Kadangi dėl šitos situacijos buvo daug skirtingų nuomonių, viena iš jų – kam to reikia, juk šansų kažką pasiekti nėra daug ir besišaipantys premjero patarėjai tą žino, sakydami, KAI mes laimėsim teismus.
Neabejoju, kad tarp skaitančių šį tekstą yra nemažai manęs nemėgstančių, manančių, kad čia muilo burbulo pūtimas, tuščias reikalas ir panašiai. Viskas gerai.
Bet prieš liaudamiesi skaityti ir nueidami į komentarų sekciją, pamėginkit suasmeninti situaciją. Vietoje manęs įsivaizduokite save, vietoj Skvernelio - bet kurį kitą valdžios svertus turintį žmogų, kuris jumis yra ar kažkada bus nepatenkintas – Seimo narys, ministras, meras, premjeras, administracijos direktorius, departamento vadovas. O taip tikrai bus.
Ir jus apkaltina nebūtais dalykais. Kosmosu. Pareiškia, kad jūs kupranugaris. Mano atveju, kad aš esu plano pakeisti teisėtai išrinktą valdžią dalis. Ir užuot pateikęs įrodymus aukščiausias valdžios atstovas pasiunčia specialiąsias tarnybas surinkti informaciją, o ją gavęs neviešina visuomenei.
Todėl aš norėčiau, kad ir kaip pasibaigtų šita istorija, ji taptų precedentu. Mums visiems. Ir jiems visiems. Kad suprastų, jog demokratinėje valstybėje negali kalbėti be įrodymų, kaltinti be pagrindo, naikinti reputacijos kada užsigeidęs vien dėl to, kad esi aukštas pareigūnas.
Aš nenoriu tokios valstybės, todėl išnaudosiu visus teisinius argumentus, viešai apie tai kalbėsiu ir mėginsiu parodyti, kokiu keliu turi eiti teisinės šalies piliečiai, kurių išrinkta valdžia turi tarnauti jų, o ne savo interesams.
Kuo skiriasi atsakymo paprašyto premjero kirtis, kad „mano šou nedalyvaus“ nuo Kremliaus balso Peskovo pareiškimų apie Navalno šou, kuriame Putinas nedalyvaus? Ar Viktoro Orbano užvažiavimų ant protestuojančių vengrų. Galų gale, jo patarėjų, ginklanešių ir įtakingų partijos politikos susitelkimas prieš vieną pilietį?
Dar kartą – suasmeninkit situaciją, įsivaizduokit save, nes jeigu nieko nedarysim, mano vietoje kitą kartą atsidursit jūs ir pasekmės gali būti dar skaudesnės.
Tačiau premjeras Skvernelis vėliau pasakė kitą dalyką – kad man nėra jokio pagrindo kreiptis į teismą. Ir galbūt yra tiesos, juk teismai ir prokurorai ilgas, sudėtingas ir laiko kainuojantis mechanizmas.
Mes vis dar galime išspręsti situaciją paprasčiau. Ponas Skvernelis yra politikas, savo teiginius apie mane jis išsakė Seime.
Ir esu tikras, kaip taip elgdamasis jis pažeidė Politikų elgesio kodeksą, nurodantį, kad valstybės politikas turi vadovautis pagarba žmogui, sąžiningumu, skaidrumu ir padorumu.
Kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pareigą tirti, ar Vyriausybės narių elgesys atitinka kodekso nuostatas.
Todėl išsiunčiu Seimo Etikos ir procedūros komisijai oficialų skundą, kad ministras pirmininkas Saulius Skvernelis skleidžia prasimanytas žinias apie mane, sąmoningai kenkia mano reputacijai, persekioja už pagrįstą kritiką, pažeidžia politikų elgesio kodekso įstatymo 4 straipsnio 8 punkte įtvirtintą nešališkumo principą, įpareigojantį politiką Saulių Skvernelį būti objektyviam priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo ir siekia efekto, kuris teismų praktikoje yra vadinamas „chilling efektu“.
„Chilling arba atšaldymo efekto“ frazę taiko JAV Aukščiausiasis teismas, gindamas Konstitucijoje įtvirtintą žodžio laisvę ir taip apibrėždamas politikų veiksmus, kuriais siekiama įbauginti žurnalistus ir atgrasinti juos nuo politikų kritikos.
Sauliaus Skvernelio kreipimasis į specialiąsias tarnybas, kad šios surinktų įrodymus dėl esą mano dalyvavimo plane siekiant pakeisti teisėtai išrinktą valdžią, yra būtent tokio chilling efekto pavyzdys.
Strasbūro žmogaus teisių teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, kad chilling efektas yra netoleruotinas, nes siekiant įbauginti žurnalistus, tokiu būdu riboti jų žodžio laisvę yra Konvencijos 10 straipsnio teisė į saviraiškos laisvę pažeidimas.
Todėl prašysiu gerbiamą Seimo Etikos ir procedūrų komisijos apginti mano laisvę nebūti persekiojamam už kritiką.
Kadangi Politikų elgesio kodekso įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra numatyta Komisijos teisė susipažinti su reikiamais dokumentais prašau gerb. Komisijos išreikalauti iš Vyriausybės kanceliarijos kreipimosi į teisėsaugos institucijas (Prokuratūrą, STT, VSD) dokumentus, kuriais Ministras Pirmininkas siekė gauti informaciją apie galimą mano dalyvavimą teisėtos valdžios pakeitime.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo statuto 18 straipsnis nurodo prievolę Seimo nariui vengti interesų konflikto. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.
Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Rita Tamašunienė, reaguodama į mano viešą kritiką dėl jos mokesčių mokėtojų pinigais apmokėtos kelionės į Okeanijos apaštališkojo gailestingumo konferenciją, viešai skundėsi esanti persekiojama dėl savo tikėjimo ir, kad tai daro nesąžiningi antikrikščioniški žurnalistai.
Etikos ir procedūrų komisijos narė Aušra Papirtienė reaguodama į mano viešą kritiką dėl jos sprendimo palaikyti biudžeto priėmimą, o ne buvusios jos profesijos – mokytojų atstovus, savo paskyroje Facebooke viešai skundėsi, kad aš ją šantažuoju.
Tai man suteikia pagrindo manyti, kad šios gerbiamos Komisijos narės negalės objektyviai nagrinėti mano skundo, todėl prašau jas nusišalinti nuo mano skundo tyrimo ir balsavimo, priimant sprendimą. Jei Komisijos narės nenusišalintų, prašau Komisiją įvertinti tokį Komisijos narių elgesio atitikimą Seimo Statuto reikalavimams.
Vadovaudamasis Valstybės politikų elgesio kodekso įstatymo 10 straipsniu, konstatuoju, jog Komisijai priėmus man nepalankų sprendimą, pasinaudosiu savo teise apskųsti sprendimą LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat pasilieku teisę savo reputaciją ginti ir kitose institucijose.
„Leviatanas“ baigiasi tragiškai. Jame parodoma visiškas valdžios dominavimas pamynus bet kokias demokratinio proceso užuomazgas.
Aš to labai bijau. Todėl kiek galiu ir kol galiu, eisiu tolyn. Laukite tęsinio.