aA
Lietuvoje populiariausių profesijų trejetukas toks: tolimųjų reisų vairuotojas, kasininkė ir įmonės direktorius. Čia ne aš taip sugalvojau. Tai oficialūs Sodros duomenys.
© DELFI / Andrius Ufartas

Tos pačios Sodros duomenimis, oficialiai įmonės vadovų 2018 m. mūsų tėviškėje buvo 46927 galvos ir vidutinis jų atlyginimas 1239,67 eurai „ant popieriaus“.

Patikėjote, kad jūsų direktorius būtent tiek ir uždirba, ir tuo pačiu palengvėjo, kad jis ne toks jau ir turtingas? Manote, jis taip pat galvoja prie prekystalio prekybos tinkle ar savaitgalio šašlykui pirkti akcijinę vištieną, nes pigiau, ar sprandinę, nes tada šašlykas skanesnis. O tas naujas visureigis prie įmonės durų tiesiog sėkmė loterijoje.

Teisingai, nepatikėjau ir aš. Nes pas mus eilinį kartą statistiniai duomenys ir visuomenės sąmonė keliauja skirtingais Exelio lentelės stulpeliais. Tiesą sakant, čia nereikia kaltinti statistų ir mokesčių surinkėjų. Dauguma iš 46 tūkst. žmonių, kurie oficialiai vadinami įmonės vadovais, tiesiog žmonės, kurie turi mažytes įmones, kurios praktiškai ne verslas, o darbo vietos alternatyva. Sodra mato tik oficialiai visais mokesčiais apmokestintas pajamas. Jei bendrovė pelninga, uždarbį galima pasiimti legaliai mokant kur kas mažesnius mokesčius. Pavyzdžiui, apiforminti kaip dividendus.

To jau nebepadarysi kai įmonė didelė, verslas sėkmingas. Tada reikia samdomo profesionalo ir kalba „minimumas ir dar priedai kitaip“ nebetinka. Kiek arčiau tiesios kas ketveri metai Statistikos departamento atliekamas tyrimas apie realų vadovų darbo užmokestį.


Deja, pernykščio tyrimo duomenys dar nesudėti į lenteles ir teks luktelti, todėl einame tolyn, prie to segmento, kuris į šias lenteles nepatenka.

Tai samdomi didelių įmonių vadovai, kurių atsakomybė milžiniška. Iš vienos pusės šimtai ir tūkstančiai žmonių, iš kitos akcininkai, reikalaujantys vis didesnio pelno ir bankai, duodantys šimtamilijonines paskolas. Nors pinigai gan dideli, tačiau ir sostas trapus. Prisimenate Dalių Misiūną, žmogų, kuris vadovavo didžiausiam Lietuvos prekybos tinklui, valdančiam šimtus parduotuvių keliose šalyse. Jis mėnesį padirbėjo realioje parduotuvėje, išdidžiai pranešė, kad prisipažino, kad iki šiol neturėjo žalio supratimo, kaip iš tiesų veikia parduotuvė ir po kelių dienų „abipusiu sutarimu“ baigė karjerą. Karjera „Maximoje“ truko kiek ilgiau nei metus ir teko eiti ieškoti naujų iššūkių.

Deja, neatsakysiu į klausimą, koks buvo D. Misiūno atlyginimas. Šis lyrinis nukrypimas skirtas paaiškinti, kuo skiriasi direktoriai. Patyręs savireklamos specialistas puikiai suprato, kaip veikia viešieji ryšiai ir kaip kuriamas savas įvaizdis. Didžiausiam prekybos tinklui to verkiant trūko, nes konkurencija aštrėjo kasdien, o įvaizdis visuomenės akyse buvo toli gražu ne tobulas. Naujam direktoriui jį pavyko pagerinti. Dabar valdžios vadžias perėmė žmogus, kuris puikiai skaito Exelio lenteles ir šį įdirbį sugebės paversti pinigais bei konkurenciniu pranašumu. Kai kurios įmonės laikosi tokios strategijos, kad konkrečiam vystymosi etapui ar užduočiai palyginti trumpam laikui samdo siauros srities specialistą. Kitose įmonėse žmonės nesikeičia dešimtmečiais, aukščiausio lygio vadovai ir vertingiausi specialistai tampa akcininkais. Nes metalo apdirbimo įmonei ar statybų bendrovei nėra jokio reikalo staiga keisti tobulai visus procesu išmanančius žmones. Jei atsiranda nauja technologija, tiesiog galima pasamdyti tos srities specialistą.

Krizės metu buvo populiarūs „atleidimų direktoriai“, tiesa, jie vadinosi kitaip – „veiklos optimizavimo specialistais“. Kol akcininkas ramiai ilsėdavosi šiltuose kraštuose, tokie direktoriai prašluodavo klestėjimo laikais surinktą kolektyvą. Juk niekas nenori patirti diskomforto ir bendrauti su atleidimo šoką patiriančiais kolegomis, su kuriais petys petin prie darbo stalo ir alaus bokalo gretimame bare praleista nemažai laiko.

Kai darbas būna atliktas, atleidimų direktorius keliauja tolyn, optimizuoti kito verslo, o akcininkas su šviesiomis mintimis grįžta kapstytis iš krizės.

Taip ir priėjome prie smagiausios klausimo dalies, o kiek gi uždirba didžiausių Lietuvos privačių įmonių vadovai. Kalbame apie samdomus žmones. Bendrovių savininkų algos nebus tokios įspūdingos, nes jiems paprasčiau pinigus išsiimti nemokant su darbo santykiais susijusių mokesčių.

Nors viršutinės ribos nėra, tai tik sugebėjimų derėtis klausimas, tačiau tokio lygio vadovų ieškantys profesionalai konfidencialiai įvardina algų rėžį: nuo 5 iki 15 tūkstančių eurų per mėnesį „į rankas“. Jei domina tiksliau, vienos finansinės institucijos, kuri dažnai minima Seime, vadovo alga 8,5 tūkst. eurų per mėnesį. Tai nėra ypatingai daug. Didžiųjų NT bendrovių, kurios šiuo metu klesti, vadovai gauna 10–15 tūkst. eurų. Tačiau kalbame apie didžiąsias bendroves, dažnai tarptautines, kurių vadovams keliami ypatingai aukšti reikalavimai žaisti ne tik vietos, bet ir užsienio rinkose.

„Atlyginimas iki dešimt tūkstančių eurų didelėje įmonėje gali būti mokamas ne tik direktoriui, bet ir patiems vertingiausiems žmonėms, nes kai kurių profesijų pasirinkimas rinkoje labai mažas. Laisvus gerus plėtros, komercijos specialistus ar finansininkus galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Iš kitos pusės, įmonių, kurios pajėgios mokėti tokias algas, nėra daug. Tai paprastai tarptautinės įmonės. Lietuviškos moka mažiau ir mėgina motyvuoti kitaip – siūlo opcionus, akcijas“, – aiškina Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius ir sako, kad kuo mažesnės bendrovės, tuo paprastai įmonėse samdomų vadovų algos mažesnės.

Lietuviškose įmonėse galima kalbėti apie 5–7 tūkst. eurų vidurkį, nes per metus vieno žmogaus darbo vietos kaina tampa 100–200 tūkst. eurų. Tai milžiniški pinigai ir toks žmogus turi sukurti didelę vertę.

„3–4,5 tūkst. eurų ir 30 –40 proc. algos dydžio bonusai, kurie neskaičiuojami kaip atlyginimas (sveikatos priežiūra, automobilis, mokymai) būtų žemutinė riba.

Prieš 10 m stipraus vadovo alga buvo 2,5-3 tūkst. eurų (8-10 tūkst. litų). Per tą laiką algos padidėjo bent 40 proc. Šiandien padorus statybininkas įmonėje gauna 1500 eurų ir daugiau. Vadovo atsakomybė kur kas didesnė, todėl natūralu, kad alga turėtų būti bent dvigubai didesnė“, – subtilumus aiškina M. Statulevičius ir sako, kad vadovo alga dažnai viršija įmonės savininko, dirbančio toje pačioje įmonėje, algą. Tiesa, pastarasis lėšas išsiima kitais būdais, ne kaip darbo užmokestį arba jas palieka kaip investicijas ir grąža gaus augindamas įmonės pajamas arba kada nors ją parduodamas.

Išeinant duodamas „nekonkuravimo paketas“ 3–6 mėn. atlyginimas, kad žmogus iš karto neitų pas konkurentą ir neišsivestų klientų. Tai mūsų rinkoje taip pat svarbu.


Autoriaus mintys feisbuke.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(69 žmonės įvertino)
3.1739

Top naujienos

LKL užkulisiai: kodėl „Rytas“ nepanoro australo ir kaip pergalės neatnešė net pažadėti „iPhone“ laida „Krepšinio zona“ (29)

Eurolyga jau žino savo šių metų čempionus bei prizininkus, o po poros savaičių juos turės ir...

Mažame Lietuvos mieste dirbančiai gydytojai pacientai negaili pagyrų: kaip jai pavyko tapti visų mylima (27)

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( VLK ) duomenimis, Lietuvoje dirba...

Po kepinančio karščio – audringos liūtys, vėjas ir perkūnija: skelbia, kuriems miestams klius (7)

Antradienio pirmoje dienos pusėje vyraus nepastoviai debesuoti ir sausesni orai .

Sklinda kalbos apie „valstiečių“ partijoje bręstantį sukilimą: Skverneliui mato du kelius (208)

Dar prieš pirmąjį Prezidento rinkimų turą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS...

Valančiūnas – apie FIBA 2019 akistatą su kanadiečiais: pasistengsime „išspardyti užpakalius“ (9)

Atrodė, kad tai eros pabaiga: po septynerių ištikimybės metų Toronto „Raptors“ išmainė...

„Valstiečiai“ siūlo užmiršti Karbauskio kalbas ir žiūrėti į ateitį (149)

Porą savaičių blaškęsi ir traukimusi iš valdžios rinkėjus gąsdinę „valstiečiai“...

Tūkstančiams dirbančių – lemtingas galvosūkis dėl pensijų: termino pabaiga negailestingai artėja (93)

Kokio dydžio pensiją gausite? Ar likti II pakopos pensijų fonduose? Klausimai, kuriuos sau užduoda...

Brandūs vyrai atvirai: kodėl jie renkasi jaunas moteris? (158)

Tenka daug kalbėtis su žmonėmis gana asmeniškomis temomis. Ypač mėgstu pasiklausyti, ką kalba...

Vitulskienė atidarė plius dydžio drabužių parduotuvę: pagaliau moterys priima savo kūną tokį, koks yra (86)

Gegužės 20 dieną Erika Vitulskienė įsimins visam gyvenimui. Pirmadienio vakarą sostinėje...

Šeimoje – tikras stebuklas: pirmąkart gimė šešetukas, nesitikėjo net medikai (8)

Lenkijoje viena moteris pirmąkart šalies istorijoje pagimdė šešetuką, o kiekvienas naujagimis...