aA
Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.
Ainius Lašas, J. Lašienės nuotr.
Ainius Lašas, J. Lašienės nuotr.

Suabejojęs tokiais teiginiais, pirmuose dviejuose straipsniuose rašiau apie situaciją TSPMI  ir VGTU. Dabar atidžiau panagrinėkime KTU ir jo partnerių „mokslo darymo“ avantiūras, apie kurias sužinojau iš vidinio naudojimo dokumentų. Tai tapo įmanoma anoniminio šaltinio dėka, kuri/s praleido ne vienerius metus KTU ir, jo/s žodžiais tariant, labai gerai žino „lietuviško tualetinio popieriaus ir jo citavimo indeksų gamybos virtuvę“.

Šios virtuvės apžvalgą pradėkime nuo to, jog profesūrai mokslinių straipsnių išspausdinimas ir tų straipsnių cituojamumas pasauliniu mastu yra kaip krepšininkui pelnyti taškai. Kuo daugiau – tuo geriau tiek prestižo, tiek ir finansine prasme. Tačiau ką daryti, jei esi nevykęs krepšininkas ar mokslininkas ir niekas tavęs nenori priimti į rimtą lygą? Viena alternatyva yra sukurti savą pseudolygą ir tenai imituoti sėkmę. O po to nuėjus pas kokį mažai apie krepšinio lygas nusimanantį rėmėją (šiuo atveju švietimo ir mokslo ministerija), išpešti iš jo pinigų rezultatyviausių nevykėlių lygos dalyvių finansavimui.

Tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį.
Ainius Lašas

Būtent taip elgiasi kai kurie Lietuvos universitetai, kurdami savo pseudomokslinius žurnalus, kuriose lengva patiems išsispausdinti ir cituoti vienas kitą imituojant mokslinę sėkmę. Telieka universiteto valdžiai nustatyti aiškias „taškų darymo“ taisykles ir prižiūrėti, kad tai būtų nepriekaištingai vykdoma. Štai kaip tai veikia KTU ir jos partnerių-universitetų pseudolygoje.

Atidžiau panagrinėjus vidinę KTU elektroninę korespondenciją, paaiškėja, jog kai kuriu KTU katedrų vadovai spaudžia savo kolegas kuo gausiau cituoti bendradarbių mokslinius straipsnius universiteto leidžiamuose žurnaluose. Šis faktas išryškėja iš 2009 m. gegužės mėn. 12 d. prof. Vytauto Snieškos (kuris yra ir KTU leidžiamo žurnalo „Inžinerinė ekonomika“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas) elektroninės atmintinės. Dokumentas su gana nedviprasmišku pavadinimu, „Priemonės citavimui gerinti“, buvo elektroniškai išplatintas Ekonomikos ir Tarptautinės prekybos katedros kolegoms.

Jame teigiama, jog „reikėtų daugiau pagarbos ir dėmesio fakulteto žymiems mokslininkams, nepamiršti cituoti fakulteto kolegų straipsnius“. Šis reikalavimas detalizuojamas antrame dokumento punkte: „Siektina straipsnyje į „Inžinerinę ekonomiką“ ir kitus ISI [tarptautinės duomenų bazės pavadinimas; autoriaus pastaba] žurnalus pacituoti ne mažiau, kaip po 7 „Inžinerinės ekonomikos“ ir 2 VGTU partnerių žurnaluose skelbiamus paskutinių 2 metų straipsnius”.

Ši ištrauka įdomi dviem aspektais. Visų pirma, nurodomi konkretūs citavimo masteliai neatsižvelgiant nei į straipsnių tematiką, nei į jų kokybę. Tiesiog reikalaujama aklai „gerinti“ katedroje leidžiamo žurnalo citavimo indeksą. Tuo būdu visiškai sutrypiamas pats mokslas ir žinios kaip savaiminės vertybės. Belieka tik sovietinį „gosplaną“ primenanti mokslo imitacija.

Antra, pasirodo, jog egzistuoja susitarimas su VGTU cituoti vienas kito žurnalus. Tai jau įtariau rašydamas apie VGTU pseudomokslinę leidybą, bet nenumaniau šių susitarimų mastelio. Minimo dokumento apačioje nurodomi šeši taip vadinami „VGTU žurnalai – partneriai“: „Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas“, „Verslas: teorija ir praktika“, „Business Economics and Management“ ir kiti.

Tokiu būdu ne tik sumažinama autorių savicitavimo reikmė, bet ir išplečiamas straipsnius bei žurnalus cituojančių kolegų ratas. Taigi, vienu šūviu nušaunami bent keli zuikiai: straipsnių autoriai pakelia savo reitingus, o žurnalai – vienas kito skaitomumo ir populiarumo įvaizdį. Bet riebiausias zuikis slepiasi kiek giliau. Sufalsifikuoto skaitomumo dėka, vietinis pseudomokslinis žurnalas patenka į tarptautinę duomenų bazę ISI, pagal kurios duomenis (švietimo ir mokslo ministerijos nustatymu) sprendžiama tiek apie dėstytojų karjeros ateitį, tiek ir apie finansinį atlygį. Taigi ši „pseudolyga“ uždirba pinigus. Va čia jau galima kalbėti ne tik apie rimtus mokslinės etikos pažeidimus, bet ir apie mokesčių mokėtojų pinigų neteisėtą pasisavinimą.

Toliau - dar įdomiau. Iš „Priemonės citavimui gerinti“ dokumento paaiškėja, kad žurnalo „Inžinerijos ekonomikos“ redaktoriai daro spaudimą straipsnius recenzijuojantiems kolegoms ir straipsnių autoriams. Štai kaip skamba šeštu numeriu dokumente pažymėtas reikalavimas: „Būtini recenzentų patarimai autoriams, ką jie galėtų cituoti iš „Inžinerinės ekonomikos“. Pasak gerb. Snieškos, taip pat „būtina atitinkama recenzentų darbo kontrolė“. Nekyla abejonių, kad tokie reikalavimai grubiai pažeidžia pamatinius mokslinių darbų recenzijavimo principus – anonimiškumą ir objektyvumą. Kad ši praktika yra toleruojama (o gal net ir skatinama) viso universiteto mastu, netiesiogiai liudija atviras tokio pobūdžio žinučių platinimas tarp profesūros.

Na ir pabaigai panagrinėkime dar vieną dokumentą. Tai - gana ilgas mokslinių straipsnių su santraukomis sąrašas, kuris yra nuolat atnaujinamas ir kas kartą išsiuntinėjamas visiems kolegoms su priminimu cituoti būtent šituos darbus. Tokiu būdu rašantiems straipsnius nereikia daug vargti, o tiesiog galima pasirinkti iš jau valdžios patvirtinto sąrašo. Sprendžiant iš jo turinio, šioje pseudomokslinėje „lygoje“ dalyvauja dar ir Vilniaus Universiteto Kauno Humanitarinis Fakultetas (VUKHF) turintis savąją melžiamą karvę – žurnalą „Transformations in Business & Economics“ . Tai patvirtina ir gerb. Snieškos žinutė parašyta 2009 m. balandžio 16 dieną. Ją autorius pradeda taip: „Vykdant susitarimus su VHU, siunčiu galimas cituoti iš ISI Transformations... žurnalo nuorodas“. Nors sutrumpinimas VHU ne visai tradicinis, skaitant dokumentus nelieka jokių abejonių, jog kalbama apie VUKHF ir jo kuruojamą leidinuką.

Taigi tenka konstatuoti akivaizdų faktą, jog visuose trijuose populiariausiuose Lietuvos universitetuote tarpsta mokslinė „chaltūra“, turinti tam tikrą kriminalinį atspalvį. Įtariu, jog tokių pavyzdžių galima atrasti ir kitose aukštojo mokslo įstaigoje. Tik reikia žmonių, kurie išdrįstų apie tai pranešti.

Būtent taip kvailinama visuomenė, neteisėtai pasisavinami mokesčių mokėtojų pinigai ir luošinami jauni mokslininkai bei studentai. Norėtųsi labai tikėti, kad ne visų universitetų vadovai žino apie tokias schemas, nors tada juos būtų galima apkaltinti visišku aplaidumu.

Manau, jog į šią avantiūrą įsivėlę katedrų vadovai ir žurnalų redaktoriai turėtų atsistatydinti. Taip pat iškyla universitetų vadovybės bei švietimo ir mokslo ministerijos aplaidumo klausimas. Vyriausybė su prezidentės priežiūra turėtų sudaryti nepriklausomą komisiją ištirti KTU, VGTU ir VU universitetų vykdomas akademines machinacijas. Į ją turėtų būti pakviesti nepriekaištingos reputacijos mokslininkai bei visuomenės veikėjai, neturintys nieko bendro su vietine pseudomoksline spauda.

Akivaizdu ir tai, jog reikia peržiūrėti egzistuojančius aukštojo mokslo darbuotojų vertinimo kriterijus. Dabartiniai – per daug lengvai apeinami ir panaudojami visuomenės mulkinimui bei mokesčių mokėtojų pinigų grobstymui.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Žalimas: po Putino sprendimo Vakarams atrištos rankos panaudoti karinę jėgą papildyta (19)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir...

Parengė Jurga Grigienė

Paslaptingoji milžiniška Kaukazo belaisvė: nors vietiniams kėlė didžiulę baimę, neatsiginė meilužių

Egzistuoja daugybė istorijų apie sniego žmogų. Periodiškai vis pasirodo informacija, jog kažkas...

Po Ukrainos prašymo dėl NATO – ciniškas Zacharovos komentaras (19)

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pakomentavo Ukrainos...

Putinas nori kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje? Ždanovas įvardijo tikslią datą (4)

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo nustatytas sąlyginis terminas iki lapkričio 15 d....

Užsidaro 18 metų veikusi šeimos kavinė: norint išsilaikyti, dienos pietų kainą tektų kelti iki 60 eurų (18)

Kelmėje savo veiklą sustabdė daugiau nei 18 metų veikusi šeimos kavinė. Anot savininkės,...

Europos šalis, kurios apyvartoje esančių grynųjų kiekis – mažiausias visame pasaulyje, o vaikai net nėra matę popierinių pinigų (4)

Nors Švedijos sostinė Stokholmas visai netoli mūsų – reikia vos tik perplaukti arba perskristi...

Karas Ukrainoje. Putinas pasirašė dar vieną dekretą dėl šauktinių Pažeminimas Putinui: Rusijos pajėgos sprunka iš Lymano

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono...

Analitikas: mobilizacija – esminė Putino klaida (2)

Paskelbta mobilizacija, kai į frontą Ukrainoje siunčiami net ir jokios karinės patirties...

Sakartvelo pasienyje – šokiruojantys vaizdai: tenka gelbėti spūstyse kelias paras laukiančius išsekusius rusus (13)

Vladimirui Putinui paskelbus dalinę mobilizaciją, iš Rusijos masiškai bėga kariauti nenorintys...