aA
Ekonomikos lėtėjimą ir galimas problemas pripažino net finansų ministras. Tą patvirtina ir statistika, kuri rodo vieną po kito prastėjančius sektorių rezultatus.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tačiau mes turime milžinišką rezervą, kuris galėtų sunkiu metu paskatinti ekonomikos augimą. Šį rezervą sukūrėme patys ir jam skiriame vis daugiau lėšų.

Tuo labiau, kad jei praeitą krizę ištraukėme laimingą bilietą – kai ekonomika riedėjo nuo stataus skardžio žemės ūkis staiga atsigavo, nes pas mus užaugo rekordinis derlius ir jis buvo rekordiškai brangus. Tuo pačiu papildomi milijardai leido išjudinti ne vieną sektorių, žemdirbiai gana daug investavo. Tik šį kartą taip nebus. Ūkininkai nebegyvena auksinių laikų.

Todėl turėtume remtis kita struktūra, į kurią mes pilame vis daugiau ir daugiau pinigų – krašto gynybos sistema su kariuomene priešakyje. Tai daugiau kaip 20 tūkstančių kariškių ir aptarnaujančio personalo bei maždaug milijardas eurų, kurie šiai struktūrai skiriami kiekvienais metais.

Iki 2024 m. Lietuvos kariuomenė padidės ketvirtadaliu ar net beveik trečdaliu – joje tarnaus daugiau karių ir karininkų, atsiras naujas batalionas. Pinigų plėtrai bus daug.

„Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė siūlyti, kad 2019 metais būtų užtikrinti 2 proc. gynybai, tam reikėtų pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatoma galimybe papildyti 2019 metų asignavimus gynybai pasiskolinant“, – tikino prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas.

Tai milžiniški pinigai, kurie, tinkamai paskirsčius, gali išjudinti ne vieną sektorių ir įjungti vadinamą multiplikatorių – kai įdėtas vienas euras verslo grandinėje sukuria kelis eurus. Klasikinis ekonomikos skatinimo pavyzdys

Šių metų gynybos biudžete numatyta 948 mln. eurų. Praėjusių metų pabaigoje skaičiuota, kad tai sudarys 2,01 proc. BVP. Ateinančiais metais gynybai bus skirta kiek daugiau nei milijardas eurų. Arba, jei skaičiuosime kitaip, kiekvienas Lietuvoje dar likęs žmogus į šį biudžetą įneš daugiau nei 300 eurų. Kiek mažiau nei po vidutinę mėnesio pensiją.

Tai milžiniški pinigai, kurie, tinkamai paskirsčius, gali išjudinti ne vieną sektorių ir įjungti vadinamą multiplikatorių – kai įdėtas vienas euras verslo grandinėje sukuria kelis eurus. Klasikinis ekonomikos skatinimo pavyzdys. Pažiūrėkime, kaip mes tuos pinigus leisime.

2019 m. kariuomenė lėšas išleis organizuodama viešuosius pirkimus. Planuojama tam skirti apie 600 mln. eurų, o liūto dalį šios sumos atrieks transportas, karinė technika, šaudmenys, ginklai, amunicija.

Šarvuočių mes negaminame ir statyti tokios gamyklos neverta. Didieji ginklų gamintojai mūsų paprasčiausiai neįleis į šią rinką. Ką jau pajutome pasistatę šovinių gamyklą.

Niekas nesako, kad armijai nereikia naujų šarvuočių ir šovinių, nors lėšos tiesiog išvežamos ir taip skatinama kitų šalių, ne Lietuvos ekonomika. Šarvuočių mes negaminame ir statyti tokios gamyklos neverta. Didieji ginklų gamintojai mūsų paprasčiausiai neįleis į šią rinką. Ką jau pajutome pasistatę šovinių gamyklą.

Tačiau kitos dalys įdomesnės. 74,8 mln. eurų vertės pirkimus atliko Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM), lėšos daugiausia skirtos projektavimui, statybos darbams. 23 mln. eurų pirkimus atlieka Informacinių technologijų tarnyba prie KAM, jie skirti kompiuterinei technikai, programoms. 50 mln. eurų sudaro kiti krašto apsaugos sistemos pirkimai: medicinos priemonės, remonto ir priežiūros paslaugos bei kitos.

Milžiniški infrastruktūriniai projektai yra ekonomikos skatinimo ar bent palaikymo aksioma. Mes tą modelį mėginome panaudoti per praeitą krizę. Tik baigėsi lietuviškai – būsto renovacijai skirtos lėšos pragulėjo užsienio banke ir kažkam galimai atnešė gražias palūkanas.

Milžiniški infrastruktūriniai projektai yra ekonomikos skatinimo ar bent palaikymo aksioma. Mes tą modelį mėginome panaudoti per praeitą krizę. Tikėtina, efektas būtų, nes tai sėkmingai naudojo visi kas netingi, nuo Vokietijos, Jungtinės Amerikos Valstijos, Lenkija. Tik baigėsi lietuviškai – būsto renovacijai skirtos lėšos pragulėjo užsienio banke ir kažkam galimai atnešė gražias palūkanas. Vėliau dalį šių pinigų buvo mėginama panaudoti sraigtasparnių pirkimui.

Jei grįšime į šių dienų realybę, tai dabar pats laikas galvoti apie atskirų sektorių skatinimą, nes problemas jau rodo ne analitikų nuojauta, bet statistika.

„Per 100 tūkst. gyventojų darbu aprūpinantis Lietuvos statybų sektorius su kone 8 tūkst. įmonių yra tas lakmuso popierėlis, pagal kurį ne vienas ekonomistas sprendžia, ar tik ekonomika jau nepasileido nuo kalniuko. Sumažėjęs bankų skolinimas nekilnojamojo turto sektoriui, o ir nesenas Vilniaus Lazdynų baseiną statančios bendrovės „Active Construction Management“ (buvusi „Irdaiva“) pasiprašymas bankroto kaip ir byloja, kad statybvietėse jau kyla problemų“, – sako „Creditreform Lietuva“ analitikė Alina Bočkienė.

Kariuomenė milžiniška struktūra, todėl natūralu, kad šiek tiek lėšų atiteks ir vietos verslams, jei jie laimės konkursus.

Privačios įmonės galės pretenduoti į projektavimo, statybos, administravimo, patalpų tvarkymo inžinierinių tinklų ir kitokios priežiūros paslaugas. Vertinama, kad investicijos į Šilalės rajone esantį objektą sieks 40,3 mln. eurų, Vilniaus r. – 42,49 mln. eurų, o Šiaulių mieste – 43,11 mln. eurų.

Tačiau, protingai paskirsčius, kariuomenės pirkimuose galėtų dalyvauti kur kas daugiau lietuviško verslo, kuris gali ne tik perparduoti importinius produktus, paversdami juos „auksiniais šaukštais“, bet ir vietos gaminius. Tai nėra nauja mintis. Daugelis šalių šią sistemą seniai turi.

ES nereglamentuoja tokių sprendimų. Čia tik vietos politikų valios ir elementaraus ūkiškumo bei noro padėti savo šaliai reikalas.

Atsakymus, kodėl negalima kariuomenės aprūpinti lietuviškais produktais ir gaminiais žinau – bus paaiškinimas apie vieningą europinę erdvę, lygias konkurso sąlygas, pigiausią kainą ir pan. Tačiau tai paprastai slepia tik nenorą sistemiškai remti verslą ten, kur galima, ir baigiasi tuo, kad lenkai sugeba pamaitinti savo ir mūsų karius, vaikus ir ligonius, o mes dūsaujame, kam parduoti derlių.

Kai staiga dėl sparčiau nei planuota augančio BVP teko skolintis 30 milijonų eurų, kad atitiktume kriterijus, už juos buvo nuspręsta įsigyti sraigtasparnių. Nesakau, kad šių orlaivių nereikia. Tačiau jie pirkti ne iš Lietuvos įmonės ir gamintojo. Didesnės pridėtinės vertės šalies ekonomikai nesuteiks.

Lieka tik retorinis klausimas – o gal tokiais atvejais, kai pinigai praktiškai nukrenta iš dangaus, imtis kokio infrastruktūrinio projekto, kuris pajudintų vietos ekonomiką? Nebūtinai karinio. Yra puikių pavyzdžių, kai kuriami dvigubos paskirties – karinės ir civilinės – projektai, kurie taip pat tinkami gynybos biudžetui.

ES nereglamentuoja tokių sprendimų. Čia tik vietos politikų valios ir elementaraus ūkiškumo bei noro padėti savo šaliai reikalas.

Autorius feisbuke.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
4.0303

Top naujienos

Paviešino naujų tyrimų Alytuje rezultatus: dioksinais užterštas ne tik pienas ūkininkams rekomenduota jokiu būdu žole nešerti gyvulių (141)

Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija pirmadienį rinkosi dar kartą aptarti gaisro padarinių...

Vaikų atėmimo dramą išgyvenusi Kručinskienė paskelbė apie dalyvavimą kitų metų Seimo rinkimuose papildyta (331)

Kaunietė Eglė Kručinskienė , pernai išgyvenusi vaikų atėmimo dramą, nusprendė kandidatuoti...

Tragedija Prancūzijoje: sugriuvo du miestus jungiantis tiltas, žuvo paauglė (5)

Prancūzijos pietvakariuose pirmadienį sugriuvus kabamajam tiltui per Tarno upę, į vandenį nukrito...

Kleboniškio miške žiauriai sumuštą, nuogą auką sušalti palikusiems budeliams – ilgi nelaisvės metai (84)

Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti Kaune, Kleboniškio miške įvykdyto itin žiauraus...

Patarimas Rokui Masiuliui: jei nori likti politikoje – verta rinktis senus draugus (78)

Nors iki kitų metų Seimo rinkimų liko dar metai, politikai jau stiprina jėgas ir aktyviai rengiasi...

Didžiausios vyrų aprangos klaidos – šiems drabužiams turite ištarti griežtą „ne“ (52)

Vyrų mada nesikeičia taip greitai, kaip moterų, tačiau vis dėlto jų įvaizdyje dažnai...

Numavičius su partneriais svarsto parduoti dalį prekybos tinklų Ispanijoje

„ Maximos grupės “ anksčiau valdytame mažmeninės prekybos tinkle „Supersol“ – permainos....

Ekspertas: santykiai tarp Prancūzijos ir Vokietijos ėmė smarkiai pleišėti (5)

Dabar, kai Vokietijos lyderiai sureagavo į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono...

Neįtikėtina: Juozo Statkevičiaus sriuba pasiekė ir „Maximos“ lentynas (87)

Praėjusią savaitę lietuviško prekybos tinklo „ Maxima “ asortimentą papildė mados dizainerio...

Šeimos gydytoja įvardijo begalę priežasčių, kodėl nepalaiko gimdymo namuose

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Sonata Rubinaitė neslepia – ne visos būsimos mamos...