Tačiau vargu ar kas skubės atsakinėti į kur kas gilesnį klausimą ir įvardinti realius personažus, nuo kurių žodžio ir pinigų priklausė šios, laimei, sąlyginai trumpos ir gerai pasibaigusios riaušės. Tai buvo, nors ir šokiruojantis, smurto aktas, neužsitęsęs savaitėmis, kaip nutinka Prancūzijoje ir Pietų Europos valstybėse.
Manau, nors ir negaliu to patvirtinti, kad ilgalaikiai neramumai ir galėjo būti strateginiu tikslu.
Nukentėjo 15 pareigūnų, 26 asmenys sulaikyti. Policijos pareigūnai naudojo ašarines dujas, į juos skriejo buteliai ir akmenys. Naktį taip pat pranešta apie neramumus Rūdninkų poligone, kur gyvena keli šimtai neteisėtų migrantų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė dar antradienį teigė, jog įvykiai buvo koordinuoti.
Toliau imamės sąmokslo teorijos ir tiesiog dėliojame faktus.
Valstybės saugumo departamentas prieš keletą mėnesių parašė pažymą, kad jei Vyriausybė įvedinės privalomą skiepijimą, kils neramumai. Nepaisant to, be jokios suvokiamos viešinimo kampanijos (neskaičiuokim kelių vaizdo siužetų per TV ir Vyriausybės padėkų feisbuke influenceriams) pradėta kalbėti apie ypatingus sugriežtinimus nesiskiepijusiems. Po riaušių galime spėti, kad ir veiksmų jas užkardyti nelabai buvo imamasi, arba tie veiksmai nebuvo efektyvūs.
Iš kitos pusės, tarptautiniuose vandenyse priešų daugėja. Atidarius Taivanio atstovybę įsiuto Kinija, viena didžiausių mūsų ekonominių partnerių Azijoje, santykiai su kuria kardinaliai pasikeitė per keletą metų.
2018 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, aukščiausiu politiniu lygiu aptarė naujas Lietuvos ir Kinijos ekonominio bendradarbiavimo gaires.
Prezidentė pabrėžė, kad būtina greitinti Kinijos sertifikavimo procedūras lietuviškiems jautienos ir paukštienos produktams, kurios stringa dėl techninių kliūčių. Sparčiai augant Kinijos ekonomikai ir didėjant vidurinei socialinei klasei, auga ir aukštos kokybės maisto gaminių poreikis. Todėl lietuviškos mėsos produktų eksportas į Kiniją yra abipusiškai naudingas.
Išverčiant į nediplomatinę kalbą, techninės kliūtys staiga atsirado 2013 m. Prezidentei susitikus su Dalai Lama, kurį žemyninė Kinija laiko savo priešu. Tada neoficialiai buvo kalbama, kad po tokio susitikimo Pekinas šalį paprastai baudžia maždaug ketverius metus. Kokio ilgio bausmė laukia po Taivanio atstovybės atidarymo nelabai aišku, tik aišku, kad „techninės kliūtys“ tęsis ne keletą mėnesių.
Tai viena dalis, kita dalis vadinamasis Šilko kelias. Milžiniškas projektas, kurio pagalba Kinija didina savo galią visame pasaulyje ir perima strategines įmones ir infrastruktūros objektus. Jis dosniai dalina paskolas Afrikoje, Azijoje ir dalyje Europos, o kai šalis nesugeba jų padengti, tiesiog ima tai, ko reikia. Pavyzdžiui, uostą Indonezijoje, arba kelių ir gamyklų tinklą Afrikoje. Mūsų kaimynas Aliaksandras Lukašenka jau nuo seno sėdo Pekino kišenėje ir ši priklausomybė tik gilėja.
Pekinas turi pakankamai rimtų interesų ir mūsų šalyje. Tiems, kas galvoja, jog kliedžiu, tiesiog primenu 2019 m. VSD ataskaitą.
„Kinijos žvalgybos tarnybų keliama rizika pasiekė tą ribą, kai apie jas turi būti informuota ir mūsų visuomenė“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.
Jis patvirtino, jog buvo fiksuota konkrečių verbavimo atvejų.
Anot VSD vadovo, Kiniją Lietuvoje labiausiai domina susisiekimo ir energetikos sektoriai.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad „augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje“.
Jei manote, kad per porą metų kinai staiga susiprato ir pakeitė savo strategiją, klystate.
Turime jau beveik atvirą karą su Aliaksandru Lukašenka bei jo inspiruotą pabėgėlių krizę.
Apie Rusiją kalbėti neverta. Užtenka prisiminti Algirdo Paleckio teismą ir tik spėlioti, kiek dar panašių šnipų ir įtakos agentų veikia.
Visos išvardintos valstybės mūsų šalyje turi pakankamai interesų ir jų siekia visais įmanomais būdais.
Ką turime mes? Specialiąsias tarnybas, kurių darbas kartais kelia klausimų, kaip ten dirbama. Vyriausybę, kuri daro tai, ką daro ir dalį visuomenės, kuria siekiama manipuliuoti ir kuri linkusi toms manipuliacijoms pasiduoti ir politikų, kuriems nesvarbu ką kurstyti ir provokuoti, kad tik išlikti matomiems ir patekti į sekantį Seimą, sluoksnį.
Buvau antradienį minioje ir kai miniai bėgant nuo ašarinių dujų šalia stovintis vaikinas staiga išsitraukia petardą, per sekundę žaibiškai uždega ir sviedžia į pareigūnus, nekyla klausimų, ar tai taikus protestuotojas, atėjęs tiesiog pasipiktinti, ar provokatorius, pasiruošęs „darbui“ ir siekiantis savų tikslų. Kaip ir tai, ką veikia žmonės, kurie tarsi pasamdyti vaikšto ratu ir šūkiais „kaitina“ tą pačią minią.
Mitingo ir riaušių orgranizatorius išsiaiškins policija. Tikėkimės, nebus politinio sprendimo „viską tyliai nuleisti“, nes tai gali būti palaikyti ženklu tęsti.
Kita pamoka, kurią reikėtų išmokti politikams – turi kalbėtis ir aiškinti savo sprendimus. Gyvai. Įrašų feisbuke neužtenka. Turime vienmandatininkus, partinius skyrius miestuose ir kaimuose. Taip, dažnai tai nemalonu, auditorija ne iš tų, kuri kada nors balsuos už tave. Tačiau jei neaiškinu tu, už tave tai padaro kiti ir padaro taip, kaip jiems reikia ir tada kai kuriuose sluoksniuose užverda kraujas.
Prieš mus žaidžia ne mėgėjai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka kol kas neturime pabėgėlių stovyklų, kuriose gyventų keliolika tūkstančių žmonių. Jei, kaip, spėčiau, buvo numatyta šiuo scenarijumi, pakiltų tūkstantinė minia prie Seimo ir dešimtys tūkstančių pabėgėlių, būtų liūdna ir klausimas, kaip pavyktų suvaldyti šias koordinuojamas minias bei kuo tai baigtųsi.
Grįžkime prie klausimo, kas laimėjo šį raundą, nes tai ne kovos pabaiga.
Kol kas, manau, mes, Lietuvos valstybė ir visuomenė, nepriklausomai nuo pažiūrių, partinės priklausomybės ir noro skiepytis. Išvengėme chaoso ir su tuo visus galima pasveikinti. Mitingo dalyvius taip pat. Stabili valstybė ir jų interesas. Išsakyti savo nuomonę normalu, daužyti vėliavos kotu per galvą policininkui ne. Tai nėra argumentas.
