Tarsi neapsisprendė, ar kaip nors tyliai pasveikinti eilinį kartą keistuoju būdu prezidentu tapusį Aleksandrą Lukašenką, ar palaikyti protestuojančią opoziciją.

Ilga ir spengianti tyla, nors protestai ne kur nors Sirijoje, Irake ar Nju Džersyje, o prie pat valstybės vartų ir, jei reikalai pakryps netinkama linkme, tūkstančiai ar dešimtys tūkstančių pabėgėlių veršis ne į Italiją ar Graikiją, o kurdinsis Vilniaus priemiesčiuose.

Iš kitos pusės, toks jausmas, kad dešimtys ar net šimtai prabangiai iš mokesčių mokėtojų išlaikomų patarėjų ir pritarėjų valstybės vadovams taip ir nesugebėjo sudėlioti kelių ar, jei reikia, keliolikos, scenarijų, kaip elgtis nutikus tokiai situacijai. Taip taip, žinokite kartais su skaudama širdimi tenka vardan darbo praleisti ir suplanuotą kelionę į Palangą. Tarnybą valstybės labui kartais turi ir trūkumų.

Jei nustosime niurgzti, tai galima pasakyti, kad tiesiog gaila, jog mes taip švaistome savo, kaip valstybės, progas. Užimti aiškią poziciją su Baltarusija gali būti vertybė. Ne tokią, kaip su Astravo atomine, kai apie mūsų politinę nuostatą nieko nežino nei latviai nei estai. Kalbu apie poziciją, kuri yra paskaičiuota, suderinta su partneriais ir lanksti, nešanti didžiausią galimą naudą savo valstybei. Poziciją, kuri leistų Lietuvai kaip geopolitikos žaidėjai vėl sugrįžti į Europos žemėlapį.

Ar verta, gal geriau tyliai prasėdėti krūmuose? Jei kalbėsime apie politiką, kaip tokią, tinka visi variantai. Neturi atskiri politikai ambicijų, na ir velniai nematė. Jei kalbėti apie Lietuvos, kaip valstybės ateitį, tai bus klaida.

Baltarusija dabar svyruoja tarp Rytų ir Vakarų. Klausimas, kurių glėbin nusiris. Jei pasuks Vakarų link, ten neišvengiamai atsivers ir kur kas platesnės ekonominės galimybės. Vokiečiai, prancūzai, olandai laukia tos progos ir šiugždena milijardus. Neišvengiamai ateis laikas, kaip buvo ir Lietuvos atgavus Nepriklausomybę. Bėgant laikui į čia, nors buvome laukiniais Rytais, atėjo Vakarų pinigai.

Kai taip nutiks kaimyninėje šalyje klausimas kur būsime mes. Ar stosime, kad ir kaip ciniškai beskambėtų, prie šitų eurų ir dolerių upelių ir savo patirtimi bei žiniomis padėsime tiek baltarusiams, kurie mums artimi kaip LDK dalis, ar atiduosime juos lenkams, estams ir vokiečiams ir amerikiečiams. Jie progas išnaudoja be sentimentų. Gražus savaitgalio oras ir Palangos trauka jiems netrukdo.

Čia ne tik politika. Tai geopolitinis žaidimas, kuriame dalyvauji, arba ne. Buvo momentų, kai tokiuose žaidimuose dalyvaudavome ir laimėdavome, kaip bus dabar?