aA
Nesenai švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pareiškė, jog abiturientai nepagrįstai nuvertina Lietuvos aukštąsias mokyklas ir dažną kartą renkasi prastesnės kokybės aukštąjį išsilavinimą užsienyje.
Ainius Lašas, J. Lašienės nuotr.
Ainius Lašas, J. Lašienės nuotr.

Suabejojęs ministro teiginiais, pirmame straipsnyje rašiau apie gana ribotą TSPMI akademinį „svorį“ ne Lietuvoje. Dabar noriu pateikti kiek kitokį pavyzdį ir panagrinėti VGTU ir jos vadovybės schemas vystant akademinių publikacijų verslą.

Liepos pradžioje duodamas interviu Bernardinai.lt svetainei, VGTU rektorius Romualdas Ginevičius džiaugėsi, jog jo universitetas pasiekė „neeilinių laimėjimų mokslo žurnalų leidyboje“ ir VGTU leidžiamų žurnalų „citavimo indeksas itin aukštas (ir ne dėl „savicitavimo“).“ Taip pat jis piktinosi kritikais, kurie neva nepagrįstai niekina šiuos VGTU pasiekimus.

Apie ką gi čia kalba gerb. rektorius? Kad visiems skaitytojams būtų aiškiau, pradėkime nuo to, jog mokslinių straipsnių citavimo indeksas dažnai yra siejamas su straipsnių prestižu ir kokybe. Kuo daugiau straipsnis cituojamas, tuo jis ir jo autoriai tariamai įgyja didesnį mokslinį svorį bei matomumą akademinėje visuomenėje. Straipsnių cituojamumas didina ir konkretaus žurnalo prestižą.

Sudaroma sava leidinių erdvė, kuriuos redaguoja savi kolegos. Panaudodami savus studentų resursus, VGTU dėstytojai gausiai spausdinasi ir nesikuklindami cituoja pačius save ir vienas kitą.
Ainius Lašas

Veikiant tokiai akademinei logikai, kyla pagunda cituoti save patį skirtinguose moksliniuose straipsniuose ir tuo būdu dirbtinai išpūsti straipsnio ir savęs kaip mokslininko vertę. Nors viena ar kita savicitata retkarčiais yra neišvengiama dėl mokslinių darbų tęstinumo, masinis savicitavimas visada kelia rimtų įtarimų akademiniuose sluoksniuose.

VGTU rektorius neigia naudojantis savicitavimo triukus, tačiau ar iš tiesų taip yra? Pažiūrėkime iš arčiau, kaip veikia savipopuliarinimo schema gerb. Ginevičiaus vadovaujamame universitete.

Pradėkime nuo to fakto, jog VGTU leidžia devyniolika mokslinių žurnalų. Iš jų net tris redaguoja pats rektorius. Kitus tris – buvęs VGTU rektorius, o dabar katedros vedėjas Edmundas Zavadskas. Nors šis faktas savaime dar nieko nepasako, tačiau norėtųsi sužinoti daugiau apie tokių trilypių pozicijų finansinius privalumus. Asmeniškai pažįstu keletą mokslo žurnalų redaktorių ir jie, redaguodami vieną žurnalą, yra užsiėmę iki ausų. Apie tris – net kalbos nėra.

Net jei skirtingoms temoms taikomi tie patys tyrimo metodai, vis tiek sunku suprasti, kaip rektorius sugeba vadovauti universitetui, redaguoti tris žurnalus ir dar atlikti tiek mokslinių tyrimų. Greičiau peršasi mintis, jog VGTU dėstytojai ir doktorantai aiškiai suvokia, ką reikia užrašyti pirmu numeriu ir kodėl.
Ainius Lašas

Ši VGTU sukurta leidybinė erdvė suteikia gana unikalų šansą net tik cituoti savo paties darbus tariamai skirtinguose leidiniuose, bet ir „bendradarbiauti“ su kolegomis cituojant vienas kitą. Kaip tai veikia praktikoje? Kad nevarginčiau skaitytojų nesibaigiančiais skaičiais, pasirinkau kaip pavyzdį 2008 metus. Naudodomas „Google Scholar“ paiešką, kuri prieinama visiems interneto vartotojams, aptikau, jog tais metais rektorius išspausdino bent keturiolika mokslinių straipsnių. Visi straipsniai, išskyrus vieną, pasirodė VGTU leidžiamuose žurnaluose. Daugumoje iš jų, rektorius figūruoja kaip pirmasis autorius, o tai paprastai reiškia, jog jis turėjo įdėti daugiausia darbo ir pastangų ruošiant straipsnį.

Tiems, kurie žino mokslininkų virtuvės kasdienybę, toks metinis našumas skamba tiesiog fantastiškai. Be to įspūdingai atrodo ir rektoriaus straipsnių temų spektras - pradedant sienų izoliacija ir baigiant Lietuvos bankininkyste. Net jei skirtingoms temoms taikomi tie patys tyrimo metodai, vis tiek sunku suprasti, kaip rektorius sugeba vadovauti universitetui, redaguoti tris žurnalus ir dar atlikti tiek mokslinių tyrimų. Greičiau peršasi mintis, jog VGTU dėstytojai ir doktorantai aiškiai suvokia, ką reikia užrašyti pirmu numeriu ir kodėl.

O dabar pažiūrėkime, kaip veikia citavimo procesas. Akį užmetu į pirmą „Google“ paieškos išmestą straipsnį apie sienų izoliaciją. Jame cituojami 44 skirtingi šaltiniai. Iš jų 14 - pačio rektoriaus ankstesni darbai ir pranešimai. Prie to pridėkime devynis buvusio VGTU rektoriaus Edmundo Zavadsko straipsnius ir dar penkis kitų VGTU kolegų ir doktorantų tyrimus. Beje, beveik visi jie irgi buvo spausdinti VGTU leidžiamuose žurnaluose. Rezultatas: tiesioginės rektoriaus savicitatos sudaro trečdalį visų išvardintų šaltinių, o pridėjus dar kolegas – daugiau nei 60 procentų.

Na ir pabaigai paimkime tą patį straipsnį ir panagrinėkime, kas gi jį cituoja jau po išspausdinimo. Remiantis „Google“ paieškos duomenimis, šis straipsnis buvo cituojamas net 76 kartus! Tai iš tiesų įspūdingas rezultatas. Atrodytų, jog rektoriaus mokslinis darbas nusipelnė pasaulinio dėmesio ir pripažinimo. Tačiau absoliuti dauguma citatų yra iš tų pačių VGTU leidinių. Taip pat jau nestebina ir tai, jog pats Ginevičius ir jo kolegos gausiai cituoja šį straipsnį vėlesniuose darbuose.

Taigi, kaip matome, sudaroma sava leidinių erdvė, kuriuos redaguoja savi kolegos. Panaudodami savus studentų resursus, VGTU dėstytojai gausiai spausdinasi ir nesikuklindami cituoja pačius save ir vienas kitą. Tuo būdu keliamas savas ir kolegų prestižas, kuris, kaip įtariu, turi ir konkrečią finansinę išraišką. Tokiu būdu sukamas akademinių publikacijų verslas, kuris yra naudingas šios rinkos dalyviams, bet tik ne Lietuvos mokslui.

Jei būtent tokia „kokybe“ žavisi mūsų švietimo ir mokslo ministras, tada Lietuvos mokslo laukia labai liūdnos perspektyvos.

Autorius yra Jungtinių Tautų Universiteto mokslinis bendradarbis Tokijuje.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Koronavirusas pražudo ne tik vyresnius: Razmuvienė paaiškino, kodėl (92)

Eksponentiškai augant užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiui daugėja ir mirusiųjų nuo...

NT ekspertai nesutaria, kas dabar laukia būsto rinkos: pirkti rekomenduoja tik keliais atvejais (17)

Dabartinė koronaviruso situacija pasaulyje ir ypač Lietuvoje neramina ir būstą ketinusius įsigyti...

„Bloomberg“ apžvalgininkas įvardijo tikrąją laimėtoją nuotolinio darbo ekonomikoje (1)

COVID-19 eroje Pietų Korėja užima savotišką „aukso viduriuką“. Kaimyninė Kinija ,...

Gina Viliūnė | D+ nariams

Kaip lietuviai seksą pažino. Smetonos laikais sarmatos vis mažėjo: drovumo šydą keitė atviros nuogybės

Versdama kasdienybės istorijos lapus priėjau mūsų senelių ir prosenelių epochą – XX a...

Melanios Trump nuotrauka vėl sukėlė kalbas apie viešumoje pasirodančią jos dublerę: specialistas paaiškino, kodėl kyla abejonės (4)

Nuotrauka, kurioje užfiksuota iš prezidento sraigtasparnio „Marine One“ išlipanti Melania...

JAV užfiksuotas naujas per parą patvirtintų COVID-19 atvejų rekordas (3)

Jungtinėse Valstijose užfiksuotas sergamumo koronavirusine infekcija rekordas – per parą...

Nuo penktadienio ribojami renginiai, prekybos vietose – pirkėjų srautai (6)

Nuo penktadienio siekiant sustabdyti koronaviruso ( COVID-19 ) plitimą šalyje įsigalioja...

Bažnyčią apžiūrėti norėjusią šeimą išprašė už vartų: kaip čia buvo (4)

Negalėjau nepasidalinti įvykiu, kuris nutiko vieną popietę Trinapolio bažnyčios kieme. Gal kas...

Naujos koalicijos darbus dėliojantys liberalai nori keisti vaiko pinigų skyrimą: ne visoms šeimoms jie reikalingi (2224)

Pasiūlymus būsimos koalicijos programai pateikusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė...

Į sukčių pinkles patekęs vyras prarado 37 tūkst. eurų: skundas Lietuvos bankui nepadėjo (143)

Vienam šalies gyventojui investuotojo karjera susiklostė itin nesėkmingai. 2018 metais jis...

|Maža didelių žinių kaina