Galima kalbėti tai, ką daugelis sveiko proto žmonių matė jau prieš pusmetį – negali būti tokio stebuklo, kad įmonėms mėnesių mėnesiais nedirbant, nedarbui augant ir viską užpylinėjant skolintais pinigais, bet nesprendžiant jokių sisteminių problemų, tai praeitų be pėdsako.
Eikime prie įdomiųjų skaičių.
Nedarbas oficialiai pasiekė beveik 16 proc, tačiau Užimtumo tarnyba paskelbė, kad daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. – šalies įmonių praėjusiais metais trūko darbuotojų, labiausiai šį trūkumą jaučia stambios įmonės.
„Darbuotojų kur kas labiau stinga stambiesiems darbdaviams: net 75 proc. įmonių, kuriose dirba 750 ir daugiau darbuotojų, pernai susidūrė su sunkumais ieškant tinkamų darbuotojų. Įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, šis rodiklis siekia 59,6 proc.“, – pranešė tarnyba.
Pasak Užimtumo tarnybos, darbdavių apklausos rezultatuose išryškėjo dvi pagrindinės priežastys, sąlygojančiomis sunkumus surasti tinkamų darbuotojų. Pirmoji – nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija (42,9 proc.). Antroji – motyvacijos stoka (26,3 proc.).
Citatos pabaiga. Čia įdomiausias skaičius, į kurį verta atkreipti dėmesį, tai 26,3 proc. - darbo ieškančių neina dirbti, nes jų netenkina atlyginimas. Tačiau kiekvienas minimalaus atlyginimo didinimas sulaukia milžiniško pasipriešinimo. Nėra pinigų? Nejuokaukite.
Toliau skaičiai iš Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ analitiko, spaudos konferencijos.
Taip pat dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad praėjusiais metais gyventojų indėliai išaugo 18 proc., o įmonių – net 37 procentais. Nemažą dalį įmonių indėlių augimo, kaip teigė N. Mačiulis, lėmė valstybės parama, tai yra, mokesčių mokėjimo atostogos, kurioms pasibaigus perteklinis likvidumas išnyks.
Vis tik ekonomisto vertinimu, indėlių šuolis rodo sukauptą rezervą, kuris atsitraukiant virusui ir gerėjant lūkesčiams turėtų pavirsti į spartesnį vartojimo ir investicijų augimą.
„2020-ųjų krizė buvo neįprasta daugeliu aspektų – įmonių ir gyventojų indėliai augo rekordiniais tempais, beveik dešimtadaliu padidėjo butų kainos ir atlyginimai, naujus rekordus mušė ir mažmeninė prekyba, ir eksportas. Tačiau tuo pat metu buvo nemažas nedarbo lygio šuolis, nemažai įmonių buvo priverstos stabdyti veiklą“, − sakė N. Mačiulis. Šiemet, anot jo, atlyginimų augimas bus kuklesnis, o tai bus susiję su lėtesniu MMA didinimu ir tuo, kad labiausiai pažeisti sektoriai neskubės didinti atlyginimų. Jie šiemet, kaip tikino, augs apie 5 proc.
Iš kur ir kaip šie indėliai didėjo jau prasidėjo tyrimas.
Parama, kuri dalijama įmonėms nebūtinai patyrusioms sunkumų, sulaukė Seimo Audito komiteto dėmesio – ministerijos prašoma išsiaiškini, kokiais būdais valstybė verslams sumokėjo didžiulę sumą. Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė pristatė, kad bendra paramos suma po prastovų pasieks 630 milijonų eurų, o piktnaudžiavimo atvejų nustatyta pačių įvairiausių (šią sumą išdalinus visiems Lietuvos dirbantiesiems, kiekvienam tektų daugiau nei po 500 eurų. Red. past.).
Anksčiau „Delfi“ jau rašė, kad nors valstybė pernai reikšmingai rėmė įmones per prastovas, tris kartus didesnę sumą darbdaviams ji išmokėjo jau po prastovų – 500 mln. eurų buvo panaudota įmonių darbo vietų išsaugojimui. Tokia parama galėjo naudotis ir tos įmonės, kurioms praėję metai buvo netgi sėkmingi, o darbuotojai nebuvo prastovose. Tuo metu parama nebūtinai pasiekė visas nukentėjusias įmones, taip pat piktnaudžiavimo užuomazgas pastebėjo Užimtumo tarnyba. Citatos pabaiga.
O tuo metu kraštiniais likę smulkieji verslininkai, kuriais pasirūpinta kur kas mažiau nei didžiosiomis įmonėmis, pradeda kalbėti apie savo bėdas.
„Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidento Vytenio Butkevičiaus teigimu, prekybininkai pasigenda ir paramos iš valstybės. „Šiandien žmogus, dirbantis pagal individualią veiklą, gauna tik 257 eurus. Tai yra tiesiog pasityčiojimas, jei uždirbdavau 1000, 1500 ar 2000 eurų“, – aiškino jis.
„Mes prašome padidinti išmoką bent iki minimalios algos dydžio, taip pat prašome Vyriausybės įvesti vienkartinę turgaus nuomos kompensaciją, kuri Sauliaus Skvernelio Vyriausybės metu buvo 300 eurų. Kadangi dabar situacija sudėtingesnė, mes prašome 1000 eurų. Taip pat prašome dalinai kompensuoti nuomos mokestį“, – dėstė prekybininkų atstovas.
Jei grįšime kiek atgal, tas pats N. Mačiulis sako, kad infliacija bus didesnė nei iki šiol. Tai natūralu, nes trilijonai, kuriuos skiria rinkos palaikymui JAV ir ES bėgant laikui iš finansinių rinkų pateks ir į realią ekonomiką. Vis didėjanti pinigų masė, ar, paprasčiau kalbant, besaikis pinigų spausdinimas tiesiog sumažins jų vertę. Kainos kils, algos ne, nes milžiniškas nedarbas darbdavių nevers didinti atlyginimų.
Pridėkime planus didinti mokesčius (jei tai pavadinsime lengvatų naikinimu, esmės nepakeis) eilinio piliečio gyvenimas vėl taps sudėtingesniu ir jam teks apmokėti rinkimų labui iššvaistytus šimtus milijonų eurų, kurie visuomenei nesukūrė jokios vertės.
Ar yra išeitis iš šios ekonominės košės, į kurią patekome? Atsakymas taip, tačiau tam reikia dviejų dalykų: aiškios vizijos ką ir kodėl darome bei kokias struktūrines reformas įgyvendiname ir politinės valios ne griausmingais pareiškimais drebinti soc. tinklus, o realiai siekti tikslų. Tada būtų galima bent kiek apsaugoti eilinius piliečius ir toliau nenaikinti vis nesustiprėjančio viduriniojo sluoksnio. Kol kas nė vieno iš šių dalykų politinėje padangėje nesimato, nors sritys, kuriose dega milijardai, žinomos iki skausmo. Tačiau kol kas atrodo, kad Filipo Kirkorovo draudimui įvažiuoti į Lietuvą skiriama kur kas daugiau jėgų nei viešųjų pirkimų įstatymo tobulinimui.
