Vidaus politikoje kur kas sudėtingiau – vilko žvilgsniais į jį žiūrės ir laižysis ir rėmę oponentą, ir tie, kurių parama Nausėda „nei džiaugėsi, nei nesidžiaugė“. Trys įdomiausi dalykai:
a) Kokia bus Nausėdos komandos sudėtis ir kokio svorio kategorijoje jie galės grumtis. O grumtis ir užstoti krūtine nedaug patirties kol kas turintį Prezidentą reikės.
b) Kiek laiko Nausėdai prireiks įsikirsti, kas, kur ir kaip veikia tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tolerancijos ir avansinio pasitikėjimo kreditas aukštas, tad bent pusė metų įsivažiavimui garantuota, ilgiau jau bus sunkiau.
c) Kiek reikės laiko iki pirmojo rimto „de jure“ ir „de fakto“ šalies vadovų – Nausėdos ir Karbauskio susikirtimo, ir kas jį laimės.
2. Ingridos Šimonytės kampanija prieš antrąjį rinkimų turą galės įeiti į vadovėlius, kaip nereikia daryti. Nuo Juknevičienės išstojimų iki blusinėjimosi po Nausėdos štabo pinigus, kartu pasiėmus 300 000 eurų konservatorių pinigų – niekas nesužaidė.
Kaip ir faktas, kurį pirmadienį pripažino pati Ingrida – na, neturėjo ji didžiulio noro tapti prezidente, neturėjo.
3. 2024 ir 2029 metais Lietuvą išsirinks nepartinį prezidentą.
4. Konservatoriams yra blogai. Su visa pagarba, bet labai blogai. Šiandien jie gali straksėti ir mojuoti trimis savo EP mandatais, bet viduje turėtų puikiai suprasti, kad ši geroji naujiena kaip ir jų à la pirmaujančios partijos reitingai yra „fake news“.
Tikroji tiesa pasirodė prezidento rinkimų antrajame ture – stiklinės lubos virš TS-LKD galvų yra iš net ne iš grūdinto, o iš neperšaunamo stiklo.
Dar mažiausiai dviejuose nacionaliniuose ir Prezidento rinkimuose TS-LKD antrajame ture susidurs su masiniu „landsbergių stabdymu“.
Tada ims pykti ant tautos, nekramtys, ką kalba viešai ir suksis kaip žiurkėnai tame nesibaigiančiame nesusikalbėjimo ir abipusio nepasitikėjimo rate. Bent jau tiek, kad jie patys supranta, jog Šimonytė gali būti vienintelis jų šansas 2020 metais.
5. Profesorius Vytautas Landsbergis turėtų įrašyti švilpimą Daukanto aikštėje po Gabrieliaus Landsbergio pasisakymo apie Gitano Nausėdos nepriklausomumą ir jam išreikštą Pinskuvienės, Margelio ir kitų paramą, ir už bausmę liepti jam klausytis penkis kartus per dieną, o po to su kreida ant lentos parašyti „Yra metas mėtyti akmenis ir yra metas juos rinkti“.
6. Socdemams yra gerai. Iš eilės dveji rinkimai, kurie parodė, jog žmonės dvi partijas puikiai atskiria ir renkasi paluckišką originalą, o ne kirkilišką klastotę iš „Ali Express“.
Aišku, potencialus legendinio Broniaus Bradausko sugrįžimas į Seimą ne visai atitinka partijos atsinaujinimo planų, bet jeigu Paluckui ir kompanijai pavyks konsoliduoti kairįjį sparną, pritraukti naujų veidų ir neprišaudyti į kojas, tai Seimo rinkimuose socialdemokratai vėl gali groti pirmuoju smuiku.
7. Manau, kad regime valstiečių pabaigos pradžią. Jų laivas jau atsitrenkė į tris rinkiminius ledkalnius ir masyviai leidžia vandenį, o brangiai nupirktas lizinginis kapitonas Saulius, regis, patyliukais jau leidžia vandenin savo asmeninį gelbėjimosi laivelį.
Liepos 12 dieną pamatysime paskutinį tragikomedijos „Žodžio žmonės“ veiksmą, kai Skvernelis apsimes, kad nieko čia nebuvo, vakar kalbėjom vienaip, šiandien jau kita diena ir paprašytas partijos tęs pradėtus darbus.
Vertybiniams ir sunkiai dirbantiems LVŽS žmonėms turėjo ypač patikti antrojo EP mandato atidavimas Šarūnui Marčiulioniui – žmogui, turėjusiam tiek pat bendro su partija, kiek eskimai turi su smėlio pardavimu Sacharoje.
8. Trys partijos, prapylusios visus šių metų rinkimus – socdarbiečiai, tvarkiečiai ir Zuoko liberalai – jau gali pradėti rašyti nekrologus ir testamentus. Neįsivaizduoju, kas turėtų nutikti, kad kitų metų spalį jos galėtų tapti žaidėjais nacionalinėje politikoje.
9. Nuoširdžiai sveikinu Aušrą Maldeikienę, įrodžiusią, kad vieno žmogaus užsispyrimas ir bekompromisis ėjimas pirmyn yra vertingesnis už šimtus tūkstančių eurų, kuriuos partijos išleido EP rinkimams ir liko be nieko.
Nuleidus garą ir nurimus aistroms apsidairykim ir pasakykim patys sau – žiūrėkit, visai viskas neblogai.
Dėl išrinktojo Prezidento negėda ir, tikėkimės, nebus gėda per visą jo kadenciją, į Europarlamentą siunčiame jau tik du veikėjus, dėl kurių reikia dengtis veidą delnais, bet tuo pačiu važiuoja aštuoni, kurie gal ir nears už visus, bet ir netrūnys pavėsyje ir jų balsą Europoje turėtume girdėti, rinkimų kampanija buvo pakankamai korektiška, skaidri ir brandi, atėjo balsuoti rekordinis skaičius jaunų žmonių ir bus labai smalsu pamatyti, kaip augantis jaunimo aktyvumas pasireikš kitame rinkimų cikle.
Viskas visai neblogai.
Bet dabar jau pailsėkim nuo rinkimų. Bent šiek tiek. Bent trumpam.
Haiku
Užvertos urnos
Balsai išskrido kas kur
Pailsėt reiktų