aA
Dažnas šalies pilietis, paklaustas, kaip vertina imigrantus, neabejotinai greičiau pasakytų „blogai“ nei „gerai“ (1). To priežastimi galima įvardyti daugybę veiksnių, tarp kurių gausu įvairių klaidinančių stereotipų.
© Reuters/Scanpix

Gyventojų migracija – labai dinamiškas ir sudėtingas procesas. Lietuvoje tarptautinė imigracija, nesietina su kolonizacija, tapo aktuali tik atgavus nepriklausomybę, nes iki tol informacija apie migraciją buvo įslaptinta, prieinama dažniausiai tik tam tikroms institucijoms, tarnyboms(2). Vėliau, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir padidėjus emigracijai į Vakarus, prasidėjo darbo migracija į mūsų šalį, dėl kurios dar labiau suintensyvėjo domėjimasis migracijos procesais. Dėl teisinių Europos Sąjungos reikalavimų, kuriuos Lietuva prisiėmė ir perkėlė į savo teisinę sistemą kaip narystės sąlygą, sustiprėjo poreikis integruoti imigrantus ir tautines mažumas(3).

Nepriklausomoje Lietuvoje visuomenės požiūrio į migrantus tyrimai atskleidė, kad Trečiųjų šalių piliečių imigracija, kaip ir daugelis kitų demokratiniame pasaulyje įprastų socialinių reiškinių, posovietinėje Lietuvoje yra apipinta įvairiausiais stereotipais. Žinių apie Lietuvoje kuriamą ir vykdomą migracijos politiką trūkumas, menkas migraciją reglamentuojančių teisės aktų išmanymas kursto piliečių nerimą dėl ateities, palaiko šalyje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių diskriminaciją ir stereotipinį jų vertinimą.

Pavyzdžiui, įgyvendinamo Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai remiamo projekto „Sveiki atvykę!“ veiklų metu tiesiogiai bendraudamas su šalies gyventojais pastebėjau keletą dažniausiai Lietuvoje pasikartojančių stereotipinių nuomonių, esą Lietuvos gyventojai dėl imigrantų neteks darbo vietų, Lietuvą užplūs trečiųjų šalių piliečiai ir tai sukels įvairaus pobūdžio nestabilumų.

Atsakant į šiuos teiginius svarbu pabrėžti, kad kiekviena valstybė − tarp jų ir Lietuva − reguliuoja užsieniečių srautus, o ir trečiųjų šalių piliečių antplūdžius būtų sunku įsivaizduoti (Statistikos departamento duomenimis 2008 m. į Lietuvą atvyko 2577 trečiųjų šalių piliečiai, tuo tarpu išvyko 3146). Kita vertus, Europa sparčiai sensta, ateityje ji gali tapti pasaulio regionu, kuriame sparčiausiai mažės gyventojų, todėl migrantų srautus jau dabar svarbu valdyti.

Labai gaila, bet valstybė veidmainiauja: viena ranka investuoja į tautinių mažumų, užsieniečių integraciją, kita ranka džiugiai sudaro visas galimybes radikalių nacionalistiškai nusiteikusių grupuočių maršams sostinės centre.
Artūras Rudomanskis

Todėl, prieš aptardamas užsieniečių integracijos svarbą, norėčiau pabrėžti, kad apgalvota vidinė šalies migrantų integracijos politika turi būti vienas iš esminių veiksnių, galėsiančių užtikrinti šalies socialinį ir ekonominį stabilumą. Integracijos dėka Lietuvoje įsikūrę ir integravęsi į visuomenę migrantai, dėl galimų pokyčių šalies ekonomikoje, politikoje, socialinėje sferoje, valstybei nebūtų našta, o patys efektyviai spręstų kylančias problemas.

Integracijos poreikį patvirtina ir Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių įvairovė − jie yra labai skirtingi tiek savo patirtimis, tiek kultūra, įgūdžiais, išsilavinimu ir t.t. Į Lietuvą jie atvyko vedini įvairiausių tikslų: vieni vykdo diplomatinę misiją, kiti sukūrė šeimas, treti savanoriauja, atlieka specialisto darbą specifiniuose projektuose, plėtoja verslą, studijuoja ir pan. Šie žmonės kuria pridėtinę vertę šalies ekonomikai, žinių visuomenei ir kultūrai.

Pateiksiu pavyzdį: parengti specialistą reikalingos keliasdešimt tūkstančių litų siekiančios investicijos, tuo tarpu iš kitos šalies atvykęs parengtas specialistas mūsų šaliai „nieko nekainuoja“. Svarbu paminėti ir tai, kad kai kada valstybės net ir neturi galimybės parengti tam tikro profilio specialistų, nes tam nėra sukurtos specifinės mokymo bazės. Tokių ir panašių pavyzdžių yra daug.

Suvokus, kad migracija yra natūralus reiškinys ir, tinkamai reguliuojamas, gali padėti šalies ekonomikos plėtrai, neišvengiamai tenka svarstyti, kaip išvengti neigiamų padarinių, kuriuos sukelia neigiamos nuostatos trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu. Šių nuostatų išgyvendinimas prisideda prie visuomenės socialinės darnos ir mažina pačių šalies piliečių nepagrįstas baimes, o sėkminga integracija (priėmimas į bendruomenę) gerina tiek trečiųjų šalių piliečių, tiek vietos gyventojų savijautą, stiprina jų tarpusavio pasitikėjimą ir prisideda prie darnios visuomenės kūrimo.

Priėmimo į bendruomenę arba integracijos procesas nėra vienpusis: čia svarbus tiek vietos gyventojų supratingumas ir teigiamos jų nuostatos naujakurių atžvilgiu, taip pat naujakurių noras įsitraukti į priimančią bendruomenę, tapti jos dalimi. Integracijos procesas, siekiantis abiejų tikslų, turi būti svarbi migracijos politikos dalis.

Lietuvoje imigrantų integracijos politikos plėtojimas prasidėjo iškart po nepriklausomybės atkūrimo, o labiausiai − įstojus į Europos Sąjungą. Šalies institucijos ir nevyriausybinis sektorius vykdo Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai remiamus projektus, taip pamažu ir sistemiškai kuriama efektyvi struktūra, kuri galėtų užtikrinti stabilią trečiųjų šalių piliečių integraciją ir, tokiu būdu, padėtų palaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp dominuojančios grupės ir mažumą atstovaujančių trečiųjų šalių piliečių grupių.

Labai gaila, bet čia valstybė veidmainiauja: viena ranka investuoja į tautinių mažumų, užsieniečių integraciją, kita ranka džiugiai sudaro visas galimybes radikalių nacionalistiškai nusiteikusių grupuočių maršams sostinės centre. O pastarųjų žygiuose iš tokių skanduočių kaip „Lietuva lietuviams“, „Juden Raus“ matyti, jog ten ne tik kad tvyro, tačiau ir skleidžiama neapykanta etninėms mažumoms.

Integracija, glaudžiai siedamasi su lygiomis galimybėmis įvairiose sferose, ne tik sukuria aplinkybes užsieniečiams išsaugoti ir plėtoti savo kultūrinį socialinį savitumą bei palaikyti socialinę ir ekonominę gerovę, tačiau kartu įpareigoja gerbti socialiai dominuojančios grupės kultūrą, politinę, socialinę ir ekonominę santvarką, laikytis tam tikrų bendrapilietinių atsakomybių. Jei laikomasi abipusės pagarbos ir bendrų taisyklių, trečiųjų šalių piliečiai neturėtų būti laikomi grėsme tautinei kultūrai ar ekonomikai, jiems turėtų būti suteikiama kultūrinė autonomija, integruojant šią grupę į potencialių piliečių gretas ir sudarant sąlygas jai natūralizuotis.

Esminiais integracijos veiksniais gali tapti aktyvus socialiai pažeidžiamų grupių dalyvavimas viešo pobūdžio visuomeninėje veikloje ir kitose įvairaus lygmens socialinėse sferose, nes taip mažinamos prielaidos nelygybės formavimuisi. Dėl nepakankamo dalyvavimo, trečiųjų šalių piliečių nematomumo ir vienpusiško jų siejimo tik su darbo migrantais ir atskiromis subkultūromis, taip pat dėl koncentracijos ar įvairių politinių įvykių atsiranda ksenofobijos apraiškų.

Ksenofobija savo ruožtu silpnina demokratinių instrumentų plėtotę ir įgyvendinimą, sukuria tam tikras ribas realiam trečiųjų šalių piliečių dalyvavimui visuomeniniame gyvenime, taip įsukdama ydingą nematomumo-priešiškumo ratą. Tokiu būdu ir dabar dalis visuomenės narių (dažniausiai menkai kvalifikuoti ir išsilavinę), siekdami išlaikyti savo pozicijas arba (dažniausiai politinėje sferoje) dėl asmeninių motyvų, žaisdami visuomenės nuostatomis bei kurdami naujus stereotipus, linkę nepelnytai diskriminuoti mažumų grupes.

Deja, kol kas nepelnytai susidurdami su neigiamomis visuomenės nuostatomis savo atžvilgiu, nemažai Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių negali jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais. Jausdamiesi nesaugūs, jie negali plėtoti savo veiklos, efektyviai spręsti kylančių problemų. Dėl kultūrinių skirtumų jie neretai yra lengviau atpažįstami ir tampa dar labiau pažeidžiami, todėl ima izoliuotis. Siekiant išvengti izoliacinės politikos, kuri ateityje gali paskatinti konfliktus tautiniu pagrindu, šių mūsų šalies gyventojų lygių teisių užtikrinimas ir integracija turėtų tapti svarbiu mūsų valstybės demokratinės plėtros prioritetu.

(1)Naujas nuomonės tyrimas rodo įtarų Lietuvos gyventojų požiūrį į imigrantus, „Atgimimas“, Nr. 21, 2009-06-26 – 2009-07-02.

(2)Sipavičienė A., Tarptautinė gyventojų migracija Lietuvoje: modelio kaita ir situacijos analizė, Tarptautinė migracijos organizacija, Socialinių tyrimų institutas. - Vilnius, 2006.

(3)Niessen J., Schibel Y., Integracijos vadovas politikos kūrėjams ir vykdytojams, Europos bendrija, 2006.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Veryga apie 10 proc. brangsiančią degtinę: mokomės iš klaidų – degtinė buvo palikta per pigi (144)

Kitais metais valdžia planuoja ir dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą, ir pertvarkyti...

Užkalnis. Žinau, už ką balsuosite rinkimuose (140)

Taip, aš tikrai žinau, kas bus išrinktas dirbti Daukanto aikštėje. Tiksliau, aš bijau, kad...

Šiauliuose atskleidė kitą mitingo dėl mokytojų pusę: moksleiviai ten buvo išsiųsti ne savo noru (249)

Trečiadienio vidurdienį prie Šiaulių miesto savivaldybės susirinko minia moksleivių, kurie...

Rusija tulžingai reaguoja į Lietuvos sankcijas dėl užpuolimo Kerčėje: be atsako neliksite (940)

Lietuva tapo pirmąja pasaulio valstybe, apsisprendusia dėl Kremliaus agresijos Kerčės sąsiauryje...

Giedrius Drukteinis. Lietuvos grožio industrija tėra įprastas kiaulių tvartas (31)

Pastarasis konfliktas tarp Julijos Janus ir Juozo Statkevičiaus ne tik sukėlė nemažai...

Norinčius sušių Kūčioms ragina paskubėti – visiems gali ir neužtekti (94)

Nacionalinis japonų patiekalas ant Kūčių stalo šiemet turbūt nustebintų tik kaime...

Alkoholis turi naują geriausią draugą: gėdą sukelianti liga žudo tyliai (32)

„Ne, ne, man viskas gerai. Dirbu gerai, nepervargstu. Viršininkas geras. Uždirbu daug, tobulas...

Vaivos Budraitytės 2019 metų horoskopas Vandens ženklams (2)

2019 metai – jau ne už kalnų. Pats metas sužinoti, kas mūsų laukia. Garsi astrologė ir...

Vyriškumą pademonstravęs „Neptūnas“ sugadino Čempionų lygos pirmūnų seriją (7)

Beveik visas rungtynes varžovus vijęsis Klaipėdos „Neptūnas“ ketvirtame kėlinyje sugebėjo...

NT brokeriai kyla į kovą: šį kartą kainų pasiutpolkės neištvėrė jie patys (171)

NT brokerių kantrybės taurė perpildyta – nauja žinia apie kylančias kainas iš skelbimų...