Vis dėlto tyrimai rodo, kad lyderio ir sekėjo intelektas turi būti panašus. Itin intelektualus vadovas gali nesusikalbėti su darbuotojais, jei šie yra paprasti, žemiški darbininkai. Ir atvirkščiai – žinių įmonei, intelektualiai brandžių žmonių komandai gali vadovauti tik ne mažiau sumanus ir išsilavinęs asmuo.

Kita svarbi vadovo ir lyderio savybė – socialumas: meilė žmogui, noras tarp būti, gebėjimas juos priimti, išgirsti. Tiesą sakant, lyderių, kurie drąsiai eitų į žmones, Lietuvoje ne taip jau ir daug. Jei pažvelgtume, didžiausi visų laikų lyderiai spinduliavo meile žmonėms. Pavyzdžiui, Jonas Paulius II, Mahatma Gandhi, Nelsonas Mandela, Ronaldas Reaganas, Abrahamas Lincolnas.

Neuromokslas jau senokai įrodė, kad visi, net ir patys racionaliausi (taip galvojame), sprendimai priimami dalyvaujant emocijoms, kurios mums suteikia jausmą, kad sprendimas yra geras.

Emocinis intelektas – šiandien iš dalies nuvalkiota sąvoka, tačiau ji žymi svarbią lyderio savybę – gebėjimą skaityti savo ir kitų jausmus. Neuromokslas jau senokai įrodė, kad visi, net ir patys racionaliausi (taip galvojame), sprendimai priimami dalyvaujant emocijoms, kurios mums suteikia jausmą, kad sprendimas yra geras.

Socialumas ir emocinis intelektas leidžia atsistoti į kito žmogaus batus. Theodore'as Rooseveltas, 26-asis JAV Prezidentas, išsilavinęs gamtininkas ir istorikas, po pirmosios žmonos mirties (1884 m.), apimtas gedulo, paliko Niujorką ir, įsigijęs rančą, įsikūrė Šiaurės Dakotoje. Bendraudamas su vietos kaubojais, išmoko jodinėti, ganyti karves, pažino Vakarų Amerikos žmonių mentalitetą ir rūpesčius. Po kelerių metų savanoriškos tremties stojo į politiką. Vertinama, kad būtent šiuo periodu Rooseveltas išmoko atliepti ir kalbėtis su paprastais žmonėmis jų kalba, tai vėliau lėmė ir jo politinę sėkmę JAV Prezidento rinkimuose.

Daliai veikėjų būti lyderiais gali būti sunku, nes jie tiesiog nemėgsta žmonių. Socialumą arba asocialumą formuoja patirtis. Galbūt kažkada kas nuvylė, įskaudino, gal dėl socialinių ar šeimyninių priežasčių kas nors augo didesnėje atskirtyje. Tai ne prakeiksmas, o ugdoma savybė.

Daliai veikėjų būti lyderiais gali būti sunku, nes jie tiesiog nemėgsta žmonių. Socialumą arba asocialumą formuoja patirtis. Galbūt kažkada kas nuvylė, įskaudino, gal dėl socialinių ar šeimyninių priežasčių kas nors augo didesnėje atskirtyje. Tai ne prakeiksmas, o ugdoma savybė.

Anglijos karalienė Elžbieta II žingsniuodavo ir kalbėdavo savo žmonių tempu. Sakydavo: ir lėčiausias žmogus turi su manimi suspėti, mane suprasti. Gebėjimas kalbėti rimtomis temomis taip, kad tave suprastų ir septynmetis, turėtų būti kiekvieno lyderio tikslas.

Šiandien, ypač dešiniosioms partijoms Lietuvoje, būdingi intelektualūs juokeliai, kurie maloniai skamba vietos burbule. Deja, jie nedžiugina didelės dalies rinkėjų. Netiesa, kad dešinieji politikai negali patikti kairiesiems rinkėjams. Ronaldas Reaganas, JAV respublikonų prezidentas, per visą JAV istoriją sulaukė didžiausio opozicijos demokratų rinkėjų palaikymo ir 1984 m., surinkdamas net 97,6 procento visų rinkikų kolegijos balsų, buvo perrinktas antrai kadencijai. Jo sėkmė – ne tik intelektas ir kokybiški, ryžtingi sprendimai, tačiau ir žmogiška šiluma.

Gebėjimas pasijuokti iš savęs, pabūti mažesniu – tai ir pasitikėjimas savimi, ir nuolankumas, ir stiprybė, užkariaujanti žmonių širdis.

Jei nori būti didelis vadovas, didis lyderis, be kitų svarbių savybių turi būti ir žmonių žmogus. Be baimės atsistoti šalia kiekvieno. Būti toks protingas, kad kartais net ir kvailas. Toks išmintingas, kad nebijotum ir apsijuokti, ir karūną pasidėti į šalį. Gebėjimas pasijuokti iš savęs, pabūti mažesniu – tai ir pasitikėjimas savimi, ir nuolankumas, ir stiprybė, užkariaujanti žmonių širdis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)