A.Rudomanskis. Valdžia užsimojo numarinti pilietinės visuomenės daigus

Šio garanto egzistavimui reikia visai nedaug išteklių, nes didžiausias pilietinės visuomenės turtas yra patys žmonės, dirbantys visuomeniniais pagrindais. Būtent jų dėka valstybėse sukuriama didžiulė pridėtinė vertė. Pavyzdžiui, didžiausioje Europos ekonomikoje − Vokietijoje − nevyriausybinis sektorius sukuria per 3,6 proc. bendrojo vidaus produkto, Jungtinėje Karalystėje net 4,8 proc. − pinigine išraiška tai šimtai milijardų eurų.

Šis sektorius nereikalauja didelių investicijų, nes didžiausias indėlis − savanoriškai atliekamas darbas, tuo tarpu valstybė gauna tikrai daug. Tai − tik vienas pavyzdžių, kodėl valstybė privalo skirti pakankamai dėmesio nevyriausybiniam sektoriui. Juk investicijų grąža yra kur kas didesnė nei valstybinėse institucijose ar netgi versle. Ar šiuo metu Lietuva pakankamai investuoja į pilietinę visuomenę? Ar valdžia suvokia, kad kėsindamasi atimti tą nedidelę, tačiau labai svarbią 2 proc. nuo sumokėtų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramą, daro dar didesnę žalą šaliai? O gal valdžia mano, kad Lietuvos nevyriausybinis sektorius jau pakankamai išvystytas? Deja, faktai rodo ką kita. Islandijoje nevyriausybinėje veikloje dalyvauja 93 proc. gyventojų, Suomijoje – 80 proc., Vokietijoje − 47 proc., tuo tarpu Lietuvoje − vos 19 proc.

Dėl valdžios veiksmų Lietuva netenka didžiulių finansinių pajamų, kurias galėtų sukurti organizuota savanoriškais pagrindais veikianti visuomenė. Dėl tokių veiksmų šalies piliečiai praranda neįkainuojamą veiklos patirtį, galimybę vienytis ir siekti tikslų, socialinius kontaktus, galimybę jaustis visaverčiais šalies gyventojais, būti savo ir vaikų ateities kūrėjais. Savo veiksmais valdžia kuria „valdomą demokratiją“ – santvarką, kurioje, nepaisant išorinių demokratijos atributų, piliečių įtaka valstybės valdymui yra menka.

Du procentai nuo sumokėto GPM, lyginant su „Sodros“ biudžeto deficitu, yra smulkmė, tuo tarpu visuomeninėms organizacijoms ši parama gyvybiškai svarbi. Tai yra minimali pagalba organizacijoms palaikyti nuoseklų darbą, plėtoti ir efektyvinti veiklą. Bent kiek ekonomiką išmanantys žmonės puikiai supranta, kad valdžios pasiūlymas „Sodrai“ duotų daugiau žalos nei naudos, kadangi sumažėtų darbo vietų nevyriausybiniame sektoriuje, išaugtų nedarbas.

Tuo pačiu sumažėtų įmokos į „Sodros“ biudžetą bei padidėtų išlaidos bedarbių pašalpoms. Vakarų Europoje, beveik kas dešimta, o kai kur net ir septinta ar net šešta darbo vieta sukuriama nevyriausybinio sektoriaus. Todėl apskritai tokios iniciatyvos turėtų būti vertintinos ne kaip finansinis instrumentas subalansuoti biudžetą, tačiau greičiau kaip politinis veiksmas siekiant susilpninti organizuotą pilietiškumą ekonominių sunkumų laikotarpiu.

Žmonės, kurie mano, kad neverta skirti paramos organizacijoms, tai ir šiuo metu, ir ateityje gali jų neskirti. Tokiu būdu paliekant valstybei pačiai perskirstyti tas lėšas. Akivaizdu, kad ir dabar nevyriausybininkams paskirstomos lėšos nesudaro 2 proc. nuo sumokėto GPM skaičiuojant visos valstybės mastu apskritai.

Šiemet parama organizacijoms iš 2 proc. GPM ir taip gerokai sumažės, nes mokestis sumažintas iki 15 proc., atlyginimai sumažėjo, o nedarbas valstybėje per pastaruosius metus pasiekė seniai neregėtas aukštumas.

Pačios paramos prasmę menkina dar ir tai, kad ją gali gauti nepagrįstai gausus gavėjų ratas, tarp kurių didžiąją pajamų dalį – net 36 proc. paskirstytos paramos dalies − atsiriekia valstybinės institucijos, kurios ir taip yra dotuojamos iš valstybės biudžeto. Todėl jei ir verta pasvarstyti apie šį mokestį, turime galvoti apie gavėjų rato mažinimą – neabejoju, kad tai dar ir leistų sutaupyti tų pačių biudžeto lėšų.

Kodėl privalome stoti į kovą su užmojais silpninti pilietinės visuomenės plėtrą? Kaip tik todėl, kad būtent nevyriausybinio sektoriaus dėka visame pasaulyje − ir Lietuvoje taip pat − buvo ir yra stiprinamas švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga, jaunimo užimtumas, profsąjunginė veikla.

Organizacijų ir judėjimų dėka yra kuriama socialinių ir politinių idėjų plėtra. Nevyriausybinis sektorius populiarina mokslo idėjas, technologinius laimėjimus. Nevyriausybininkų dėka yra padaryta neįkainuojama pažanga kovoje už žmogaus teises, prieš socialinę atskirtį, seksualinį vaikų ir moterų išnaudojimą, homofobiją, antisemitizmą, rasizmą ir ksenofobiją.

Pasaulyje nevyriausybinės organizacijos įdeda daug pastangų siekiant nepriklausomybės ir demokratijos, teikia paramą maistu, finansais ir būtinaisiais daiktais krizių atvejais ar nelaimių regionuose metu. Jos buvo išvien su tais, kuriems reikėjo paramos kovojant už žmonių gerovę.

Aš tikiu, kad šalies piliečiai nebus abejingi, o nevyriausybininkai bus budrūs ir pasiruošę neleisti valdžiai padaryti šios nepataisomos klaidos. Tikiu, kad prireikus jie ne tik išreikš savo nuomonę viešai, bet ir imsis visų demokratinėse visuomenėse įprastų priemonių ir nesileis sunaikinami.