Tačiau Vilnius šiame fone kol kas stovi kaip uola ekonomikos smukimo audros fone, kurios neįveikia jokie ekonominiai rodikliai. Bankų analitikai ir NT vystytojai džiugiai tikina, jog mūsų NT rinka yra tokia išskirtinė, kad butai gali tik brangti. Tik mažai kalba apie vieną iš esminių dalykų, kuris nulemia kainų kilimą ir visos ekonomikos būklę – lūkesčius, kurie, o ne įvairūs ekonominiai rodikliai, ir gali nulemti kainų kritimą, ar bent, kaip kartais švelniai sakoma, „korekciją“. Prekiaujantys akcijų rinkose tą nuolat pajunta savo kailiu ir pinigine.
„Nemaža dalis emigrantų karantino metu grįžo į Lietuvą. Jie nevengė domėtis NT, pirko sklypus, butus, girdėjau ir tokių istorijų, kad net po 3–4 vienu metu. Neaišku, kiek tų žmonių pasiliks Lietuvoje, jei didžioji dalis pasiliks, tai galbūt to kainų kritimo gal ir nematysime“, – apie prekybą per karantiną aiškina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Bankų analitikai pateikia daugybę skaičių, kurie liudija, kad, nepaisant rekordiško nedarbo ir realios kelių svarbių ekonomikos segmentų prieškominės būklės, mes gyvename vis geriau. Ir tai tiesa, nes dalis verslų sugebėjo prisitaikyti, veikia įvairios paramos. Vystytojai kalba apie tai, kad butai negali pigti, nes negali ir, greičiausiai, jie dar brangs, nes brangs statybos ir bus dar griežtinami reikalavimai, kas vėlgi brangins būstą.
Ir šiaip, visokie migrantai rikiuojasi į eilę ir tiesia rankas su sunkiai uždirbtais svarais, kronomis ir eurais, kad tik galėtų kuo skubiau įsigyti keletą butų kur nors atokiame Vilniaus mikrorajone be jokios socialinės infrastruktūros.
Tačiau tenka prisiminti ekonomikos pradžiamokslį. Prekė ar paslauga kainuoja ne tiek, kiek kainavo ją sukurti, o tiek, kiek pirkėjas sutinka mokėti.
Nesvarbu, ar pardavėjas gauna 300 proc. pelną, ar patiria nuostolius ir bankrutuoja. Jei pirkėjas sutinka mokėti 50 eurų už Azijoje vaikų pasiūtas ir garsiu prekės ženklu papuoštas trumpikes, kurios su visa kelione iki Lietuvos kainavo 2 eurus, niekas jam kainos nesumažins. Be sąžinės graužaties paims 50 eurų ir važiuos į saloną naujo automobilio sau ir žmonai. Bet bėda ta, kad jei pirkėjas nenori mokėti brangiau, jo niekas neprivers. Pavyzdžiui, jei žmonės pradės nebepirkti trumpikių, nes bus paskelbta keletas skandalingų reportažų apie vaikų darbą ir nepirkti tokių prekių taps madinga, likučius teks išparduoti po 50 centų už vienetą. Niekam nebus įdomu, ar tai nuostolinga prekiautojui, ar pelninga.
Dėl to ypatingai svarbus pirkėjo nuotaikos palaikymas ir mėginimas įtikinti, kad viskas gerai ir skirtis su pinigais, ar imti kreditą iki gyvenimo pabaigos verta čia ir dabar, nieko nelaukiant.
O su lūkesčiais pas mus sudėtinga.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) analizės vadovas Vilius Tamkvaitis užsiminė, kad net apie 60 proc. gyventojų šiuo metu neskuba skolintis būstui ir laukia kainų kritimo.
„Mūsų apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų laukia kainų korekcijos. Reikia įvertinti tai, kad paskola yra labai ilgo laikotarpio sprendimas, tad netgi tuo atveju, jei kainos koreguotųsi, kaip rodo praėjusios krizės patirtis, ilguoju laikotarpiu tai nelabai turi fundamentalios reikšmės, vertinant visą 30 metų laikotarpį“, – pažymėjo LBA atstovas.
Tai milžiniški skaičiai. Kalbant paprasčiau, du iš trijų pirkėjų reikalauja nuolaidų ar tiesiog spaudžia eurus kojinėje ir seka kainas laukdami „kada pagaliau ateis ta diena“.
Palyginimui, 2017 m. per tokią pat LBA apklausą daugiau kaip pusė apklaustųjų teigė, kad butai brangs.
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas, atkreipia dėmesį, kad rudenį ir žiemą galimos būsto kainų korekcijos, tačiau į kitą pusę, mat statybos ateityje brangs.
Tačiau yra ir daugiau įdomių požymių, kad su nekilnojamojo turto rinka gali nutikti įdomių dalykų. Patys vystytojai, kalbantys apie būsto brangimą, savo veikloje elgiasi labai apdairiai.
Nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovės šiuo metu nepradeda naujų projektų ir užbaigia anksčiau pradėtus, sako bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
„Jeigu pasižiūrėtume į ateitį, perspektyvą, tai nuo naujų projektų visi stengiasi kol kas susilaikyti. Nėra apibrėžtumo. Tą patį darome mes ir daugelis kitų kompanijų: šiuo metu baigiame tuos projektus, kuriuos esame pradėję. Naujų nepradedame“, – „Žinių radijui“ sakė A. Avulis.
Kaip realiai pasisuks visa rinka pamatysime jau greitai. Spėju, kad apie Šv. Kalėdas, kai jau bus pasibaigusios milijardinės priešrinkiminės injekcijos ir kitoks ekonomikos skatinimas, turėsime temą įdomioms diskusijoms. Tačiau čia tik mano asmeninė nuomonė. Pirkti, parduoti ar laukti – kiekvieno asmeninis pasirinkimas.