Faktas kaip blynas – Europoje vyksta Rusijos Putino režimo inicijuoti ir eskaluojami kultūriniai karai, tiksliau vienas karas – prieš demokratiją. Silpnoji Rytų ir vidurio Europos visuomenių vieta – pagarbos stoka žmogaus teisėms, kuriai priešinamas nacionalizmas. Logikos nėra, bet tokios ir nereikia. Svarbiausia bet kokiais būdais nukreipti baimę žmogaus teisėms prieš Europos Sąjungą. Tai ši sąjunga tapo žmogaus teisių gynybos citadele, todėl būtina Europos Sąjungą sunaikinti – toks kuriamas vaizdinys.

Eskaluojamos temos, kurios veža emociškai. Pavyzdžiui, būtina tapatinti ES su SSSR. Kiekvienoje Rytų ir Vidurio Europos valstybėje egzistuoja puri dirva tokioms archaiškoms baimėms. Lietuvoje šeimos „gynėjo“ tipažas pasisako prieš ES. Konkrečiai – prieš danų fermas, žemės pardavimą užsieniečiams, švedų bankus, tai yra prieš konkrečias finansines investicijas į Lietuvos ekonomiką. Visi „prieš“ remiasi tik emocijomis, racionalumo nei gramo.

Tą pačią akimirką, kai prezidentas atvirai stojo į demokratijos nekenčiančių pusę, Lietuvos demokratėjimui kilo egzistencinė grėsmė. Mat neapykantai suteiktas legitimumas.

Buvo ir violetinis maras, kurio tipažas visiškai toks pat, kaip ir šeimos „gynėjo“. Šiandien vėl eskaluojamos dvi temos: neva puolama šeima ir neva puolantys LGBT. Vėl emocijos, tik šį kartą jos rado paramą G. Nausėdos ir jo žmonos asmenyje. Tą pačią akimirką, kai prezidentas atvirai stojo į demokratijos nekenčiančių pusę, Lietuvos demokratėjimui kilo egzistencinė grėsmė. Mat neapykantai suteiktas legitimumas.

Ir tai ne šiaip žodžiai. Atvirai, nesislapstant Lietuvos Konstitucija manipuliuojama, ji iškreipiama tokiu rakursu, kad „ginantys“ šeimą bei alsuojantys neapykanta vienai bendrapiliečių grupei įgyja aukščiausiu politiniu lygiu suformuluotą pateisinimą jų baimėms. Taip, neapykanta vienai bendrapiliečių grupei, pilnaverčiams Lietuvos piliečiams, o ne kažkokiai seksualinei mažumai spekuliuojant mažumos prieš daugumą idėja. Nusikaltėliai, Lietuvos kalėjimuose atliekantys bausmes už žiauriausius nusikaltimus, turi tiek pat nekvestionuojamų teisių, kaip ir bet kuris pilietis. Tad kokia proga vienai piliečių grupei, niekada nepažeidusiai įstatymų jokia forma, bandoma tas teises kažkaip riboti?

Pakartosiu dar kartą, ką pasakiau: nėra Lietuvoje jokių seksualinių „mažumų“. Yra pilnaverčiai Lietuvos piliečiai, ir tie piliečiai reikalauja patvirtinti Konstitucija garantuotą teisę jiems gyventi partnerystėje, kaip tą gali daryti bet kuris pilietis. Tačiau valstybė jam sako „esi gėjus, esi lesbietė, todėl špyga tau po nosimi“. Kai Konstitucija garantuoja lygias teises visiems Lietuvos piliečiams, nesvarbu, kokios jis kilmės, seksualinės orientacijos, tikėjimo.

Tačiau garantijas į pilnavertį piliečio gyvenimą kažkas, prieštaraudamas Lietuvos Konstitucijai, užsimojo panaikinti (nors Konstitucija, anot Konstitucinės teisės eksperto prof. D. Žalimo – yra piliečių lygybės, o ne privilegijų aktas). Tas kažkas – Lietuvos prezidentas ir jo glėbesčiuojami demokratijos nekenčiantys jo rėmėjai. Prezidentas, nepasirašydamas plačiai nuskambėjusio laiško, kritikavusio Vengriją dėl dalies piliečių teisių ribojimų, tik eilinį kartą patvirtina jo antidemokratinę bei antikonstitucinę poziciją.

Aiškinama, jog G. Nausėda negalėjo pasirašyti laiško dėl Lietuvoje egzistuojančio veik tokio pat Lietuvoje 2002 metais priimto apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas įstatymo. Tikra tiesa, šis įstatymas tapo įteisintu keliu „religinės demokratijos“ link. Tai yra tai, ką turime Irane ir aiškias panašias tendencijas Lenkijoje ir Vengrijoje. Dar 2009 metais apie tai rašiau savo straipsnyje „Aitrus religinės demokratijos skonis“. Jau tuo metu mačiau demokratijos siaurinimo tendencijas, ką šiandien ir turime G. Nausėdos vaidmenyje.

Tuo metu rašiau: „Lietuva sparčiais žingsniais ritasi ta pačia „religinės demokratijos“ linkme. Tokie įstatymai, kaip Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio, tiesiogiai prieštarauja lygių teisių konvencijai. Lietuvoje bijantys laisvės ir laisvo apsisprendimo kaip maro politikai ploja, nes jiems, regis, vis viena, ar gyventi sovietinėje, ar fašistinėje, ar „religinės demokratijos“ Lietuvoje, svarbiausia – išlikti valdžioje bet kokia kaina“.

Po Pakso epopėjos Lietuvoje vėl pasirodė veikėjas, kuris visiškai taip pat, kaip ir Paksas, nerodo jokios pagarbos demokratiniams principams. Ir ne tik: jis manipuliuoja Konstitucija kaip ir LVŽS korifėjai, Darbo partija ir, deja, dalis socdemų. Pastarieji lyg papūgos kartoja, kad žmogaus teisių gynimui Lietuvoje esą dabar ne laikas, tema nėra pagrindinė, egzistencinė. Svarbiausia – ekonomika ir gerovės valstybė. Tikrai? Ar jie tikrai planuoja kurti gerovės valstybę kartu su dešiniųjų radikalų dievuku G. Nausėda?

Todėl socdemai rudens Seimo sesijoje nepateiks reikalavimo atšaukti nelemtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, taip patogiai šiandien leidusį prezidentui apginti savo sprendimą nepasirašyti laiško.

Todėl socdemai rudens Seimo sesijoje nepateiks reikalavimo atšaukti nelemtą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymą, taip patogiai šiandien leidusį prezidentui apginti savo sprendimą nepasirašyti laiško. Laikas priminti LSDP netolimą istoriją, kai tie, šaukiantys „Tauta ir Dievas su mumis“, žadėjo kurti ekonominį stebuklą. Ši istorija baigėsi visišku krachu, palikusi milijonus aukų. Kai LSDP 2012 metais nuėjo obuoliauti su korumpuotomis Darbo partija, Tvarka ir Teisingumu bei Tomaševskio Lenkų akcija, LSDP atvėrė sau duris į pragaištį. Nederėtų šito pamiršti. Kaip ir nepamiršti, kad pragmatiškumas turi ribas, kurias peržengus partijai telieka jos iškaba. Nesu girdėjęs, kad gerovės valstybė įmanoma bandant derinti socdemines idėjas su kraštutinių dešiniųjų tautine antidemokratiška mitologija. Su ta pačia, kurią remia G. Nausėda, propaguojantis Seimo narių balsavimą pagal sąžinę.

Taip, tarp kai kurių Lietuvos politikų tapo madinga balsuoti „pagal sąžinę“. Tik problema, kad ta jų sąžinė prieštarauja demokratinės Lietuvos Konstitucijai. Bent jau mano ateities vizijoje Lietuva nėra nei Irano ajatolų teokratinė, nei pronacistinė, nei kažkokia bolševikinė diktatūros atmaina, kurioje „tauta visada teisi“. Ir šioje vietoje LSDP, kaip kairioji partija, jos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė turėtų prisiimti lyderystę ne kviesdama tolimesnei begalinei diskusijai būti ar nebūti Partnerystės įstatymui, nes pats klausimas prieštarauja Konstitucijai.

Tiesiog būtina pateikti partijos nariams aiškią socialdemokratinę poziciją, nepamirštant suprantamai paaiškinti, kodėl ji tokia yra ir tokia liks. Kaip ir sau pačiai išspręsti dilemą, kaip balansuoti tarp konservatyvių narių daugumos ir liberalių kairiųjų intelektualų partijoje ir už jos ribų. Balansuoti taip, kad socialdemokratija neliktų butaforija. Šios dilemos sprendimas formuos bendravimo su dešiniųjų nacionalpopulistų prezidentu modelį.

Socialdemokratai turi pateikti G. Nausėdai vienareikšmišką poziciją: LSDP gina ir gins visų piliečių lygias teises prieš įstatymą. LSDP solidarizuosis su visomis visuomenės grupėms, nepaisant lyties, kilmės ar seksualinės orientacijos.

Pastarasis, pamatęs, kad LSDP reitingai kyla kaip ant mielių, eventualiai bandys kažkaip derinti savo simpatijas patologiniams neapykantos skleidėjams su būtinumu užsitikrinti lyg ir politinės kairės partijos paramą. Bent kol kas jo teatrališkai komiškas šauksmas „gerovės valstybė!“ skamba lyg vienišo vilko tyruose. Socialdemokratai turi pateikti G. Nausėdai vienareikšmišką poziciją: LSDP gina ir gins visų piliečių lygias teises prieš įstatymą. LSDP solidarizuosis su visomis visuomenės grupėms, nepaisant lyties, kilmės ar seksualinės orientacijos.

Taip paprasta, regis, tad ko bijoma? Jau nebėra laiko leisti sau žaisti taktinius politinius žaidimus, laikas nustumti į šalį nerimą netekti kai kurių konservatyvių partijos narių paramos, kai ant kortos pastatyta Lietuvos demokratija.

Dabar gi akivaizdu, kad vienintelės partijos, sakančios „ne“ G. Nausėdos siekiui orbanizuoti Lietuvą, yra dalis TS -LKD, Liberalų Sąjūdis ir Laisvės partija. Jie tapo liberalios demokratijos gynėjais, nors avangarde turėjo ir turi stovėti LSDP. Tai socialdemokratų pareiga padaryti viską, kad Lietuva netaptų antidemokratiniu Lenkijos ir Vengrijos protektoratu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (288)