A.Perednis. Apie VAE ir diskusijų kultūrą

Vidutinis amerikietis šiandien turi maždaug 3000 daiktų, be kurių jis galėtų lengvai apsieiti. Retsykiais pagalvoju, kiek tokių daiktų yra mano namuose? Psichologas Daividas G. Myersas savo knygoje „Socialinė psichologija“ sako, kad vien papraščiausias žinutės kartojimas gali priversti patikėti bet kuo. Manipuliacijų ekspertai šiuos faktus laiko gąsdinančiais, nes bet koks klaidingas teiginys, įterptas tarp teisingų ir nuolat kartojamas, gali būti klaidingai prisimintas kaip teisingas.

Išaugęs manipuliatyvumo ir komercializacijos lygis stipriai veikia visuomenės santykius. Ypač pasitikėjimą. D.Britanijoje atliktas socialinis ekspermentas parodė, kad perskaitytų visiškai identiškų žinučių „Green Peace“ atstovo ir vyriausybės atstovo lūpomis pasitikėjimas skyrėsi net 7 kartus. Aišku - ne vyriausybės atstovo naudai. Tai rodo, kokioje gilioje pasitikėjimo krizėje yra valdžios lyderiai ir jų vykdoma politika.

VAE ir visuomenės pasitikėjimas

Balandžio-gegužės mėnesiais teko vesti viešas diskusijas vienuolikoje skirtingų šalies miestų. Jas inicijavo Europos Komisija. Nuo Trečiojo amžiaus universiteto Marijampolėje iki studentų ir moksleivių auditorijų Alytuje, Ukmergėje, Šilutėje ar Visagine. Ekspertams, diskutuojant su visuomene apie eurozonos problemas, europietišką tapatybę ar energetiką, kai kuriose auditorijose tiesiog paprašydavau pakelti rankas tų, kurie pasisako už atominę elektrinę Lietuvoje. Mano kuklus socialinis ekspermentas patvirtino, kad priešininkų skaičius gerokai didesnis (maždaug 70 proc. prieš 30 proc.). Tačiau tai ypatingai nestebino, daug daugiau nustebino daugumos dalyvių labai kuklios žinios apie naujos atominės elektrinės projektą. Liūdna, kai šią žinių spragą bandoma užpildyti užsakomais žiniasklaidos reklaminiais pranešimais. Niekada netikėjau ir netikiu užsakoma žurnalistika, kurią sąmoningi žmonės atmeta ir kuri tampa tik viešumo protezu.

Su tokiu žemu visuomenės pasitikėjimu bet koks didesnis projektas nėra tvarus. Tarptautinės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad VAE projektui trūksta skaidrumo. Tam būtinos bent dvi sąlygos – visiškas viešumas, platformos įvairiapusiškoms ir kompetentingoms diskusijoms sukūrimas ir žmonių, vykdančių šį projektą, visiškas žinomumas ir skaidrumas. Antikorupcijos ekspertas priminė liūdną Sauliaus Spėčiaus atvejį, kai pažeisdamas viešus ir privačius interesus aukštas pareigūnas perėjo tiesiai į privačią „Leo LT“.

Diskutuojame etiketėmis ar argumentais?

Aurimas Perednis

Mano kuklus socialinis ekspermentas patvirtino, kad priešininkų skaičius gerokai didesnis (maždaug 70proc. prieš 30 proc.). Tačiau tai ypatingai nestebino, daug daugiau nustebino daugumos dalyvių labai kuklios žinios apie naujos atominės elektrinės projektą.

Ekonomistas Raimondas Kuodis sako: „tuomet kai pasibaigia argumentai, pasitelkiami epitetai ir etikečių klijavimas“. Jau tapo gero tono ženklu, svarstant svarbius klausimus, pasitelkti ne faktus, kompetentingą jų interpretavimą, o panieką kitaip mąstantiems. Ja siekiama parodyti, kad oponentas yra „nupirktas“, „neišmanantis“, žemesnis nei tu. Ši panieka kaip niekas kitas griauna ne tik diskusijų kultūrą bet ir žmonių santykius. „Panieka labai artimai susijusi su pasibjaurėjimu, visišku priešinimusi ir galimu išmetimu iš bendruomenės. Ji labiausiai griauna santykius“, - sako psichiatras Johnas Gottmanas, populiarios knygos apie tarpusavio santykius „Skyrybų matematika“ autorius. (Įdomu tai, kad šis pripažintas tarpusavio santykių ekspertas gali daugiau nei 90 proc. tikslumu nustatyti, ar sutuoktinių pora išgyvens kartu ilgiau nei 15 metų.)

Savo nuomonės išaukštinimas, kartais net primenantis ideologinį bukumą, kurtumas kito argumentams jau seniai tapo mūsų viešų diskusijų norma. Vesdamas pokalbių laidas kartais savo pašnekovams užduodu klausimą, su kokiais oponento argumentais jūs sutinkate? Nepatikėsite, koks tai būna sunkus jiems klausimas.

Kaip kurti didesnį pasitikėjimą?

Mokslininkai, tiriantys įtikinėjimo fenomeną, sako, kad baimę sukeliančių pranešimų įtaiga visuomenei dažnai daug stipresnė už tą, kuri remiasi teigiamomis emocijomis. Tai iš dalies atsako į klausimą, kodėl žiniasklaidoje tiek daug neigiamos informacijos. Emociškai nuspalvinti pranešimai ir sąmokslo teorijos ypač įtaigios žemesnio išsilavinimo bendruomenėse. Puikus to pavyzdys yra naciai, kurie prieškario laikraštyje „Der Sturmer“, pasakodavo nebūtas istorijas apie žydus, kurie neva valgė žiurkių mėsą, prievartavo ne žydes moteris ir apgaudinėdami išviliodavo asmenines santaupas.

Lyderystės ekspertas Stepheno M.R. Covey savo knygoje „Pasitikėjimo greitis“ įvardija keturis būtinus pasitikėjimui branduolius: „kalbėtojo ketinimus, sąžiningumą ir principingumą, kompetenciją ir gebėjimą pasiekti rezultatą“. Šių savybių rinkinys leidžia mums kalbėti apie aukštą pasitikėjimo kultūrą. Dr. Covey mano, kad norint sukurti pasitikėjimą reikia labai nedaug, tiesiog: kalbėt tiesiai, rodyt pagarbą, kurt skaidrumą, rodyt lojalumą nesančiam šalia, taisyt klaidas, praktikuot atskaitingumą, ir visada pirmiau išklausyti, o tik paskui kalbėti...Atrodytų taip viskas paprasta... Norėtųsi, kad šiandien viešoje erdvėje būtų daugiau šiais principais tikinčių.

Aurimas Perednis yra politologas, pokalbių laidų vedėjas.