Kur pažvelgsi, visur Konstitucijos „žinovai“. Bet kas mano turįs teisę nutaisyti protingą veidą ir didaktišku, lyg kunigo nuo sakyklos, balsu šaukti: „Ar tamsta neskaitei Konstitucijos?!“ Žinote, viena vertus, tikrai džiaugiuosi tokiu Konstitucijos populiarumu.
Taip, ypač sluoksniuose, kuriuose apie jos egzistenciją nebuvo nei girdėta, nei, juo labiau, atverta. Bet, prasidėjus šeimų gynimo madai (kaip tais „gerais“ sovietų laikais baloninių lietpalčių ir batų platformų madai), „tauta“ dievagojasi žinanti pagrindinį Lietuvos įstatymą jo nė neatvertusi.
O kuriam galui žinoti, kai Lietuvos prezidentas ir šiaip garsūs aferistai mosikuoja Konstitucijos straipsniais po nosimis Seimo nariams ir kitiems netikėliams. Visai kieta: „Mes esame tauta, o anot Konstitucijos kažkokio straipsnio, tauta valdo, tad Šimonyyteee, iki birželio 15 - tos varyk lauk tris netikėlius ministrus, antraip parodysime tau, ką sugeba tauta. Žinok, nepaklausysi, pažeisi Konstituciją!“
Jų pasiklausius tampa aišku, kad „tautai“ nereikia jokio Seimo, jokių rinkimų, jokių partijų. Anarchija ir bevaldystė – pats tas. Konstitucija atseit suteikia jiems vėzdą talžyti politinį elitą, o jeigu tas vėzdas per mažas, na, tokiu atveju gali padėti tėtušis G. Nausėda.
Klausdamas savo vaikų, t. y. „tautos“, ar nenori barškučio nusiraminimui – pav., atšaukti Seimo narį su visu juo mandatu. Konstitucija lyg ir suteikia tokią teisę, čia kaip pažiūrėsi, priklauso nuo jos skaitytojo fantazijos. Gerai pastudijavus jos tekstą, ten rasi visko, ko reikia šeimai, tautai apginti nuo gėjų, korumpuotos valdžios ir net nuo pačios demokratijos.
Tėtušis G. Nausėda niekada nenuvilia, mat jis irgi aiškina Konstituciją taip, kad „tauta“ neisterikuotų. Jis manipuliuoja pagrindiniu Lietuvos įstatymu nesivaržydamas ir neraudonuodamas.
Teigia, kad tik prezidentas turi atstovauti Lietuvą Europos Vadovų Taryboje, nors EVT neturi nieko bendro su užsienio politika, kai kalbama apie ES vidaus rinką, kurios nariai mes vis dar esame.
Tas pat dėl Konstitucijos 38-ojo straipsnio, kuris, anot G. Nausėdos, teigia, kad šeima gali būti sudaryta tik iš vyro ir moters. Taip, terminas „šeima“ painiojamas su Konstitucijoje apibrėžta „santuokos“ sąvoka. Kad Konstitucinis Teismas jau įrodė, jog terminas „šeima“ yra neutralus, todėl neprieštarautų partnerystės įstatymui (liečiančiam visus asmenis, neatsižvelgiant į jų lytį), prezidentui nė motais. Puikiai žinodamas KT nutartį, G. Nausėda, savo metų kalboje, kviesdamas kelti teisėkūros kokybę, pats ją savo nesiskaitymu su KT išvada ir menkina.
Nenustebčiau, jei jis ims ir paklaus „tautos“, ar nepanaikinus paties Konstitucinio Teismo. Kodėl ne, juk jau paklausė, ar ji prieštarauja Stambulo konvencijai, kurios, kaip ir Konstitucijos, dauguma nėra skaičiusi arba supranta ją pagal savo sugedimo laipsnį.
(Dėl šitokios manipuliacijos vienas influenceris, Rytis Zaloga, taip užpyko, kad tiesiai šviesiai paklausė žmonių, ar tie nieko prieš „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“, nevartodamas paplitusio pavadinimo „Stambulo konvencija“. Daugiau kaip pusė apklaustųjų, anot Vilmorus net 56 proc., pasisakė už Konvenciją).
Taigi, kaip paklausi, taip ir atsišauks. Tad siūlau G. Nausėdai paklausti visos tautos, o ne tos, niekaip nesugebančios surinkti daugiau nei dviejų proc. rinkimuose, gal ji norėtų atšaukti ne tik neįtikusį Seimo narį, bet ir patį prezidentą? Rimtai abejoju, ar prezidentas G. Nausėda sulauktų pirmos savo kadencijos pabaigos.
O štai dar vienas G. Nausėdos išsišokimas: pasitelkęs 77-tą Konstitucijos straipsnį („Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymu“), laiške premjerei I. Šimonytei jis prisistato Lietuvos valstybės ir jos visuomenės vertybių simboliu bei Lietuvos Respublikos personifikacija. Girdėjote?
Ką pasakytų Konstitucinis Teismas apie tokį G. Nausėdos pasityčiojimą iš Lietuvos Konstitucijos bei jo putiniškai lukanšenkišką susireikšminimą? Parodytų nykščiu žemyn.
Prisistatydamas valstybės bamba, G. Nausėda turėtų įdėmiai susipažinti su Konstitucijos 25-uoju straipsniu „Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“ (Žiūrėkite mano politinę satyrą šia tema čia).
Tikrai ne šiaip sau Konstitucinis Teismas (kartu su Stambulo konvencija ir Partnerystės įstatymu) tapo „tautos“ nekenčiamiausia valstybės institucija. Ši neapykantos tradicija eskaluojama nuo R. Pakso ir N. Venckienės apkaltos laikų. Juk KT paneigia spekuliuojančiųjų Konstitucija sapaliojimus, jų bandymą naudoti Konstituciją tik vienam tikslui – demokratijos demontavimui.
Na, ir nesiseka „tautai“ ir jos, o ne visų, prezidentui, su tuo KT. Mat, naujausios visuomenės apklausos rodo, kad Konstitucinis Teismas yra pasitikėjimo valdžios institucijomis lyderis: juo pasitikima labiau nei prezidentūra, vyriausybe, parlamentu, kitais teismais. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ (2021 m. gegužės 11–21 d.) atlikta apklausa parodė, kad KT pasitiki 46,7 proc., o nepasitiki 15,8 proc. apklausos dalyvių (pasitikėjimo lygis +30,9). Ko gero, KT autoritetą kaip tik ir lemia tai, kad jis griežtai vadovaujasi Konstitucija ir teisiniais argumentais, o ne pataikauja visuomenei, politikams ar dar kam nors.
Vertėtų ir G. Nausėdai kartais prisiminti savo paties seniai pamirštus pažadus gerbti Lietuvos Konstituciją. Suvokti ją kaip visumą, o ne „išvartyti“ pagal situaciją, pasirinkus atskirus, išimtus iš konteksto straipsnius, lyg Konstitucija būtų koks švediškas stalas.
Būtent tokį – selektyvų – Lietuvos svarbiausio įstatymo interpretavimą aš ir lyginu su velniu, skaitančiu Bibliją. Na, kai bet kuriai velniavai paaiškinti parenkama citata, atseit patvirtinanti pačią idiotiškiausią idėją. Ir dar piktinamasi, kad kai kurie to straipsnio „nesupranta“.
Nors suprasti nėra sunku. Jau Lietuvos Konstitucijos 6 str. pabrėžia, kad Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kitaip tariant, nei vienas jo straipsnis negali prieštarauti kitam.
Konkretus pavyzdys: svarbiausias Konstitucijos straipsnis, kurio jokiais būdais negalima išimti iš konteksto – 18 str., teigiantis, kad „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. Šį imperatyvą dar kartą pabrėžia Konstitucijos 29 str. „Visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą“. Šių Lietuvos Konstitucijos straipsnių nevalia pamišti niekam – nei Seimo nariui, nei partijoms, nei prezidentui, nei eiliniam piliečiui.
Todėl bandymas šauksmais, riksmais, keiksmais, grasinimais aiškinti, neva pilnaverčiai Lietuvos piliečiai – homoseksualūs asmenys – neturi jokios teisės gyventi įteisintoje partnerystėje, yra pats tikriausias Lietuvos Konstitucijos garantuotų žmogaus teisių pažeidimas. Tačiau net ir Lietuvos socialdemokratai (kartu su primityviais populistais LVŽS ir Darbo partija bei dar keliais prochadimcais) kratosi, purtosi, išsisukinėja nuo jų pačių programoje 2020 m. įrašyto Partnerystės įstatymo įgyvendinimo.
Štai kodėl penkių LSDP frakcijos narių atsisakymas paremti Partnerystės įstatymą tapo juodžiausia diena Lietuvos socialdemokratijos istorijoje. Teisinamasi, esą balsuota pagal sąžinę, bet, ponai bičiuliai, „sąžinė“ neturi prieštarauti Konstitucijai, ką jau kalbėti apie špygą partijos programai ir jos statutui, pažeidžiant teisėtus rinkėjų lūkesčius.
Tad, net ir plikas populizmas turi turėti ribas demokratinėje valstybėje. Daryti biznį iš žmonių baimių, kreivai šleivai aiškinant Lietuvos Konstituciją, nėra nei padoru, nei atsakinga. Dangstymasis iš konteksto išimtais Konstitucijos straipsniais kelia grėsmę Lietuvos demokratinei sąrangai.
Žinant, kas vyksta Baltarusijoje, girdint „tautos“ ditirambus diktatoriui A. Lukašenkai, būtina įsisąmoninti, kad bet koks nuolankumas „tautai“ skatina galimus antivalstybinius veiksmus. Tad pats laikas nustoti skaityti Konstituciją taip, lyg velnias Bibliją.
