Tačiau niekas nekalba apie tai, jog yra viena labai svari priežastis, dėl kurios jis gali brangti ar bent išlaikyti kainas ir toliau.

Pradžioje apie priežastis, kurios didina įtampą ir laukiantiems pirkėjams teikia vilties, kad jie sulauks savo pelningos minutės.

Paskutinių tyrimų duomenimis, būsto kainos Lietuvoje yra tarp labiausiai padidėjusių visoje Europoje, įsilieti į darbo rinką baigus studijas tampa vis sunkiau. Jaunimui, ieškančiam būsto, daugiausia sunkumų kyla dėl jo prieinamumo, didelių nuomos ar išlaikymo kaštų, nepalankių įsigijimo sąlygų.

Taip pat – dėl to, kad bankai kelia aukštus reikalavimus paskolų gavėjams, arba tiesiog todėl, kad neretai nepavyksta rasti tinkamo ar kokybiško būsto.

Šuoliuojam per barjerus

Tačiau klasikinė teorija nesuveikia ir psichologiniai barjerai, kuriuos, kaip prognozavo ekspertai, peržengus turėtų įvykti kainų korekcija (liaudiškai, butai pigtų) sėkmingai peršokami, o galimybė vidutiniam statistiniam piliečiui įpirkti padorų būstą vis tiek sėkmingai tolsta.

Vienas iš tokių barjerų Vilniuje buvo 5 tūkstančių naujos statybos butų pasiūla. Šio skaičiaus bijojo dauguma vystytojų.

Vienas iš tokių barjerų Vilniuje buvo 5 tūkstančių naujos statybos butų pasiūla. Šio skaičiaus bijojo dauguma vystytojų, nes naujų projektų išpardavimo laikas ilgėja iki nepadoraus termino ir į finansiškai ne tokių stiprių statytojų sąskaitas pradeda baksnoti bankai.

Norint pratęsti finansavimą reikia gana greitai išparduoti pakankamai didelę dalį butų naujame projekte ir taip įrodyti, kad visas projektas gyvybingas.

Tikėtasi, jog tai privers mažinti kainas, stengiantis savo turtą bent kam nors įsiūlyti, nes, bent teoriškai, klasikinis būsto įperkamumas, skaičiuojant pagal oficialų vidutinį atlyginimą, taip pat pasuko šunkeliais, o ne klasikinių teorijų nubrėžtais takeliais.

Nė velnio. Vystytojai sėkmingai įveikė 5000 tuščių butų barjerą ir kainos toliau sėkmingai stiebiasi į viršų. Jas palaiko vystytojų manipuliacijos rinka?

Iš dalies taip. Brangstant butams jie tiesiog statomi mažesni, kad eilinis vadybininkas vis dar išsitektų trisdešimties metų paskolos ribose ir galėtų už kvadratinį metrą miegamojo rajono užkampyje mokėti vis daugiau.

Brangstant darbo jėgai ir mažėjant asmeninio laiko (norint mokėti paskolą tenka plušėti keliuose darbuose), vis populiaresni pigiai įrengti butai.

Su ukrainiečiais statybininkais vystytojai dar randa bendrą kalbą. Ką ne visada gali padaryti jaunas ir veržlus naujos kartos lietuvaitis, tobulai kalbantis angliškai, bet turintis gan miglotą suvokimą apie rusų kalbos lingvistiką. Įrengti butai statistiškai kilsteli kainą.

Naujos žaidimo taisyklės

Tačiau yra ir reali priežastis, kuri augina kainas ir Vilnius čia ne išimtis. Mes tapome panašūs į megapolius. Šį kelią jau praėjo daugelis turistinių pasaulio miestų, tarp jų tokie milžinai, kaip Barselona, San Franciskas, Niujorkas, Amsterdamas.

Kai pasaulis pasikeitė ir išpopuliarėjo tokios trumpalaikės nuomos platformos, kaip „Airbnb“, ar „HomeAway“, būstas staiga tapo turtu, kuris atneša pinigus, tai pakeitė žaidimo taisykles.

Eilinis butas, kurio kainą anksčiau buvo galima vertinti pagal vidutinį atlyginimą ar palūkanų normą, staiga prarado šiuos kriterijus, nes jis pateko nebe į gyvenamojo ploto, o komercinių pastatų ir verslo, kur skaičiuojamos visai kitos maržos ir tuo pačiu rizika, kategoriją.

Pasaulio megapoliai tą jau pajuto. Tikėtina, kad tą patį dabar juntame ir mes, tik kol kas vis labiau užsimaukšliname skrybėlę ant akių ir stengiamės nematyti pokyčių.

Pasaulio megapoliai tą jau pajuto. Tikėtina, kad tą patį dabar juntame ir mes, tik kol kas vis labiau užsimaukšliname skrybėlę ant akių ir stengiamės nematyti pokyčių.

Pavyzdžiui, Amsterdamo valdžia nori uždrausti per trumpalaikės nuomos platformą „Airbnb“ nuomoti būstą šurmulinguose miesto rajonuose ir taip pat padidinti turizmo mokestį, praneša portalas „NL Times“, kurio duomenimis, palyginti su pernai metais, butų kainos dėl turistų pakilo 12 proc. Tos pačios tendencijos ir kituose turistų pamėgtuose miestuose.

Beje, mūsų sostinė pagal turistų skaičiaus augimą atrodo puikiai. „Vilniaus – Europos G taškas“ reklama ir tiesiog geri anglų bernvakarių dalyvių atsiliepimai iš mūsų aludžių duoda efektą.

Apartamentų trumpalaikei nuomai priežiūra užsiimančios „Superhost“ duomenimis, Vilniuje šiuo metu per įvairias platformas siūloma apie 800, Kaune 170 butų.

„Rinka profesionalėja. Noriu tikėti, kad per artimiausius metus-dvejus, liks tik profesionalūs trumpalaikės nuomos administratoriai ir tie pavieniai šeimininkai, kurie ne ką mažiau profesionaliai administruoja po kelis butus.

Nes bandytojų, siūlančių butus po 13 ar 15 eurų ir nelabai suprantančių šį verslą, rinkai nebereikia“, – aiškina Tomas Grižas, „Superhost“ vadovas ir tikina, kad mes jau seniai nebe pigiausia kelionių kryptis Europoje.

Kalbant paprastai – iš šio verslo galima uždirbti kur kas daugiau nei užsiimant ilgalaike nuoma.

Kalbant paprastai – iš šio verslo galima uždirbti kur kas daugiau nei užsiimant ilgalaike nuoma.

„Dar nebuvo tokių metų, kai viskas užimta ir praktiškai nejaučiu jokių sezoninių svyravimų. Ieškau naujų butų“, – pasakoja kitas apartamentų savininkas, kurio įmonė šiemet plėtė veiklą.

Čia niekam neįdomu, kiek uždirba vietiniai ir kaip jiems sunku įsigyti būstą. Madas diktuoja investuotojai, kurie pirkinį vertina kaip verslą ir tai automatiškai didina jo kainą.

Nors iki tūkstančio trumpalaikės nuomos butų Vilniuje, kur nuomos rinkoje, neoficialiai duomenimis, gali būti iki 30 tūkstančių būstų, atrodo kaip pakankamai nedidelis skaičius, tačiau tai pakeičia pačią nuomos verslo struktūrą.

Panašiai, kaip Druskininkuose ir Palangoje, kur atlyginimai vieni mažiausių Lietuvoje (Druskininkuose I ketvirtį vidutinį alga neto 581,5, Palangoje 546,4, o Vilniuje 649,6 eurai), bet butai vieni brangiausių, jei neskaičiuosime didmiesčių.

Pernai sudarytame regionių, kuriuose apsimoka pirkti būstą investicijai, šie du kurortai pateko į penketuką, praleisdami tik didžiuosiu miestus.

Čia niekam neįdomu, kiek uždirba vietiniai ir kaip jiems sunku įsigyti būstą. Madas diktuoja investuotojai, kurie pirkinį vertina kaip verslą ir tai automatiškai didina jo kainą.

Pirmieji požymiai

Tačiau kokia bus ateitis ir ar naujoji realybė sugebės ilgam išlaikyti kainas ar jas netgi didinti sunku spėti.

Tokios patirties dar neturime. Tačiau tikimybė, kad kainų kreivė pakeis kryptį visgi gana didelė. Šių metų trečią ketvirtį, palyginti su 2017 m. trečiu ketvirčiu, iš viso išduotų pastatų statybą leidžiančių dokumentų sumažėjo 12 proc., iš jų gyvenamiesiems namams statyti – 11,8 proc.

Remiantis „Infostatyba“ duomenimis, šių metų trečią ketvirtį baigti statyti 1 664 gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, t. y. 4,4 proc. mažiau nei 2017 m. atitinkamą ketvirtį. Pastatyta 1 520 gyvenamųjų namų su 3 094 butais, iš jų net 52,3 proc. buvo individualiuose namuose.

Baigtų statyti butų naudingasis plotas sudarė 321,3 tūkst. kv. m ir buvo 6,7 proc. didesnis nei 2017 m. trečią ketvirtį baigtų statyti butų naudingasis plotas. Vidutinis buto naudingasis plotas individualiajame name buvo 141,6 kv. m, buto daugiabutyje - 62,5 kv. m.

Rinka traukiasi. Kiek ją palaikys turistų srautas ir ar visgi nenutiks kainų korekcija pamatysime jau greitai.

Šių metų trečią ketvirtį 50,2 proc. visų baigtų statyti butų buvo Vilniaus apskrityje, 24,3 proc. - Kauno, 14,4 proc. – Klaipėdos.

Rinka traukiasi. Kiek ją palaikys turistų srautas ir ar visgi nenutiks kainų korekcija pamatysime jau greitai. Klausimas, ar šį kartą suveiks klasikinė teorija, ar visgi teks pripažinti, jog sostinė pagaliau tapo kurortu ir bent dalis verslo vystosi pagal naujus kurortinius kriterijus, nei buvome įpratę.

Vietiniams gyventojams tai reikš, kad už būstą mokėti teks daugiau.