aA
„Kas yra komiksas? Iš esmės [ – ] tai iliustracija“. O ne, ne. Tai tik iš pradžių esmė atrodo paprasta.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Būtent todėl kilnoti sniegą priešais premjero rezidenciją turbūt yra paprasčiau nei imtis kultūros žurnalistikos:

– reportažo,
– interviu,
– korespondencijos,
– recenzijos ar kitais, aktualijas atskleidžiančiais žanrais, pateikti savaitės įvykius ir žmonių veiklą.

Suprantu publicistiką kaip vieną iš kūrėjo raiškos būdų. Tačiau ji, pertekusi nuomonėmis kultūros žiniasklaidos puslapiuose, kuri prašo būti finansuojama, turi mums atsakyti į klausimą: kodėl tie puslapiai menkai skaitomi (žiūrimi, klausomi).

Ar tik „todėl, kad visuomenė nori pigios pramogos“? Kitaip tariant, ji nesidomi... kultūra?
O nejau teatrai tušti ir „niekas“ knygų neskaito?

Suprantu publicistiką kaip vieną iš kūrėjo raiškos būdų. Tačiau ji, pertekusi nuomonėmis kultūros žiniasklaidos puslapiuose, kuri prašo būti finansuojama, turi mums atsakyti į klausimą: kodėl tie puslapiai menkai skaitomi (žiūrimi, klausomi). Ar tik „todėl, kad visuomenė nori pigios pramogos“? Kitaip tariant, ji nesidomi... kultūra? O nejau teatrai tušti ir „niekas“ knygų neskaito?
Andrius Vaišnys

Mat profesionaliai rengiama pramoga yra brangi. Kultūros žiniasklaida vartotojui taip pat traktuotina kaip pramoga (jeigu jis nėra analitikas ir pats nėra jos kūrėjas). Vadinas, informacinis produktas apie kultūrą taip pat neturėtų būti pigiai daromas. Ir jis turi būti papildomas finansuojamas iš viešųjų finansų.

Bet!

Pastabos apie nesuprantančią kultūros leidinių vertės blogąją valdžią irgi nedaug vertos: kultūros pasaulis yra labai margas, kad jame būtų paprasta susigaudyti ir žinoti „viską“ net ir politikui. Ir ką jis pats, politikas, atrastų šiandien kultūros žiniasklaidoje?

Andrius Vaišnys
Andrius Vaišnys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pamokslus „idėjos broliams“.

Juk savaime Vyriausybė kultūros sritims skiria daug lėšų (žiūrėkit biudžetą), todėl šiuo aspektu ji nėra „bloga“. Visada būna ir bus ginčų, ar finansuojama tai, kas tikrai verta finansuoti.
Užtat – deja – niekas nesiginčija, kaip aprašoma ir rodoma kultūra. O čia jau ne cenzūros, bet žurnalistikos prigimties klausimas.

Plepėjimas tapo būdingu kultūros žiniasklaidos bruožu. Joje veik išnyko žurnalistika, nors kiekvienas redaktorius galėtų bakstelėti į kokį vadinamą interviu tarp savo puslapių: „turime“. Tačiau tie interviu – nestruktūruoti, paprastai publikuojant neapdorotus (naujienos aspektu) ilgus šnekėjimus. Tokia ten yra žurnalistikos suvoktis – juk žurnalistiką „išmano“ kiekvienas. Todėl kitų žanrų beveik neaptiksime.

Plepėjimas tapo būdingu kultūros žiniasklaidos bruožu. Joje veik išnyko žurnalistika, nors kiekvienas redaktorius galėtų bakstelėti į kokį vadinamą interviu tarp savo puslapių: „turime“. Tačiau tie interviu – nestruktūruoti, paprastai publikuojant neapdorotus (naujienos aspektu) ilgus šnekėjimus. Tokia ten yra žurnalistikos suvoktis – juk žurnalistiką „išmano“ kiekvienas. Todėl kitų žanrų beveik neaptiksime.
Andrius Vaišnys

Trūksta drąsių recenzijų, juolab – profesionaliai parengtų recenzijų, kur pateikiama vertinimo argumentai, o ne tik įmantriai rašančiojo asmens požiūris į spektaklį, knygą, instaliaciją. Baimė „susipykti“ su teatru, su muzikos su knygos autoriumi užuodžiama tarp puslapių – tai yra natūralus lietuviškas jausmas.

„Kadaise Kudirka rašė, kad lietuvių inteligentą pažinsi iš kinkų drebėjimo“ – pradedamas tokia žinia vienas (eilinis) tekstas, paskui – viskas apie tai, kaip „mūsų“ (moterų) nemyli.

Ir norim, kad visą srautą tokių kultūros „naujienų“ finansuotų vyriausybė per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Vinco Kudirkos aikštėje, norėdami atkreipti dėmesį į lėšų trūkumą kultūros žiniasklaidai, jos rengėjai ėmėsi desperatiško veiksmo ir jiems „padėti“ atskubėjo kultūros ministras. Turėtų būti atvirkščiai – juk tie leidiniai turėtų atskleisti kultūros politiką klasikinėmis žurnalistikos formomis. Įskaitant žurnalistinį tyrimą.

Jei leidinys dalija publikacijas į „Visuomenės“ ir „Kultūros“ rubrikas, vadinas, jis neturi žinių. Puslapyje galima atskirti „visuomenę“ nuo „kultūros“, tačiau neįmanoma tokios struktūros vadinti žurnalistika (užtat vadinama „misija“).

Jei leidinys dalija publikacijas į „Visuomenės“ ir „Kultūros“ rubrikas, vadinas, jis neturi žinių. Puslapyje galima atskirti „visuomenę“ nuo „kultūros“, tačiau neįmanoma tokios struktūros vadinti žurnalistika (užtat vadinama „misija“).
Andrius Vaišnys

Žinoma, gerbiu nuomonių reiškimąsi. Juolab spalvingai iliustruotą. Tačiau kodėl reikia finansuoti „paklodes“ tekstų, kurie neteikia naujienos? Paprasčiau nueiti į parodą nei skaityti ilgas vieno kurio autoriaus impresijas, kai jis pradeda nuo saulėtekio ir ilgai trypia takelį, kol imasi reikalo esmės.
Štai kur yra komiksas. Yra autorių, kurie mano, kad gyvenimas prasidėjo jiems gavus diplomą ir neištvers be jų pamokančio požiūrio į daiktą.

Pamintijimų visad reikia. Vardan demokratijos technologijos ir lėmė socialinių tinklų plėtrą. Todėl tokia publicistika galėtų sudaryti nedidelę dalį periodinio leidinio „ploto“, o aktualių naujienų pateikimas leistų tikėtis, kad kultūros žiniasklaida bus tokia pat dinamiška kaip ir kultūros įvykių įvairovė.

„Kaip nueiti miegoti eiliniu, netgi visai padoriu piliečiu, o ryte atsibusti tegu ir netyčiniu, bet vis dėlto – žmogžudžiu?“

Atsakymų į tokį vieno teksto kultūros leidinyje pradžios klausimą būtų įvairių – tiek, kiek rastume rašytojų, nepakylančių nuo kėdės, net nepasitikslinančių, o tiesiog pergromuliuojančių „tikrovę“ iš televizijos ar kitų politiką (!) pranešančių priemonių. Neretai – ir iš... gandų kavinėje.

O kokie, kokiais finansavimo kriterijais bus grindžiami Rėmimo fondo atsakymai į paraiškas, žinosime, kai nutirps sniegas ir nebus ką kasti. Jei kultūros leidiniai bus vertinami tik pagal „misiją“, galime situaciją jau dabar apibūdinti šia jiems būdinga stilistika: „Ekranizuotame dabarties pasaulyje, kuriame MAIŠOSI sritys ir žanrai, komiksas kaip medija PERMĄSTO pačių vaizdinio ir tekstinio pranešimų santykį“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (83)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...

Šilti orai dar nesitraukia (3)

Grybavimo bei ganiavos sezonas dar nesibaigia. Pietų oro srautas toliau plukdo vėlyvo rudens metu...

Urologas: jei norite, kad vyras neitų pas meilužę, duokite jam mėtų arbatos (176)

„Ji tiktų vyresniems, tik ne jauniems vyrams, nes mėtų arbata turi potenciją slopinančių...

Jauno mediko savižudybė atvėrė žaizdą, ji negydoma, nes visi nori likti švarūs (114)

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninėje dirbusio jauno mediko savižudybė visuomenės...

KOK bušido turnyre Vilniuje – Lietuvos kovotojų dominavimas

Šeštadienį Vilniuje praūžė tradicinis „King of Kings“ (KOK) bušido turnyras, kuriame įvyko...

Prie Vilniaus pareigūnai sučiupo keleivius vežusį maršrutinio autobuso vairuotoją – beveik pustrečios promilės (36)

Šeštadienio vakarą, 18.34 val., Vilniaus policija gavo pranešimą, kad iš Vilniaus Lavoriškių...

Aštuntą mėnesį besilaukianti Rūta Ščiogoliovaitė surengė koncertą ypatingoje vietoje: jau išeisiu užtarnautų atostogų (158)

Šeštadienio vakarą Šv. Kotrynos bažnyčioje atlikėja Rūta Ščiogolevaitė ir pianistas...

Mes nusipirkome namą Italijoje – už dolerį: štai kas nutiko paskui (106)

Sandoris atrodė pernelyg geras, kad būtų tiesa. Naujas namas – ir, galimas daiktas, visiškai...

Baltijos jūroje aptiko milijoninės vertės lobį: krovinys buvo gabenamas Rusijos carui, tačiau tikslo nepasiekė (40)

Iš Baltijos jūroje 1917 metais vokiečių povandeninio laivo paskandinto laivo ištraukta 900...