aA
Prieš kelias dienas Vyriausybė pristatė COVID-19 socialinių pasekmių švelninimo priemonių paketą. Jame numatytas beveik milijardas eurų. Nevyriausybinės organizacijos, dirbančios skurdo ir žmogaus teisių srityje, šio priemonių plano laukė nuo krizės pradžios. Tai ypač svarbus paketas, turintis padėti išgyventi artėjančią ekonomikos krizę pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, kurių gretos traukiantis ekonomikai gerokai padidės. Tačiau ar padės?
Aistė Adomavičienė
Aistė Adomavičienė
© DELFI / Domantas Pipas

Ir taip, ir ne. Pakete esama gerų iniciatyvų, tačiau abejonių kelia žymios dalies lėšų panaudojimo tvarumas, taip pat per menkos subsidijos darbo vietoms bei jų skyrimo tvarka.

Pirmiausia apie gerus dalykus. Rengdama šį paketą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iš dalies atsižvelgė į nevyriausybinių organizacijų ir Vilniaus universiteto mokslininkų pateiktus siūlymus.

Suprantant, kad prasidėjus ekonomikos smukimui, žmonėms bus sunku susirasti darbą, planuojama įvesti darbo paieškos išmoką. Tai reiškia, kad net ir tie žmonės, kurie neturi pakankamo stažo nedarbo išmokai gauti (pavyzdžiui, studijas ką tik baigęs jaunimas) nebus palikti be pajamų ir gaus 200 EUR išmoką. Tai tikrai labai reikalinga priemonė, nes tik apie trečdalis bedarbių turi teisę gauti draudimo išmoką.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl 2008–2009 m. finansų krizės absoliutus vaikų skurdas Lietuvoje 2010 m. buvo pasiekęs beveik 30 proc., Vyriausybė taip pat ketina palengvinti padidintų vaiko pinigų (100 eur) gavimą šeimoms, kurių pajamos sumažėjo ekstremalios situacijos metu.

Tai vėlgi sveikintina iniciatyva, kuri padės šeimoms, auginančioms vaikus, sunkmečiu išlaikyti adekvačias pajamas.

Kad ir labai santūriai bei nepakankamai, bet vis tik didės ir piniginė socialinė parama labiausiai nepasiturintiems gyventojams – keliamas socialinės pašalpos dydis, taip pat bus didinama socialinė pašalpa įsidarbinus. Tokiu būdu bus išlaikomos darbo paskatos.

O dabar apie deguto šaukštą medaus statinėje. Deja, reikia pripažinti, kad šaukštas pasitaikė nemažas.

Kaip jau minėjau, Vyriausybė numatė beveik 1 milijardą lėšų socialinei sričiai, iš kurių beveik penktadalis – vienkartinėms 200 eur išmokoms pensininkams. Jas planuojama išmokėti rugpjūčio mėnesį. Nebekartosiu viešojoje erdvėje jau ne vieno politologo išsakytos minties, kad šita išmoka primena priešrinkiminę pakišą rinkėjams.

Su šia pozicija tenka sutikti ir pasirinktą laiką kitaip vertinti, matyt, būtų sunku.

Žvelgiant iš skurdo mažinimo perspektyvos, ši priemonė taip pat netinkama dėl kelių priežasčių.

Pirmiausia, didelė dalis pensininkų Lietuvoje skursta ar patiria skurdo riziką ne dėl to, kad šalį ištiko COVID-19 pandemija.

Lietuva jau ne vienerius metus buvo kritikuojama tiek Europos Komisijos, tiek vietos nevyriausybinių organizacijų dėl didėjančios pajamų nelygybės ir atskirties.

Vienkartinės loterijos bilietai „jūs laimėjote 200 eur“, kurie sudarytų penktadalį viso COVID-19 socialinių pasekmių švelninimo paketo biudžeto, niekaip nekuria tvarumo ir nesprendžia pensininkų skurdo problemos, kuri Lietuvoje yra ypač didelė – net ir vidutines pensijas gaunantys mūsų senoliai dažnai negali sau leisti nusipirkti kokybiškesnio maisto.

Vienkartinės loterijos bilietai „jūs laimėjote 200 eur“, kurie sudarytų penktadalį viso COVID-19 socialinių pasekmių švelninimo paketo biudžeto, niekaip nekuria tvarumo ir nesprendžia pensininkų skurdo problemos, kuri Lietuvoje yra ypač didelė – net ir vidutines pensijas gaunantys mūsų senoliai dažnai negali sau leisti nusipirkti kokybiškesnio maisto.
Aistė Adomavičienė

Jau nekalbame apie šalpos pensijas gaunančius asmenis, tarp kurių daug negalią nuo vaikystės turinčių asmenų. Dalies žmonių su negalia pensijos siekia vos apie šimtą eurų. Siūlydami priemones Vyriausybei atkreipėme dėmesį, kad pagalba šiems asmenims jau seniai peržengė visas laukimo galimybes, tačiau politinės valios padėti vargingiausiai gyvenantiems žmonėms ir toliau nerandame.

Svarbu paminėti, kad Vyriausybės pasiūlytas planas kritikuotinas ir dėl galimai nepakankamų subsidijų darbo vietoms išlaikyti. Ateinantį pusmetį penktadaliui milijono darbo vietų (210 tūkst.) išlaikyti skiriamas finansavimas sieks 381 mln. Eur, t. y. apie 300 Eur vienam darbuotojui per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Be to, numatoma, kad subsidijos bus teikiamos tik nuo minimalios algos, o didesnės – tik pagal specialiai ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą.

Kitaip tariant, nors aišku, kad krizės pasekmės bus ilgalaikės, tačiau kol kas pagalba planuojama vėlgi tik trumpajam laikotarpiui, o ir ji pati – 300 eur – tiesiog per menka.

Darbo vietų išsaugojimas – esminė sąlyga, norint užtikrinti orią senatvę mūsų senjorams. Jei nebus surenkamas „Sodros“ biudžetas, nebus ir iš ko mokėti pensijų. Dar blogiau, jei dėl menkos valstybės paramos COVID-19 akivaizdoje išsaugant darbo vietas, darbingo amžiaus žmonėms teks rinktis emigracijos kelią.

Dėl 2008–2009 m. finansų krizės ir ypač menkos pagalbos žmonėms anuomet, netekome 7,5 proc. gyventojų – jie emigravo, o atsigavus ekonomikai Lietuvoje pradėjo trūkti kvalifikuotos darbo jėgos.

Planuodama COVID-19 socialinių pasekmių švelninimo paketą, lėšas Vyriausybė turėtų skirstyti tvariai ir atsakingai, suprantant, kad klaidingi sprendimai po kelerių metų gali tapti socialine, o galbūt ir valstybės išlikimo krize.

Todėl ir toliau žmones raginame pasirašyti peticiją „Išsaugosime žmones – išsaugosime Lietuvą“, tam kad krizės sprendimai būtų tvarūs ir nukreipti į ilgalaikius mūsų žmonių poreikius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
3.6071

Top naujienos

Buvęs energetikos ministras Sekmokas apie elektros liberalizavimą: to tikrai nereikėjo daryti (8)

Buvęs konservatorių energetikos ministras Arvydas Sekmokas „Delfi TV“ laidoje kritikavo...

„Perlas Energija“ žada kompensuoti kainų skirtumą ir jau pasitraukusiems klientams

Veiklą stabdančio nepriklausomo elektros tiekėjo „ Perlas Energija “ vadovas pripažįsta, kad...

Turkų žiniasklaida: Putinas keičia nuomonę dėl susitikimo su Zelenskiu (1)

Televizijos kanalas „CNN Turk“ skelbia, kad per Rusijos ir Turkijos prezidentų susitikimą,...

Karo ekspertai: agresorius elgiasi keistai, bet tokie veiksmai gali turėti slaptą logiką

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai feisbuke stebėjosi,...

Energetikos viceministrė: visuomeninė elektros kaina nuo kitų metų augs

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad rinkose augant gamtinių dujų ir elektros...

Verslas PliusJustina Maciūnaitė

Kurortinis miestelis Lietuvoje, kuriame būstą galima įsigyti kone pusvelčiui: jo fenomenas – akivaizdus

Pastaruosius kelerius metus galima vadinti sukrėtimų laikotarpiu. Pirmiausia – pandemija, paskui...

Ernestas Naprys

Šviesūs Lietuvos protai ima dozuoti feisbuką: visus įtraukianti mašina spjovė į sveikatą ir visuomenės gerovę (1)

Tiek daug visko nudirbau, aplankiau giminaičius, ir veltui, geriau tą laiką būčiau praleidęs...

Rusija reikalauja vizos Lavrovui (24)

Rusija reikalauja, kad Jungtinės Valstijos išduotų vizas Rusijos užsienio reikalų ministro...

Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Krymo „vadovybė“ staiga paliko pusiasalį, perkeliami orlaiviai Rusija vėl smogė Charkivui (3)

Ketvirtadienio naktį Rusijos pajėgos galingai atakavo Charkivą – smogta bendrabučiui, kurio...

Po skandalo prabilusi Margarita Drobiazko: mums labai malonu dovanoti savo meną tiems, kuriems jo labiausiai reikia (28)

Po Margaritos Drobiazko ir Povilo Vanago pasirodymo Kremliaus atstovo žiniasklaidai Dmitrijaus...