Lietuviškoje viešojoje erdvėje yra ne vienas ir ne du tabu... Nors LR Konstitucijos 25 straipsnyje teigiama, kad „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“.

Ilga citata. Bet tik tam, kad pabrėžtų visų mūsų teisę į įsitikinimų ir žodžio laisvę. Taip ir turėtų būti laisvoje visuomenėje ir demokratinėje valstybėje. Tik nebūtinai taip yra. O kad taip nebūtų, tam dažnai prisidengiama politiniu korektiškumu.

Tarp tokių tabu temų yra įvairiausių mažumų klausimai, nes tautiečiai, anaiptol, didesne tolerancija joms nepasižymi. Ir visuotiniame Europos Sąjungos narių susirinkime už tokią (ne)toleranciją niekas nepagirtų. Toliau tame sąraše yra kaimyninės ir nekaimyninės šalys, kur apie santykius su vienomis priimta kalbėti tik gerai, o su kitomis dažnai tik blogai.

Į tabu ar bent savotišką prieblandos zoną patenka savicenzūros būdu susikurtos temos, kuriose nepriimta prieštarauti valstybės lyderių ar įtakingų tradicinių partijų vadovų politikai ir sprendimams. Deja, toks prisitaikymas prie tų, kurie yra valdžioje, požiūrių įvairiais viešosios politikos klausimais, sutikime, anaiptol nėra retas reiškinys. Ypač, kai anie savo rankose turi svertų didinti ar mažinti įvairių žiniasklaidos priemonių biudžetus...

Šiaip tas viešų vertinimų politikoje tamprus susiejimas su kėde, o ne politinėmis idėjomis ar sprendimais, yra autokratinės politinės kultūros bruožas. Ir tų bruožų aplink yra daugiau nei reikia.

Viena iš tokių tabu temų yra nuomonės dėl šalies gynybos išlaidų. Kad čia elgiamasi veidmainiškai, tai kaip du kart du keturi. Realybė yra tokia, kad jokia kita nuomonė nei oficiali šiuo atveju per artimiausią dešimtmetį išlaidas padidinti iki ne mažiau nei 2,5 proc. nuo BVP šiai politikos sričiai, beveik ir svarstoma negali būti. Nors šiandien nemažai NATO ir Europos Sąjungos šalių ir 2 proc. rodiklio nėra pasiekę. Tarp tokių kraštų yra Ispanija, Čekija, Slovakija, Airija, Austrija, Belgija, Nyderlandai, Suomija, Švedija ir taip toliau.

Garsiausiai tame 2 proc. ar daugiau gynybos išlaidų chore, be abejo, skamba konservatorių balsas. Nors kaip tik jie gynybos išlaidas 2010– 2012 m. sumažino iki mažiau nei vieno procento nuo BVP ir tik nuo 2015 m. jos jau socialdemokratų dėka vėl viršijo vieną procentą. Galiausiai 2018 m. pasiekė ilgai lauktus ir NATO pažadėtus 2 proc. nuo BVP.

Beje, pažadus reikia vykdyti, tad toks žingsnis tik sveikintinas. Tačiau entuziazmo bangos pagautos Seimo partijos, išskyrus socialdemokratus, nusprendė, kad sustoti yra per anksti... ir, „siekiant užtikrinti ilgalaikių gynybos poreikių tenkinimą, nuosekliai didinti gynybos finansavimą [...] ir ne vėliau kaip 2030 m. pasiekti ne mažiau kaip 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto“.

Eikime toliau. Ar kas nors visuomenės klausė, kaip žiūrima į tokius planus? Aišku, kad ne. Nors bent iš smalsumo tas nuotaikas visuomenėje vertėtų/ vertėjo pasiaiškinti. Ypač, kai visuomenėje daugelis galvoja kitaip nei valdžia. O jei galvoja skirtingai ar kitaip, tai valdžia turėtų su visuomene kalbėtis, argumentuoti, ir stengtis įtikinti, kad jos pasirinkimai yra teisingi ir tinkami. Vien tam, kad valdžios sprendimų legitimacija būtų stipresnė ir tvaresnė. Tačiau Lietuvos valdžiai labiau patinka užsiimti politiniu „strutizmu“ ir kišti galvas į smėlį, kad nieko nežinome ir nematome, o ne aiškintis – kas ir kodėl kitaip nei ji galvoja?

O kaip galvojama? Į klausimą, kad Lietuva turėtų padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc. nuo bendro vidaus produkto per artimiausius 10 metų, pritariamai atsakė 27,3 proc., arba vos kiek daugiau nei ketvirtadalis, apklaustųjų, o daugiau nei pusė, arba 52,2 proc., tam nepritarė, o kiti neturėjo nuomonės (1 pav.).
Lietuva turėtų padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc. nuo BVP

Bene įdomiausiai požiūriai dėl gynybos išlaidų padidinimo iki 2,5 proc. nuo BVP pasiskirsto pagal amžiaus grupes (2 pav.). Vienintelėje 18–29 metų amžiaus grupėje pritariančiųjų didinimui dalis (36,8 proc.) bent simboliškai keliomis dešimtosiomis procento aplenkė nepritariančiuosius (36,3 proc.). Tuo tarpu amžiaus grupėse 50 metų ir daugiau pritariančiųjų dalis sumažėja iki maždaug penktadalio apklaustųjų (2 pav.). Tad išvada čia aiški, kad vyresni respondentai šiuo klausimu yra aiškiai kritiškesni nei jaunesni.
Lietuva turėtų padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc. nuo BVP: nuomonės pagal amžiaus grupes (proc.)

Pagal artumą partijoms daugiausiai nepritariančiųjų buvo tarp socialdemokratų šalininkų (58,8 proc.). To ir galima buvo laukti, nes LSDP vieninteliai nelabai matomai, bet ir oficialią opoziciją rodė. Mažiausiai nepritariančiųjų – tarp konservatorių rėmėjų (40,8 proc.). Vėl viskas kaip ir laukta. Bendrai tokie nuomonių pasiskirstymai lengvai nuspėjami ir jie nieko nestebina. Pagal kitus socialinius ir/ ar demografinius kintamuosius reikšmingų nuomonių nuokrypių nuo bendrų vidurkių nėra.

Visgi, bendras paveikslas yra gerokai kitoks nei oficialioji valdžia norėtų. Ir ką tokioje situacijoje jai reikėtų daryti? Kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis su visuomene. Kad neatrodytų, kad valdžia sau, o visuomenės dauguma sau. Bet realiai tokie paaiškinimai Lietuvoje yra dažnai tik geranoriškas kalbėjimas..., kur valdžios karavanas eina ir jam daug kas nei motais. Bent iki artėjančių rinkimų.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą 2019 m. balandžio 12–26 d. atliko „Baltijos tyrimai“ (apklausta 1050 respondentų). Tyrimą „Tarptautinės socialinio tyrimo programos įgyvendinimas” (Nr. S-MIP-17-120) finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (117)