aA
Lietuvos istorijos instituto kartu Rusijos Mokslų Akademija parengtas dokumentų rinkinys „Lietuva ir SSSR Antrojo pasaulinio karo metais (1939 m. kovas -1940 m. rugjūtis)“ nepaliauja kelti aistrų net ir praėjus daugiau nei metams po jo pasirodymo.
Alvydas Nikžentaitis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Tų diskusijų, o veikiau nesusikalbėjimo tarp istorikų ir politikų priežastis buvo įvardinta atsakyme į prof. Vytauto Landsbergio eilinį išpuolį prieš šį tomą („Akiračiai“ 2007, Nr. 9). Tai visų pirma skirtingas dviejų profesijų atstovų požiūris į 1940 metų įvykius.

Istorikams yra priimta vertinti praeitį iš istorinės perspektyvos, kai tuo tarpu politikams svarbūs tik tie praeities aspektai, kurie svarbūs dabarčiai. Kitaip tariant, istorikas ir politikas tą patį praeities faktą vertina iš visai skirtingų kampų: politikas iš šių dienų perspektyvos, istorikas iš konkretaus istorinio fakto genezės taško.

Politizuotą, t.y. neistorišką požiūrį į 1940 m., o tiksliau į 1940 m. rugpjūčio 3 d., kada Lietuvos Respublika buvo „priimta“ į SSSR ir virto LTSR atskleidžia ir profesoriaus Landsbergio argumentai: „Istorikai A. Nikžentaitis ir Č. Laurinavičius siūlo sovietinę Lietuvos okupaciją apriboti (…) 1940 m. rugpjūčio 3d.! Kas po to? Matyt aneksija ir „Tarybų Lietuva“. Abu istorikai patenkinti“ paaiškinę teisinę painiavą. („Akiračiai“, 2007, Nr. 9). Gal ne tik jie. Lietuvos aneksiją Rusija, šiaip ar taip, pripažino ir pasmerkė 1991 (1992) metais. Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutarties preambulėje, bet okupaciją neigia, nors plyšk (...) Jau pavadinimas viršelyje teigia, kad valstybė Lietuvos respublika (mažąja raide) gyvavo iki formalios aneksijos rugpjūčio 3 d., o skiriamosios gairės , birželio 15 d. okupacijos, nėra ir nereikia. Tai kas, kad ją minime pagal Lietuvos Respublikos minėtinų dienų įstatymą. Tai kas, kad 1940 m. birželio 15-osios ar tiesiog 1940-1990 m. sovietinė okupacija yra įtvirtinta kaip gairė ir periodas daugely Lietuvos įstatymų.

Iš paryškintų profesoriaus teksto vietų yra akivaizdu, kokie praeities vertinimo kriterijai istorizuojančiui politikui patys svarbiausi. Bet gal visgi mūsų oponentas yra teisus ir minėtų įstatymų kūrėjai rėmėsi giliomis istorinėmis įžvalgomis?

Jau tekste „Akiračiuose“, polemizuodami su politizuotais praeities vertinimais, išskyrę kaip diskutuotiną rugpjūčio 3 d. datą, nurodėme, kad tai nėra vien tik mūsų vertinimas. Panašią 1940 metų rugpjūčio 3 d. interpretaciją tuoj po aptariamų įvykių yra pateikęs žymus teisininkas Mykolas Riomeris. Toks vertinimas įsitvirtino ir vėlesniuose nesovietiniuose leidiniuose ir enciklopedijose.

Norint istoriją interpretuoti, ją reikia šiek tiek žinoti. Nuo istorijos žinojimo nėra neatleisti ir politikai, priiminėjantys įstatymus.
Alvydas Nikžentaitis:

Antai „Lietuvių enciklopedija“, išleista Bostone, taip vertina 1940 m. rugpjūčio 3 d. datą: „1940 VIII 3 Maskvoje posėdžiavusi Sov. Rusijos aukščiausioji taryba. Išklausė LTSR delegacijos prašymą priimti Lietuvą į Sov. Rusiją ir LTSR paskelbė keturioliktąja Sov. Rusijos respublika. (...). Tuo Lietuvos pagrobimo ir sunaikinimo procesas formaliai buvo baigtas“.(Lietuvių enciklopedija, Boston 1956, T.8, sk.525).

Na gal šios enciklopedinės žinios yra pasenusios ir tikrai ponas Landsbergis naudojasi naujausiais istorijos atradimais, kurių nežino jo kritikuojami istorikai. Norėdami nusiraminti pažvelkime, kaip aneksijos terminą vertina „Vikipedija“. Visame pasaulyje populiariame leidinyje lietuviškoje jos versijoje skaitome: „Aneksija – jėga ar prievarta įvykdytas neteisėtas svetimos valstybės ar jos dalies prijungimas prie savosios (pvz., Lietuvos prijungimas 1940 m. rugpjūčio 3 d. prie SSSR)“.

Taigi, kaip matome, šios datos vertimus visuotinai paplitusiose enciklopedijose išrado ne Č. Laurinavičius ar A. Nikžentaitis. Šių vertinimų šviesoje ne Lietuvos istorijos institutą reikėtų vadinti Lietuvos istorijos revizijos institutu, o ponui Landsbergiui „už ypatingus nuopelnus“ suteikti LIRP (Lietuvos istorijos revizijos) profesoriaus vardą. Kaip žinia, mūsų oponentas taip elgiasi ne pirmąkart. Jau vien ko vertas atrodo Vytauto Landsbergio pastangomis priimtas nutarimas dėl Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos pervadinimo į Atkuriamąjį Seimą.

Norint istoriją interpretuoti, ją reikia šiek tiek žinoti. Nuo istorijos žinojimo nėra neatleisti ir politikai, priiminėjantys įstatymus. Šiame kontekste būtų įdomu sužinoti, ar 1991 m. (1992) metais su pasirašytų Tarpvalstybinių santykių pagrindų sutarties preambulės projekto autoriai iš Lietuvos pusės (tarp kurių buvo prof. LIRP Landsbergis) nežinojo skirtumo tarp okupacijos ir aneksijos, o gal apie okupaciją šiame dokumente neleido užsiminti rusai?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šios savaitės orai: po šilumos pliūpsnio ruoškitės permainoms (4)

Pirmadienį Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Lietaus tikimybė bus minimali. Tankesni...

Žmonių partija ar „dešinysis trolibanas“: trys atsinaujinusių konservatorių sėkmės ir nesėkmės (604)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija teisingai daro, kad plečia...

Adomaitis – ant balto žirgo: dabar iš sirgalių jau girdėjau atsiprašymus (141)

Dar prieš mėnesį nepalankius šūksnius ir raginimus atsistatydinti iš vyriausiojo Vilniaus...

Pakako tik vieno skambučio Putinui, ir Rusijos televizija pakeitė savo pasakojimą (95)

Buvęs Italijos premjeras Matteo Renzi savo vadovavimo vyriausybei pabaigoje beviltiškai kovojo...

Pradėjęs lankyti darželį, Danielius susirgo pavojinga infekcija: dabar berniukas nejuda, nemato ir nekalba (157)

„Kaip ir kiekvienai jaunai šeimai, taip ir mūsų, kūdikio laukimas buvo neapsakomas džiaugsmas,...

Netaiklus Westermanno metimas padovanojo „Rytui“ Karaliaus Mindaugo taurę (1095)

Leo Westermannas paskutinėmis rungtynių sekundėmis meistriškai išprovokavo pražangą mesdamas...

Perspektyviausi kitų metų darbai: šviesią ateitį žada trims sritims (10)

Ieškomas skraidančių automobilių kūrėjas, įrengimų rizikos pareigūnas, proto perkėlimo į...

Suttonui nerūpi „Ryto“ džiaugsmas – bus sužavėtas tik triumfu Europos taurėje (17)

Vilniaus „Rytas“ nutraukė titulų badą ir po trejų metų pertraukos susigrąžino Karaliaus...

100 dienų iššūkis be interneto: kentėjau, kaip negaunantis išgerti alkoholikas (23)

„Pagal telefono duomenis mačiau, kad internete praleisdavau po 9 valandas per parą. Po pirmos...