Kaip ir kitais masinės psichozės atvejais, niekas iš įsijungiančiųjų tuomet nesidomėjo nei įstatymu, nei pačių pensijų fondų garantijomis, nei pensijų fondų ir Sodros pensijų „sugyvenimu“ – kaip ir kiek bus mažinamos Sodros pensijos.
Viskas buvo užgožta pergalės džiaugsmo: įveiksime tą niekadėją – mažas pensijas mokančią Sodrą – ir pagaliau galėsime kasmet džiaugtis Kanarų malonumais, nes pensijų fondų papildas leis mums ten ir daug kur kitur nuvykti, pasidžiaugti gyvenimu.
Praėjus keliolikai pensijų fondų veiklos metų atsitokėjome. Pensijų mokslininkai, publicistai pradėjo kalbėti, kad tie fondai nėra panacėja, drąsesnieji prakalbo ir apie finansų aferistų pinkles. O kalbos, kad pensijų kaupimas paskatins nacionalinį taupymą, sustiprins šalies finansų infrastruktūrą, o tai lems Lietuvos ekonomikos augimą, baigėsi net neprasidėjusios.
Teoriškai mąstant, jei tai, ką gautume iš fondų, yra tas pat, o gal ir daugiau, ko netekome Sodroje, gal dar būtų ir nieko. Juk ne taip svarbu, iš kur į kišenę įkrenta pinigai, ar iš socialinio draudimo, ar iš pensijų fondo. Deja, realybė yra rūstesnė: pasirodo, kad pensijų pinigai ne tik krinta į kišenę, bet netgi atvirkščiai – iš tos kišenės yra ištraukiami.
Atsakingai paskaičiuokime žmogaus pensijų finansus, vienu atveju žmogui, gaunančiam ar gavusiam minimalų atlyginimą (MMA), kitu atveju – vidutinį darbo užmokestį (VDU). Pasinaudosiu mūsų pensijų problemų korifėjų Raimondo Kuodžio, Romo Lazutkos, Stasio Jakeliūno idėjomis, pirmiausia, R. Kuodžio straipsniu „PRinė „struktūrinė parama“ II pensijų pakopai per paslėptą finansinę skylę Sodroje?“
Tarkim, žmogus gauna dabartinį minimalų atlyginimą, MMA – 400 Eur, ir dalyvauja pensijų kaupime. Tuomet iš jo „Sodrai“ įmokėtų pinigų (betgi dabartiniams pensininkams skirtų pinigų) į pensijų fondus „Sodra“ kas mėnesį perves 2 proc. to žmogaus atlyginimo nuo MMA – 8 Eur.
Ši procedūra tęsis 35 metus, toks Lietuvoje vidutiniškas žmogaus darbo stažas. Toliau jau prasidės pensijos laikas. Sulaukęs pensinio amžiaus, jis vidutiniškai gyvens dar 15 metų, moterys gerokai ilgiau.
O dabar, dėmesio: žmogus, dalyvavęs kaupime ir uždirbęs MMA gaus 14,7 eurų mažesnę Sodros pensiją nei nedalyvavusieji kaupime.
Betgi paguoda: uždirbęs MMA, iš pensijų fondo gaus 18,5 eurų išmoką. Tokiu būdu, žmogus iš abiejų fondų gaus 3,8 eurais didesnę sumą nei tie, kurie kaupime nedalyvavo. Sakytume, puiku!
Tačiau: vertėtų prisiminti, kad „Sodra“ 35 metus už tą žmogų kiekvieną mėnesį pervedinėjo fondams po 8 eurus, deja, išėjęs į pensiją žmogus 15 metų kartu su „Sodros“ pensija kas mėnesį gaus tik 3,8 eurais didesnę sumą... Jei trumpai, tai tokia sistema – visiškas absurdas.
Paskaičiuokime ir žmogaus, gaunančio vidutinį atlyginimą, atvejį. Taigi, žmogus gauna vidutinį darbo užmokestį, VDU – 850, ir dalyvauja pensijų kaupime. Tuomet iš jo „Sodrai“ įmokėtų pinigų (t. y. dabartiniams pensininkams skirtų pinigų) į pensijų fondus Sodra kas mėnesį perves 2 proc. to žmogaus atlyginimo, nuo VDU – 17 Eur.
Ši procedūra tęsis 35 metus. Sulaukęs pensinio amžiaus, jis vidutiniškai „trauks“ dar 15 metų, o moterys ir ilgiau džiaugsis pensinio amžiaus malonumais.
Vėlgi, dėmesio: žmogus, uždirbęs VDU, gaus 31,8 eurų mažesnę „Sodros“ pensiją nei nedalyvavusieji kaupime. Paguoda: uždirbęs VDU, iš pensijų fondo gaus (jei pasiseks) 39,4 eurų išmoką. Tokiu būdu, žmogus iš abiejų fondų gaus 7,6 eurų didesnę sumą nei tie, kurie kaupime nedalyvavo. Gal ir neblogai.
Tačiau! Sodra 35 metus mokėjo fondams nuo žmogaus po 17 eurų, deja, išėjęs į pensiją žmogus 15 metų kartu su „Sodros“ pensija gaus tik 7,6 eurų didesnę sumą. Argi ne absurdas?
R. Kuodžio skaičiavimais, Sodra į pensijų fondus per 35 metus MMA gavusio žmogaus vardu perves iš viso 3284 eurus, bet sumažinusi to žmogaus pensiją sutaupys 2709 eurus. Gavusiam VDU perves 7140 eurų, sumažinusi jo pensiją sutaupys 5758 eurus.
Pasakysiu suprantamiau: Sodra, norėdama sutaupyti pensijoms 2709 eurus (MMA atveju), pensijų fonduose turės „sudeginti“ 3284 eurus. Arba, norėdama sutaupyti 5758 eurus (VDU atveju), turės fonduose „sudeginti“ 7140 eurų. Argi ne Monkės biznis!
Klausimėlis: ar žino prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, kas čia darosi su tais pensijų fondais, kai pinigai plaukia ne į žmonių kišenes, bet iš žmonių kišenių, sakykime tiesiai, kad jie apvagiami?
Manyčiau, kad žino. Tuomet pasitvirtintų spalvinga išvada, kad Lietuvą valdo ne prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, bet pensijų fondai, kurie su savo neišsemiamais finansų šaltiniais įtikina visas valdžias elgtis taip, kaip to nori pensijų fondai, o ne norėtų Lietuvos žmonės.
O dabar straipsnio pradžioje minėtų korifėjų mintys. Saulius Jakeliūnas: „Privačių asmenų kaupimas pensijai neturėtų būti finansuojamas iš Sodros, kuri moka pensijas dabartiniams pensininkams. Sodros pensija neturėtų būti mažinama dėl kaupimo, nes iš fonduose sukauptų lėšų mažai kas gali tikėtis esminio pensijos priedo senatvėje. Privati pensijų kaupimo sistema turėtų būti finansuojama privačiomis, o ne visų mokesčių mokėtojų lėšomis, kaip yra dabar.“
Romas Lazutka: „Ne“ finansiniams eksperimentams su šimtais tūkstančių žmonių, kurie finansinius sprendimus priima tikėjimo-netikėjimo argumentais ir nesinaudoja net aritmetika. Tie šimtai tūkstančių neprivalo išmanyti finansų matematikos, tačiau finansiniai nusivylimai juos ilgainiui išmokys elementarios demokratijos taisyklės – reikalauti iš valdžios institucijų, kad šios neleistų siautėti manipuliacijų ir apgaulės meistrams.“
Raimondas Kuodis: „Jeigu mes stabiliai darome nesąmones, nežinau, ar tai yra gerai. Šalys, kurios pradėjo mąstyti, ką tos reformos reiškia valstybės skolai – Lenkija, Vengrija ir kt., – jos yra padariusios tam tikrus sprendimus.
Mes privalome matyti visas kortas. Mes esame dabar tokioje stadijoje, kai dalis suinteresuotojų, tokių, kaip pensijų fondai ar kai kurie politikai, sako, kad „štai čia tos kortos“. Tačiau dalis kaladės yra jų kišenėse ir mes jos nematome.“
Pabaigai iš mano paties pernai rašyto straipsnio „Kas svarbiau: pensijų fondai ar Lietuva?“, kuriame minėjau Lietuvos valdžias.
„Steigiant pensijų fondus, jokių demokratinių svarstymų nebuvo, tik vienpusė pačių fondų propaganda. Pripažinkime, pensijų fondai eksploatuoja mūsų valstybę, o ši dėl neaiškių priežasčių tam leidžiasi. Kartų solidarumas („pay as you go“ sistema) yra didžiausias civilizacijos laimėjimas, juo turi remtis mūsų pensijų politika.
Fondai nieko neišsprendžia – nei demografijos, nei finansų problemų, – tik sukelia grėsmę ateities pensininkams ir valstybei.
Socialinės apsaugos lėšos turi būti skirtos ne žaidimams finansų rinkoje, bet Lietuvos žmonių gyvenimo kokybės užtikrinimui senatvėje, tai turi remtis tik solidarumo, o ne kokių nors kažkieno primestų projektų paradigma. Norėtųsi, kad naujasis Seimas, Vyriausybė ir Prezidentė kuo greičiau tai suprastų“.
Praėjo metai, dar nesuprato...