakakti paskolos įmokoms padengti.

„Augant palūkanoms brangiau atnaujinti nusidėvėjusį turtą, jei renovacijos darbams tenka skolintis. Įvertinus šias rizikas, augančias palūkanas ir gerokai susitraukusį nuomos pelningumą galima daryti prielaidą, kad šiuo metu su paskola investuoti į NT yra mažiau patrauklu nei anksčiau, todėl kitų investicinių alternatyvų populiarumas Lietuvoje gali didėti, investuotojams bandant ieškoti didesnę grąžą teikiančių sprendimų“, – sakė jis.

Verčiant į žmonių kalbą, jei žmogus patiria nuostolių iš kelių objektų pridėjus pragyvenimo lygio kritimą, jam išgyventi ir išlaikyti šeimą gali būti sudėtinga. Tuo labiau kad ekonominė žiema, panašu, tik prasideda ir lengvų pinigų „iš oro“ lieka vis mažiau.

Verčiant į žmonių kalbą, jei žmogus patiria nuostolių iš kelių objektų pridėjus pragyvenimo lygio kritimą, jam išgyventi ir išlaikyti šeimą gali būti sudėtinga. Tuo labiau kad ekonominė žiema, panašu, tik prasideda ir lengvų pinigų „iš oro“ lieka vis mažiau. Žmonėms, kurie nenorės prarasti savo turto, teks eiti ieškoti papildomų darbų ar netgi susirasti samdomą darbą, jei jo neturėjo iki tol.

Per technologijų įmones vilnijanti atleidimų banga išeis į naudą visam sektoriui – stabilizuos išpūstas IT specialistų algas ir mažesniems verslams leis darbuotojų samdyti pigiau, VŽ sako Andrius Bičeika, „Revolut Bank“ vadovo pavaduotojas ir valdybos narys. Pasak jo, pati bendrovė atleidimų neplanuoja, o vienomis svarbiausių ateities plėtros nišų mato kreditavimą ir paslaugas verslui.

Pernai iki 35 proc. visų „Revolut“ įplaukų sudarė pajamos iš kriptovaliutų, „Bloomberg“ teigė „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nikolajus Storonskis. Bendrovė per programėlę vartotojams leidžia prekiauti kriptovaliutomis, šias paslaugas teikia per trečiųjų šalių tarpininkus.

Šįmet, prasidėjus meškų rinkai, „Revolut“ iš kriptovaliutų tegauna mažiau nei 5 proc. pajamų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (10)