Jausmas toks, kad mokesčių neišvengs net miške gyvenantis ežiukas, – jei kuris nors ministras jį sutiks, ras kokią mokestinę lengvatą panaikinti.
Apie tai, kad ateinantys metai smogs menkutei mūsų viduriniajai klasei, byloja paprasti dalykai, ne tik būtent šiai kategorijai planuojami didinti mokesčiai. Tie, kurie uždirba mažiau ar tiesiog rodo, kad uždirba mažai, gaus dosnias kompensacijas. Tie, kurie uždirba labai daug ir asmeninį vartojimą nukreipė per įmones, tą irgi pajus palyginti nežymiai.
Juk, pavyzdžiui, automobilio taršos mokesčius bus galima nurašyti į įmonės sąnaudas. Tačiau eiliniam dirbančiajam, vidutiniokui, to padaryti nepavyks. Teks patuštinti šeimos biudžetą. Kaip ir didesni mokesčiai už taršą ar dyzeliną. Jie visada kur kas mažiau juntami, kai moka įmonė – PVM mokėtoja. Žadėta tvarkyti šią sritį, tačiau didesnių poslinkių kol kas nematyti. Natūralu, čia reikia dirbti, o ne tik automatiškai padidinti rinkliavas ir mokesčius, nuo kurių negali pabėgti.
Kas bus šios pasiutpolkės laimėtojas? Valstybė, kuri nusigriebs grietinėlę ir dėl augančių kainų. Kuo didesnės kainos ir mokesčiai, tuo didesnis PVM ir kitos įplaukos į valstybės biudžetą. Kuo didesnės įplaukos, tuo daugiau galima padalinti.
Taigi pradedam, kas gi gali keistis mūsų piniginėse.
Elektros ir dujų kainų augimą suvaldyti siekianti Energetikos ministerija užregistravo įstatymų projektus, iš kurių aiškėja, kad nepriklausomus elektros tiekėjus pasirinkti paskubėję vartotojai „gelbėjimo rato“ gali nesitikėti.
Ministerijos specialistų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu buitiniai vartotojai nepakankamai aktyviai renkasi nepriklausomus tiekėjus, paskutiniais šių metų mėnesiais gali susidaryti itin įtempta situacija, kai daug buitinių vartotojų, nepasirinkusių nepriklausomo tiekėjo, priimdami nebūtinai racionalius sprendimus, skubės jį rinktis, o nepriklausomi tiekėjai nesugebės kokybiškai aptarnauti visų sutartis norinčių sudaryti buitinių vartotojų.
„Tokiu atveju nepriklausomą tiekėją iki šių metų pabaigos spės pasirinkti ne visi jį šiuo liberalizavimo etapu turintys pasirinkti buitiniai vartotojai.
Jiems nuo 2022 m. sausio 1 d. bus taikomas garantinis tiekimas ir jo kaina, kuri apskaičiuojama pagal vidutinę praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainą, susiformavusią Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25. Elektra buitiniams vartotojams kainuos brangiau ne tik dėl taikomo papildomo koeficiento, bet ir dėl pastaruoju metu padidėjusios kainos elektros biržoje, kad jie nespėjo laiku pasirinkti nepriklausomo tiekėjo“, – aiškinama rašte.
Jei elektra papurtė, einame toliau.
Vyriausybė liepą padidino 342 rinkliavas, kurias verslui taiko įvairios institucijos, – kai kurios padidėjo kartais. Nors argumentuojama, esą esminio poveikio gyventojams ir kainoms tai neturės, verslą neramina rinkliavų augimo nuolatinė tendencija – galiausiai vis tiek sumoka vartotojai. Farmacininkai įspėja, kad šalyje gali mažėti ir vaistų, ir jų gamintojų: vaistų registravimas ir tyrimai – 75 proc. brangesni.
Smagu, bet planų lįsti į piliečių kišenę turi ir kitos ministerijos.
Aplinkos ministras sako, kad, žiūrint iš naujos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos, nebelikus paramos vandentvarkai, įmonės turės stambėti ir išsilaikyti iš veiklos pajamų.
„Teikiame įstatymo projektus, kad įmonės laikytųsi sąnaudų susigrąžinimo principo. Nebe iš ES subsidijų investicijų finansuotume plėtrą, nuotekų įrenginius, vamzdynus, geriamojo vandens paruošimą, bet iš vandentvarkos įmonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė Simonas Gentvilas. Pasak jo, iš 62 vandens tiekėjų maždaug 20 būtų nepajėgios investuoti pačios, todėl jos turės jungtis į didesnes bendroves.
Kalbant paprasčiau, daugumai vartotojų vanduo brangs, ir nejuokingai.
Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc., o Vilniuje, kur šilumai gaminti daugiausia kūrenamos dujos, – net iki 60 procentų.
Jei nesate tas, kuriam taikomos šildymo ir kitokios kompensacijos, jūsų laukia ir kiti iššūkiai. Lietuvos bankui siūlant neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, o jo taikymo ribą nuleisti iki vidutinio darbo užmokesčio, ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad vadinamosios viduriniosios klasės „skausmas“ bus trumpalaikis, o ilgainiui jos atstovai gali tikėtis spartesnio atlyginimų augimo.
Dėl siūlomų NPD formulės pokyčių pajamos į rankas didėtų uždirbantiems iki VDU (dabar 1517,4 euro), mažėtų uždirbantiems tarp 1 ir 2 VDU (iki 3034,8 euro), o uždirbantiems daugiau nesikeistų.
Bet tai – dar ne pabaiga. Jei vaikučius vežiojate į mokyklą ir darželius automobiliu ar tiesiog gyvenate užmiestyje ir paspirtuku savo kūno transportuoti iki miesto negalite, Aplinkos ministerija siūlo keisti automobilių apmokestinimą – didinti registracijos mokestį bei įvesti naują naudojimo mokestį, jis būtų mokamas kasmet nuo 2023-ųjų. Taršos mokesčiu planuojama apmokestinti tik į Lietuvą įvežamus automobilius ir pirmą jų registraciją.
Einame toliau. Ministras S. Gentvilas pasakojo, kad rudenį kartu su Finansų ministerija pateiks Akcizų įstatymo projektą, pagal kurį bus apmokestinama viskas nuo anglies iki dyzelino ir kitų iškastinio kuro elementų. Padidiname akcizus, artėjame prie Europos Sąjungos vidurkio ir sukuriame CO2 horizontalią dedamąją, kuri yra taikoma tiek Estijoje, tiek Latvijoje, Lenkijoje, o Švedijoje – nuo 1991 metų.
Citatos pabaiga. Sakote, už viską sumokės verslas ir neperkels ant vartotojų pečių? Taip nebūna.
Beje, paprastiems piliečiams irgi paruošta netikėtumų. Nemenkų.
Vyriausybės pateiktame „Sodros“ biudžeto projekte – paslėptas siurprizas. Kartu su juo teikiami ir nuo kitų metų pradėsiantys galioti nauji socialinio draudimo tarifai savarankiškai dirbantiems. Nuo 50 proc. iki 100 proc. išplėsta apmokestinamoji pajamų bazė privers ne vieną savarankiškai dirbantį griebtis už galvos.
Nors ilgą laiką buvo deklaruota, kad mokesčiai užsiimantiesiems individualia veikla nesikeis, vėliau paaiškėjo, kad ketinama išplėsti apmokestinamąją bazę iki 100 proc. Dar gegužės 2 dieną Socialinė apsaugos ir darbo ministerija „Delfi“ teigė, kad apmokestinamąją bazę planuojama padidinti ne iki 100 proc., bet iki 80,27 proc. pajamų.
Sakote, sunkiu metu reikia suremti pečius ir palaikyti savo valstybę. Tai yra kuo plačiau atverti piniginę. Tačiau valstybė savo ruožtu net neplanuoja racionaliai naudoti šių lėšų, nes negirdėti apie kurio nors sektoriaus platesnę reformą ir problemų sprendimą. Jos tiesiog pamirštos ir užpilamos mūsų pinigais. Skolinti pinigai taip pat mūsų, nes ne ministrai ir premjerai iš savo kišenių juos grąžins.
Jei reikia pavyzdžių, paaiškėja, kad kai kurios trečiaeilėse valstybinėse įstaigose atlyginimai siekia 18 tūkst. eurų į rankas. Ir mokami jie iš vis didėjančių mokesčių mums, eiliniams mirtingiesiems.
Nustačius nepotizmo apraiškas Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre, šios valstybinės įmonės vadovas Sigitas Puodžiukas traukiasi iš pareigų. Centre kai kuriems specialistams mokėti atlyginimai keleriopai viršija rinkoje siūlomą darbo užmokestį, nors įmonė yra sukaupusi kelis milijonus siekiantį nuostolį, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija Ji nurodo, kad S. Puodžiukas iš pareigų pasitraukė ministrui Kęstučiui Navickui pareikalavus pasiaiškinti dėl situacijos.
„Kai įmonėje kai kuriems darbuotojams mokamas vidutiniškai net iki 18 tūkst. eurų per mėnesį siekiantis atlyginimas, klesti nepotizmo apraiškos. Įmonė grimzta į vis didesnius nuostolius ir neturi plano, kaip padėtį taisyti, tad jos vadovas privalo trauktis“, – pranešime sakė ministras.
Sėkmės balansuojant savo asmenines pajamas ir išlaidas. Valstybė visada pateiks naujų siurprizų.
