Lietuvos valdžia eilinį kartą sumanė pensijų reformą. Tiksliau nubraukė vienos valdžios pažadus ir padalino savus. Tačiau šalia šios reformos vyksta ir kiti pokyčiai, daužantys viltis ir laidojantys žmonių dešimtmečių darbą.
Arūnas Milašius
© DELFI / Domantas Pipas

Pradžiai apie senatvę. Ar toks naujas pažadų ir pensijai skirti atlyginimo perdalijimas duos naudos matysime. Kol kas lietuviška praktika sako, kad sutartis su valstybe ir jos laikymasis yra tik nuostolius nešantis užsiėmimas.

Tačiau nediskutuosime, ar mokesčiai pas mus geri, ar blogi. Jie tiesiog yra ir, anot Raimondo Kuodžio „mirštančioje valstybėje“ teks pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo artimaisiais. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad savimi rūpintis reikia visur. Netgi išsvajotoje Švedijoje.

„Valstybinė pensija nėra didelė, maždaug 6 tūkst. švediškų kronų (apie 580 eurų)“, – sako Stigas Wahlstrumas, tačiau priduria, kad tiems, kurie negalvojo apie pensiją ir nekaupė lėšų savo iniciatyva, ši suma yra labai menka. Vien buto išlaikymas Švedijoje gali kainuoti nuo 7 iki 8 tūkst. švediškų kronų (nuo 670 iki 770 Eur). „Apie pensiją reikia pradėti galvoti gerokai anksčiau, o ne likus dešimčiai ar penkeriems metams. Kuo anksčiau pradėsite galvoti, tuo patogiau gyvensite“, – sako jau 12 metų iš pensijos gyvenantis švedas S. Wahlstrumas.

Atskaičius mokesčius švedui į kišenę kas mėnesį įkrenta 25 tūkst. švediškų kronų, maždaug 2,4 tūkst. eurų. Ši suma atitinka 2/3 gauto atlyginimo ir, kaip jis pats sako, veržtis diržo tikrai nereikia.

„Noriu parduoti parduotuvę. Juk čia verslas“, – sako giliame kaime gyvenamajame name įrengtos bankrutuojančios parduotuvėlės savininkas ir įvardina kainą. Už tiek būtų galima nusipirkti trijų kambarių butą Vilniuje, prestižiniame rajone.

Lietuvoje vidutinė pensija kiek daugiau nei 300 eurų. Tik dvigubai mažesnė už švedišką valstybinę pensiją. Kaip lietuvaičiai per gyvenimą prisiduria stabilias pajamas, galima paskaityti čia.

Tačiau šį kartą ne apie ilgalaikes ir sąlyginai patikimas investicijas, o verslą, kuris kuriamas ne tik tam, kad gerai gyventi čia ir dabar, bet ir tam, kad būtų galima sočiai gyventi pensijoje. Vis daugiau šį verslą kūrusių žmonių lieka prie suskilusios geldos, tik apie šį procesą kalbama labai mažai.

„Noriu parduoti parduotuvę. Juk čia verslas“, – sako giliame kaime gyvenamajame name įrengtos bankrutuojančios parduotuvėlės savininkas ir įvardina kainą. Už tiek būtų galima nusipirkti trijų kambarių butą Vilniuje, prestižiniame rajone.

„Parduodu kaimo turizmo verslą. Sodyba gražioje vietoje“. Taip rašoma skelbime. Kaina – keletas kokybiškų apartamentų Ispanijoje ant jūros kranto.

„Parduodu veikiantį viešbučio verslą sostinėje, centre. Patalpos nuomojamos pigiau nei rinkos vidurkis“. Išdidžiai skelbia kitas skelbimas. Uždarbis tūkstantis eurų per mėnesį. Šeimininkui vos kilstelėjus kainą prasidės gūdus nuostolių laikotarpis. Kaina vieno kambario butas Vilniuje.

„Lietuvoje kaimo turizmo savininkų amžiaus vidurkis virš penkiasdešimt metų ir jie jau galvoja trauktis. Tačiau bėda ta, kad be paties šeimininko dauguma sodybų ne verslas, o tiesiog pigus nekilnojamasis turtas kaime“

Šiuos atvejus jungia viena bendra klaida, kurią padarė daugybė atkaklių ir protingų žmonių, kurie plušo nuo aušros iki sutemų tam, kad sukurtų gerovę sau ir savo šeimai, bei užtikrintų ramią senatvę.

Jie tiesiog kūrė gerai apmokamą darbo vietą, bet ne verslą, kurį galima parduoti ir jis toliau veiks valdomas samdomo direktoriaus, o savininkui ar jo palikuonims neš stabilias pajamas.

„Lietuvoje kaimo turizmo savininkų amžiaus vidurkis yra daugiau nei penkiasdešimt metų ir jie jau galvoja trauktis. Tačiau bėda ta, kad be paties šeimininko dauguma sodybų ne verslas, o tiesiog pigus nekilnojamasis turtas kaime“, – konstatuoja Linas Žabaliūnas, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas.

Ta pati bėda kamuoja ir ūkininkus. Netgi sukūrus gana didelius ir pelningus ūkius, jei jų nėra kam perduoti, tenka išparduoti gabalais, atsisakyti nuomojamos žemės ir gauti keletą kartų mažesnę kainą nei būtų galima gauti pardavus turtą, kuris yra verslas ir neša stabilias pajamas.

Nežinia kiek ir kas gali padėti tokiems žmonėms, tačiau yra ir sėkmingų pavyzdžių. Kaimo parduotuvė ne gyvenamajame name, o bent jau tūkstančio gyventojų bažnytkaimyje ir nuosavose patalpose bus patraukli kokiam nors nedideliam parduotuvėlių tinklui.

Čia ne teorija, tokia praktika. Hostelį, kuris veikia stabiliai ir turi plėtros perspektyvą bei padorų uždarbį, kaip verslą išsinuomos įmonė ar savo verslą nusprendę pradėti jauni žmonės. Taip kur kas paprasčiau nei viską kurti iš naujo. Tačiau tam reikalinga kiek sudėtingesnė struktūra nei savininko užrašų knygutė, kurioje sužymėti atvažiuojantys klientai.

Tik šį kartą valstybė niekuo nepadės. Nereikia rašyti skundo nė vienai ministerijai. Nebus ir moralo ar protingos išvados. Tiesiog pasiūlymas kuriant verslą atsakyti į klausimą: „ką reikės daryti, kai ateis laikas trauktis, nes toks momentas neišvengiamai ateis“.

Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (2)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (139)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (63)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (152)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (103)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (9)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (18)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (10)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį (2)

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Neišnaudotų resursų dar turintis Maksvytis: tikiuosi, duosime gerą kovą „Lietuvos rytui“

Klaipėdos „Neptūnas“ nors ne tiesiausiu keliu, tačiau galingu akordu užbaigė...