Bet Lietuvoje pernelyg dažnai į save ir kitus žvelgiame tik per savo kiemo prizmę. Tad nemažai to, kas vyksta aplink, gerai ir nepamatome. Toks tas lietuviškas provincialumas. Jis įprastas ir kasdienis. Dar daugiau.
Pernelyg retai gebame matyti save platesniame pasaulyje. Mažiausiai bent jau Europos kontekste. Pasaulyje dar rečiau. Tad parapijinis mąstymas ir jo padiktuoti požiūriai ir elgesys vis dar yra mūsų savęs ir pasaulio suvokimo konstantos. Gaila. Bet taip yra. Pagal šiuos vektorius ir įvairūs vidaus karai kariaujami. Ir į kaimynus per parapijinius akinius žvelgiame. Jei pasitaiko išimtys, tai jos tik patvirtina taisyklę.
Šį kartą į Lietuvą pasižiūrėkime gerokai platesniame kontekste. Šiek tiek pasauliniame, po to Europos ir galiausiai Baltijos šalių. Dingstis į Lietuvą pažvelgti plačiau yra tai, kad Ekonomisto žurnalo tyrimų tarnyba ką tik pristatė 2020 m. Demokratijos indeksą1. Jis, beje, leidžiamas nuo 2006 m. arba jau penkiolika metų. Bet dabar ne apie jo istoriją.
Bent du aspektai 2020 m. vertinimuose yra svarbūs. Pirma. Demokratijos komponentų2 būklės įvertinimas pandemijos ir jos suvaržymų kontekste. Antra. Bendros politinių režimų raidos tendencijos.
Pradėkime atvirkščiai. Nuo antros temos. Joan Hoey, Demokratijos indekso redaktorė, kaip tik 2020 m. leidinyje pastebi: „Pasaulinis demokratijos žygis sustojo 2000-aisiais ir atsitraukė antrajame XXI amžiaus dešimtmetyje. Tačiau naujausia protesto banga besivystančiame pasaulyje ir populistinis sukilimas brandžiose demokratinėse valstybėse rodo demokratinio atsinaujinimo potencialą.“
Kur ritasi pasaulis? Kadangi sveikata yra vienas svarbiausių šių laikų vektorių, tai ir 2020 m. Demokratijos indekso ekspertai jos leksiką perkelia į politinių tvarkų vertinimus. Pirmiausia nurodydami, kad demokratija jau kuris laikas nepasižymėjo tvirta sveikata, o koronaviruso protrūkis yra dar vienas išbandymas jai. 2020 m. Demokratijos indekso vidutinis balas pasaulyje sumažėjo nuo 5.44 iki 5.37 punkto palyginus su 2019 m.
Jis taip pat mažėjo daugumoje šalių, t. y. 116 iš 167 arba beveik 70 proc. Dar liūdniau yra kita, kad tai yra žemiausias vidurkis nuo pat 2006 m. Šis indeksas praėjusiais metais pablogėjo daugiausia, tačiau ne vien tik dėl vyriausybių nustatytų asmens ir pilietinių laisvių apribojimų visame pasaulyje kaip atsako į COVID-19 pandemiją.
Politinių režimų indeksai blogėjo visuose pasaulio regionuose. Vakarų ir Rytų Europoje vidutiniai regioniniai balai krito po 0,06 balo: Vakarų Europoje3 atitinkamai nuo 8.35 iki 8.29 balų, o Rytų Europoje nuo 5.42 iki 5.36 balo. 2020 m. dvi Vakarų Europos šalys – Prancūzija ir Portugalija – perėjo iš pilnos demokratijos4 į demokratijos su trūkumais kategoriją.
Trylika regiono šalių dabar yra priskiriamos pilnoms demokratijoms, tas skaičius buvo penkiolika 2019 m. Septynios yra demokratijos su trūkumais, arba dviem daugiau nei prieš metus. Tik 2 šalys – Italija ir Jungtinė Karalystė – bendrus politinio režimo balus padidino, o aštuoniolikoje jie sumažėjo.
Nežiūrint kelių nepalankių tendencijų, Vakarų Europos regionas yra pasaulio demokratijos pamatas, o jo šalys užima septynias iš pirmųjų dešimties vietų demokratijos reitinge, įskaitant tris pirmąsias vietas, kurios atiteko 2020 m. Norvegijai, Islandijai ir Švedijai. Bendrai Šiaurės Europos šalys yra demokratijos lyderės, nes dar ir Suomija su Danija yra atitinkamai šeštoje ir septintoje vietose.
COVID-19 laikais demokratijos regresas tęsiasi ne tik Rytų Europoje, bet ir Lotynų Amerikoje. Demokratijos indekso ekspertai pastebi, kad šiuose dviejuose regionuose yra tik trys pilnos demokratijos (visos jos Lotynų Amerikoje: Čilė, Kosta Rika ir Urugvajus), tačiau jos turi pusę pasaulio demokratijų su trūkumais (26 iš 52). Lotynų Amerikoje bendras balas mažėjo nuo 6.13 (2019 m.) iki 6.09 (2020 m.) Beje, Rytų Europa pagal demokratijos indeksą (2020 m. – 5.36 balo) visada atsiliko nuo Lotynų Amerikos.
Net jei iš Rytų Europos regiono išimtume jam priskirtas tikrai ne Europos, bet net penkias Vidurinės Azijos šalis – Kazachstaną, Kirgiziją, Tadžikistaną, Turkmėnistaną ir Uzbekistaną, tai vis viena regiono vidurkis yra 5.96 balo ir mažesnis nei Lotynų Amerikos. Kita vertus, abu regionai kenčia nuo panašių trūkumų. Silpna politinė kultūra, teisinės valstybės institucijų trapumas, nuolatinis korupcijos klausimas nepadeda sukurti tvarios demokratijos.
Abiejų regionų demokratijos būklės pablogėjimas 2020 m. atskleidė ir vyriausybių norus aukoti pilietines laisves ir naudotis neapribota valdžia nepaprastosios padėties atvejais.
Azijoje demokratijos indeksas taip pat nusmuko: nuo 5.67 iki 5.62 balų. Bet joje atsirado trys naujos pilnos demokratijos – Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas.
Šios šalys yra tarp keleto laimėtojų visame pasaulyje. Taivanas netgi atliko „didįjį šuolį“, pakilęs net 20 vietų reitinge ir tapęs pilna demokratija. Kelių Azijos šalių sėkmės istorijos pirmiausia yra paaiškinamos sėkminga COVID-19 suvaldymo politika. Visgi, Azija atsilieka su penkiomis pilnomis demokratijomis palyginti su tokių 13-a Vakarų Europoje, be to regione yra septyni autoritariniai režimai, o Vakarų Europoje tokių nėra nei vieno. O Honkongas patyrė bene didžiausią nuosmukį iš demokratijos pasislinkdamas į hibridinį režimą.
O dabar demokratijos būklės komponentų įvertinimai pandemijos kontekste. Kuriose srityse globaliai demokratijos indeksas keitėsi (mažėjo) labiausiai?
Pirmoji žinia, kad esminė vertinimų mažėjimo priežastis yra globali sveikatos krizė. Demokratijos indekso ekspertai pastebi, kad pandemijos metu įvyko didžiausias asmens laisvių suvaržymas, kurio kada nors vyriausybės ėmėsi taikos, o gal ir karo, metu.
Tarp jų buvo sienų uždarymas, tarptautinių kelionių draudimai ir vidaus kelionių apribojimai, ne vienoje vietoje įvesta nepaprastoji padėtis ir komendanto valandos, privaloma socialinė distancija, užrakinimas ir kaukių dėvėjimas, uždarytos švietimo ir kultūros įstaigos, atšaukti ar atidėti rinkimai, uždrausti visuomenės protestai, apribota saviraiškos laisvę, panaudota visa įstatymo galia nubausti nepaklususius.
Bendrai 118 iš 167 šalių arba 71 proc. sumažino pilietinių teisių įvertinimus. Tarp jų santykinai daugiausiai 19 iš 23 pilnų demokratijų, 46 iš 52 tarp demokratijų su trūkumais, o tarp autoritarinių režimų 26 iš 57 valstybių arba santykinai mažiausiai. Tad paradoksas čia toks, kad ten, kur pilietinės teisės buvo plačiausios, jos apribotos ženkliausiai, o ten, kur jų būta mažiausiai, ten dažniau liko status quo. Kita vertus, dauguma žmonių pateisino laikiną laisvės praradimą, ir net uždarymo (angl. lockdown) metodo kritikai pripažino, kad policinės priemonės buvo būtinos norint sustabdyti COVID-19 ligos plitimą, o įtikinamų priverstinio uždarymo politikos alternatyvų iš esmės neatsirado, gal išskyrus Švediją.
Valdžios veikimas irgi įvertintas žemesniais balais. Nors čia buvo stebimas ir visuomenės susivienijimo aplink valdžią reiškinys, kai parama ir pasitikėjimas ja padidėjo. Tačiau sveikatos krizei užsitęsus palaipsniui linkstama kritiškiau vertinti savo vyriausybes, net jei toliau palaikoma socialinių apribojimų ir uždarymo politika.
Kad reakcijų į draudimus ir suvaržymus paveikslas nebėra toks vienareikšmis rodo padidėjęs atviras protestas, kuris pereina ir į prievartą kaip Nyderlanduose. Konstitucinės teisės yra ginamos ir teismų pagalba.
Austrijos pavyzdys čia bene aiškiausias, kur Konstitucinis teismas dar liepos mėnesį pripažino, kad dalis karantino reguliavimo sprendimų buvo antikonstituciniai5. Pagaliau net ir Lietuvoje smulkaus ir vidutinio verslo taryba dėl karantino ribojimų ir galimos smulkaus verslo diskriminacijos nutarė santykius su valstybe aiškintis teisme. Ir tai nėra nei kvaila, nei buka, kaip kai kas norėtų įrodyti, o kaip tik civilizuotas kelias.
Bet savi marškiniai arčiau kūno. Kaip atrodo demokratijos indeksai Lietuvoje ir kitose Baltijos kaimynėse – Estijoje ir Latvijoje? Visgi, pradžioje šiek tiek apie Baltijos šalis ir Lietuvą Rytų Europos kontekste. Tarp 28 šiam regionui priskirtų valstybių6 visą pirmąjį dešimtuką užima Europos Sąjungos šalys, esančios šiame regione. Baltijos valstybės yra pirmajame penketuke. Estija – pirma, Latvija ir Lietuva atitinkamai ketvirta ir penkta. Lyg ir neblogai. Tačiau šiame regione nėra nei vienos pilnos demokratijos.
Lietuvos demokratijos indekso balai, išskyrus rinkimų proceso ir pliuralizmo dedamąją, kur visų trijų Baltijos šalių vertinimai yra vienodi (po 9.58 balo), yra mažesni nei bendras jų vidurkis (jis yra 7.40 balo, kai Lietuvos bendras rezultatas – 7.13, Latvijos – 7.24, o Estijos – 7.84 balo, žr.: Lentelė 1). Tačiau Lietuva lenkė Baltijos kaimynes pilietinių laisvių (8.82 balo) kategorijoje, nes jos vis dar turi nepiliečių problemą.
Visgi, Estija yra aiškus lyderis. Ji turėjo aukščiausius valdžios veikimo (7.86), politinės kultūros (6.88) balus ir geriausią bendrą demokratijos (7.84) rezultatą. Palyginus su 2019 m. Baltijos šalių bendras demokratijos indeksas sumažėjo 0.23 balo (nuo 7.63). Apskritai, Rytų Europos regione7 tik šešiose iš 23 valstybių (Lenkija, Slovėnija, Rusija, Moldova, Juodkalnija, Albanija) demokratijos indeksas 2020 m. padidėjo. Tačiau tik trylika šalių jame yra demokratijos su trūkumais, o likusios hibridiniai arba autoritariniai režimai. Tad Baltijos šalys regiono atžvilgiu atrodo kaip ganėtinai pažengusios demokratijos kelyje, o Estija jau kuris laikas yra netoli pilnos demokratijos slenksčio (jis yra 8 balai).
Pažvelgus į demokratijos indekso Lietuvoje dėmenis yra kelios aiškios tendencijos. Aukščiausi balai yra rinkimų proceso ir pliuralizmo kategorijoje, bet politinis dalyvavimas ir politinė kultūra gauna ženkliai mažesnius balus (Pav. 1). 2020 m. gana daug mažėjo valdžios veikimo balai.
2020 m. pagal bendrą demokratijos reitingą Lietuva nukrito iš 36 į 42 vietą. Vėlgi didžiausias balų smukimas buvo politinės kultūros (-0.62), politinio dalyvavimo (0.55) ir valdžios (0.36) veikimo kategorijose, o rinkimų proceso ir pliuralizmo vertinimai nepasikeitė. Politinės kultūros srityje, matyt, tam tikrą neigiamą vaidmenį čia turėjo politinė poliarizacija, kurią skatino ir Seimo rinkimų kampanija. Politinis aktyvumas taip pat neaugo. Vienas geriausių to rodiklių, kad dalyvavimas Seimo rinkimuose po gana ilgos pertraukos nebe pasiekė 50 proc. nuo visų rinkėjų.
Dramatiškų neigiamų išvadų apie demokratijos būklę iš 2020 m. Demokratijos indekso nereikėtų daryti. Bet jos ir optimizmui nenuteikia. Labiausiai panašu čia į stagnaciją ir užklimpusį demokratijos vežimą. Ir net daugiau nei į stagnaciją. O į nuosmukį. Ir per labai trumpą laiką. Beje, demokratijos suvaržymai koreliuoja su pandemijos politikos rezultatais. Ten, kur pandemijos valdymas buvo sėkmingas, demokratijos praradimai yra mažesni, o kur nesėkmingas, tai demokratijos nuostoliai yra didesni.
Kad sveikatos krizė bus sprendžiama beveik išimtinai ribojimų, suvaržymų ir net prievartos būdais bent jau demokratinis pasaulis 2020 m. pradžioje net neįsivaizdavo. Tuomet jo dauguma sakė, kad Kinijos Uhano pavyzdžio uždarymas yra neįmanomas. Bet vėliau asmens laisvių, valdžios svertų ir atsvarų sistemos apribojimai buvo lengvai įtvirtinti ir senose demokratijose. Demokratija pasirodė esanti trapi. O 2021 m. lieka atviras ir retorinis klausimas – ar demokratijos sugrįžimas įvyks?
1 Democracy Index 2020. In sickness and in health? A report by The Economist Intelligence Unit. London, 2021.
2 Demokratijos indeksas turi penkias dedamąsias arba kategorijas: rinkimų procesas ir pliuralizmas, valdžios veikimas, politinis dalyvavimas, politinė kultūra ir pilietinės laisvės.
3 Vakarų Europai yra priskirta ir Turkija, kas sumažina viso regiono balus. Apskritai viena iš šio indekso silpnybių yra šalių suskirstymas į regionus, pvz., yra išskiriama Šiaurės Amerika tik su JAV ir Kanada, sukuriamas dirbtinis Azijos ir Australazijos regionas.
4 Beje, pilnos demokratijos apima vos 13.8 proc. visų analizuojamų šalių ir tik 8.4 proc. pasaulio gyventojų, kai autoritariniai režimai sudaro atitinkamai 34.1 ir 35.6 proc.
5 https://www.eurotopics.net/en/244599/austria-s-corona-legislation-unconstitutional#
6 Šalių prieskyra Rytų Europai kelia pagrįstų abejonių, nes jame atsiranda ne tik pokomunistinės Europos valstybės, bet ir penkios Vidurinės Azijos šalys- Tadžikistanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas ir kitos, tad labiau tiktų jas įvardinti pokomunistinių šalių kategorija.
7 Atmetus penkias Vidurinės Azijos šalis
