Žinoma, šie įvykiai pakeis ar bent pradės keisti mūsų gyvenimą tik jei mes patys sugebėsime išspausti viską, ką galima, ir baigti „dviejų greičių Lietuvos“ politiką. Svarbu tik eilinį kartą nepramiegoti galimybės.
Naujos realios darbo vietos
Naujienos skamba griausmingai: „Continental“ statys gamyklą Kaune: ruošia 1 tūkst. darbo vietų. „Hollister“ pradėjo statyti 50 mln. eurų vertės gamyklą, sukurs 300 darbo vietų.
Per ateinančius penkerius metus į naują elektronikos komponentų gamybos padalinį „Continental“ planuoja investuoti 95 mln. eurų ir sukurti 1000 naujų darbo vietų.
16 tūkst. kvadratinių metrų dydžio gamybos padalinyje „Continental“ gamins keleivių saugumo bei išmaniosios pagalbos vairuotojui sistemų padalinių vystomą produkciją. Kaune Vokietijos bendrovė gamins durų ir sėdynių kontrolės elementus, išmanias automatines langų užtamsinimo sistemas, adaptyvios greičio palaikymo sistemos sensorius bei priekinius radarus automatinio stabdymo funkcijai.
Medicininės įrangos gamintoja „Hollister“ į gamyklą per 4 m. planuoja investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti apie 300 naujų darbo vietų.
Kauno žingsnis į kitą etapą
Džiaugtis tikrai yra kuo, tačiau praktiškai nekalbama apie svarbiausią dalyką ir netgi pavojus, kuriuos reikia įvertinti. Kai gamyklos pradės veikti ir daugiau kaip tūkstantis kauniečių bei apylinkių gyventojų gaus padoriai apmokamą darbą, pradės keistis viso regiono infrastruktūra. Kalbant paprasčiau, šiandien Lietuvoje vienintelis augantis miestas Vilnius.
Žmonių šiek tiek daugėja tik Kauno rajone, tačiau šis didėjimas kol kas buvo miesto sąskaita. Dėl gero susisiekimo dalis kauniečių paprasčiausiai persikraustė į priemiesčius.
Pradėjus veikti tokio dydžio pramonės objektams kaip statomos gamyklaos tikimybė, jog gyventojų skaičius pradės augti ir Laikinojoje sostinėje, gana didelis. Tokie koncernai, kuriuose dirbdamas žmogus gali gana drąsiai planuoti savo ateitį, gali paskatinti grįžti į tėvynę ir išvažiavusius.
Paskatins grįžti būtent galimybė dirbti už atlyginimą, kuris leidžia kurti savo šeimos ateitį, o ne masė įvairių šviežiai valstybinių įstaigų kuriuojamų internetinių svetainių ir programų, kurios realiai tėra priedas valdininkams prie atlyginimo ar atsiskaitymas už paslaugas reikalingoms įmonėms ir kurios net neaišku kam skirtos.
Tūkstantis darbuotojų tai tūkstantis šeimų, arba, perspektyvoje, 3-4 tūkstančiai žmonių, kuriuos galima priskirti viduriniajai klasei. Kartus su juos aptarnaujančiais verslais visi 5-6 tūkstančiai, arba Pakruojo dydžio miestelis. Arba keletas procentų šiandieninių kauniečių.
Dalis šių žmonių bus vidiniai migrantai, atvažiuosiantys į regioną iš mirštančios provincijos. Nekilnojamojo turto vystytojai jau trina rankomis. Tai 500 butų, kurių reikės iš naujo besikuriantiems specialistams. Anksčiau tiek Kaune ne visada būdavo parduodama per metus.
Kaunui tai geros žinios, tačiau, jei žūrėsime plačiau, pats laikas gerų žinių sulaukti ir sostinei.
Netvarus augimas
Vilnius šiandien jau persisotinęs miestas. Vien naujos statybos butų, kuriuos vystytojai mėgina parduoti, sukaupta apie 5 tūkstančiai. Juos realizuoti jau sudėtinga, nes paklausa nedidėja. Net jei šiandien būtų sustabdytos visos statybos, visas šis būstas būtų išpirktas tik per pusantrų metų. Nors žmonių sostinėje statistiškai dar daugėja ir tai palaiko NT rinką bei kur kas aukštesnes paslaugų kainas nei bet kuriame rajono centres, tačiau augimas nėra tvarus.
Paslaugų centrų plėtra stabtelėjo, studentų sumažėjo praktiškai dvigubai. Laimei, kol kas geras ekonomikos ciklas ir žmones pritraukia veiklą plečiančios jau veikiančios įmonės. Tačiau kalbama, kad šio augimo nebebus jau ateinančiais metais.
Keleto tūkstančių žmonių prieaugis per metus, kuris praktiškai ir palaiko sostinės ekonomikos augimą, gali nesunkiai sustoti, jei pradės sparčiau vystytis tokie regionai, kaip Kaunas ar Klaipėda. Praktiškai tam, kad jie staiga pakiltų reikia tik dar kelių didelių investicijų ir kelių stambių infrastruktūrinių objektų. Vidinės migracijos srautas, maitinantis sostinę pasikeis.
Gyventojų skaičiaus augimas šiandien dienai praktiškai vienintelis faktorius, palaikantis miestų ekonominį gyvybingumą. Nesvarbu iš kur atvažiuoja žmonės – iš gretimų kaimų, ar kitų valstybių. Jei žmonių pradeda mažėti, prasideda problemos. Tą matome mažuose Lietuvos miesteliuose, kurie nukraujavo dėl emigracijos.
Kalbant apie mūsų regiono didmiesčius, vienas geriausių pavyzdžių Ryga, kuri ilgai buvo vadinama perspektyviausiu Baltijos miestu. Nekilnojamojo turto kainos čia buvo aukščiausios tarp Baltijos šalių sostinių. Kai per ekonominę krizę mieste gyventojų pradėjo mažėti, būsto kainos nusirito iki Kauno, vieno pigesnių Baltijos šalyse didmiesčių, keletą kartų mažesnio nei Ryga, lygio. Iš paskos susvyravo ir gana daug vietinių verslų.
Vis dėlto mums to kol kas nereikia bijoti. Tiesiog reikia baigti dalintis valdžią sostinėje ir užsiimti realiais darbais, kad nenutiktų Rygos likimas. Visi koziriai duoti. Reikia tik žaisti.
Vardas kaip saugumo garantas
Paskui „Continental“, kaip kadaise paskui „Barclays“ paslaugų centrą, kuris sostinėje sukėlė panašių centrų bumą, galima patraukti ir daugiau žinomų fabrikantų.
Vien tokio dydžio ir įtakos koncerno buvimas regione, kraštui tarsi suteikia patikimumo ženklą. Iš kitos pusės tai ir politinio stabilumo bei politinio užnugario ženklas. Paprastai tokio dydžio korporacijas remia jų vyriausybių diplomatinis korpusas. Ir remia kur kas stipriau nei mūsų komercijos atašė. Kai yra toks užnugaris, šalia nebaisu kurtis ir mažesnėms tų šalių įmonėms. Kalbant liaudiškai – mums jas pritraukti po „Continental“ atėjimo tapo kur kas paprasčiau. Nepasinaudoti tuo būtų tiesiog keista.
Iš ekonominės pusės tai realus šansas per keletą metų Lietuvoje sukurti bent du, o dar geriau tris, augančius miestus, kurie tuo pačiu paskui save patemptų į viršų ir aplinkinius regionus. Keletas stambių gamyklų, kuriose mokami padorūs atlyginimai, leistų realiai bent jau pradėti grąžinti emigrantus. Iš kitos pusės, susitaikykime su tuo, kad jei žmonių katastrofiškai truks, būsime turėsime leisti įsivežti kvalifikuotus darbinininkus. Galime net pataupyti įvairiausioms programoms ir šiuos pinigus geriau skirti gamyklų pritraukimui.
Nebūkime naivūs. Tam, kad ateitų tokio lygio žaidėjai, kaip „Continental“ ar „Barclays“ tenka pakloti nemažai lėšų ir duoti milžiniškas nuolaidas. Jų duodama nauda kitokia nei šiek tiek padidėjęs mokesčių surinkimas. Tokie milžiniški žaidėjai leidžia atsigauti ištisiems regionams. Tai ir yra jų didžiausia stiprybė.
Be to, kalbant apie gamyklas, kurios pastatytos pačių korporacijų lėšomis, jos Lietuvai patrauklesnės už paslaugų centrus. Iškelti gamyklą kur kas sudėtingiau, brangiau ir sunkiau nei eilinį paslaugų centrą, kurio pagrindinis turtas į nuomojamus kompiuterius, stovinčius nuomojamose patalpose įdiegta nuosava programinė įranga.
Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.