aA
Skaičiau apie atsitikimą, regis, JAV, kur laikinam vasaros darbui biure pasamdytos jauniklės-praktikantės pradėjo šiauštis dėl reikalavimų aprangai. Per griežta, sakė jos. Nebūtų naivios pienburnės – susirinko kelios ir surašė viešą peticiją darbdaviui, kad galėtų į darbą eiti su sportbačiais.
Andrius Užkalnis
Andrius Užkalnis
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Darbdavys perskaitė, išsikvietė visas po vieną pokalbiui ir aptarimui, ir tą pačią dieną atleido visas iš darbo. Išlėkė visos į gatvę, kaip stovi, su tėvų pirktais iPhone rankose ir visais savo Facebook ir Twitter postais už teisybę. Skrido kaip kamščiai iš pigaus šampanizuoto vyno butelio. Dabar galės ieškotis kito darbo arba šiaip sėdėti parke ant suoliuko, apsiavusios visiškai kaip nori.

Jau žinau, kokie būtų klyksmai Lietuvoje, jei pas mus taip atsitiktų. „Darbdavys tyčiojasi“, „ne darbdavys, o vergvaldys“, „reikia sukilimo“ ir panašiai. Ir dar kas nors pabaksnotų į prancūzus, kurie lietuviams yra pavyzdys, „kaip reikia kovoti už savo teises“, nes maždaug pusę viso laiko streikuoja ir jų gyslomis teka ne kraujas, o Bastilijos užėmėjų revoliucinis šlapimas.

Lietuviai irgi norėtų taip, kaip prancūzai, gyventi, ir pavydi aršiesiems varliaėdžiams. Tik nesupranta, kad jei nori pusę laiko streikuoti ir daužytis, tai taip ir reikia daryti, nes prancūzams protestų valdžia neorganizuoja, kaip kokių Kaziuko mugių arba Miesto dienų. Jei neini streikuoti, net ir galvodamas, kad gal ir visai norėtum streikuoti, tai esi toks nevykėlis, kad tau tik ir telieka dirbti už minimumą ir burgzti, kad tau per mažai moka. Taip ir darysi iki gyvenimo pabaigos.

Jei neini streikuoti, net ir galvodamas, kad gal ir visai norėtum streikuoti, tai esi toks nevykėlis, kad tau tik ir telieka dirbti už minimumą ir burgzti, kad tau per mažai moka. Taip ir darysi iki gyvenimo pabaigos.
A. Užkalnis

Be to, prancūzai turi tam tikrą įdirbį: jų vynas, sūriai, mados ir dar kiti sūriai reikalingi visam pasauliui, ir gali net ir tris dienas per savaitę dirbdami pragyventi, o mes turime tik kindziukus ir šlapdešrę, kurių nereikia niekam, net ir mums patiems (išskyrus tas dienas, kai yra akcija).

Samdymo tvarka, kai darbdavys samdo ir atleidžia, kaip norėdamas, ir nustato savo įmonėje tvarką tokią, kokią mano esant reikalinga (net ir batų tipą nurodo), yra tokia, kokios labiausiai reikėtų Lietuvai. Tuojau paaiškinsiu, kodėl. Bet pirmiausia pridursiu, kad labai reikėtų paakinti darbdavius, kad draustų su klientais bendraujančioms darbuotojoms prisidažyti, kaip čiūčeloms, ribotų priklijuojamų nagų ilgį ir atpratintų jas nuo tos žymiosios šūdo kandusios veido išraiškos, kurias lietuvės turi ištobulinusios ir perduoda viena kitai iš kartos į kartą, kaip prosenelės aukso žiedą. Jos išmoko dažytis, žiūrėdamos pigius turkų ir meksikiečių serialus, nes mamos neturėjo laiko jų pamokyti, mat pačios sėdėjo prie televizoriaus.

Labai reikėtų paakinti darbdavius, kad draustų su klientais bendraujančioms darbuotojoms prisidažyti, kaip čiūčeloms, ribotų priklijuojamų nagų ilgį ir atpratintų jas nuo tos žymiosios šūdo kandusios veido išraiškos, kurias lietuvės turi ištobulinusios ir perduoda viena kitai iš kartos į kartą, kaip prosenelės aukso žiedą.

Darbuotojas, kurio darbdavys neatleidžia tik todėl, kad darbuotoją gina įstatymai, arba todėl, kad išeitinė pašalpa per didelė, niekada nebus produktyvus, kūrybingas ar motyvuotas. Darbdaviui toks darbuotojas yra nemylimas, negerbiamas ir vis tiek bus atleistas, kai pasitaikys proga. Tai labai blogas santykis tarp darbdavio ir darbuotojo. Lygiai kaip ir minimalus atlyginimas. Juo darbdavys kasdien nebyliai sako darbuotojui: „jei galėčiau tau mokėti mažiau, mokėčiau tau mažiau, ir tu dirbtum ir už mažiau“. Nelabai motyvuojanti mintis. Todėl minimalus atlyginimas yra blogai.

Saugomam kodekso darbuotojui atrodo, kad jis yra tokiu būdu apgintas ir turi galių. Tik tai visiškai ne galios ir tikrai ne ori padėtis. Daugiausia, ką turi toks darbuotojas, tai piktdžiugišką įsitikinimą, kad dėl jo, darbuotojo, ir dėl galiojančių įstatymų darbdaviui yra truputėlį blogiau ir nepatogiau.

„Norėčiau, kad mano darbdaviui būtų kuo blogiau“ – tai yra primityvi ir buka svajonė, bet esama daugybės žmonių, kuriems tokios visiškai užtenka. Jų tėvai ir seneliai pramogaudavo, degindami daugiabučio lifte mygtukus ir daužydami telefono būdeles (tais laikais, kai mieste dar buvo telefono būdelės). Taip jie tarėsi reiškią protestą prieš sistemą. Prikakojam prie durų, paskambinam ir pabėgam, gyventojui blogai, o mums džiaugsmas. „Ot džiaugsiuos, kai bankrutuos darbdavys“ – iš esmės lygiai toks pat mąstymas.

Žinau, kad sunku tuo patikėti, tačiau visi žmonės, kuriuos pažįstu ir kurie yra patenkinti savo darbu ir pajamomis, nieko nežino apie juos ginančius įstatymus. Jie neturi apie tai jokio supratimo.

Darbo kodeksas niekada nieko nepadarė nei laimingo, nei turtingo, kaip alkotesteris dar nieko neišblaivino ir nepadarė nė vieno žmogaus geresniu vairuotoju. Darbo kodeksas sugalvotas kaip skriaudžiamųjų gynyba, bet kiekvienas dirbantysis visų pirma tampa skriaudžiamuoju pats. Būti nuskriaustu ir auka laisvoje šalyje, kur tavęs neverčia dirbti, įrėmę šautuvą į nugarą, yra asmeninis pasirinkimas, ir nieko daugiau.

Žinau, kad sunku tuo patikėti, tačiau visi žmonės, kuriuos pažįstu ir kurie yra patenkinti savo darbu ir pajamomis, nieko nežino apie juos ginančius įstatymus. Jie neturi apie tai jokio supratimo. Jie nežino, per kiek laiko juos gali atleisti, kokia jiems priklauso išeitinė pašalpa ir ar tokia priklauso apskritai.

Kai jie netenka vieno darbo, jie neina ginčytis su darbdaviu ar vartyti nučiupinėto kodekso, o tą pačią minutę eina ieškotis kito užsiėmimo, ir tuojau jį randa, dažniausiai gaudami daugiau pinigų nei buvusiame. Laiką reikia skirti ateičiai, o ne praeities rakinėjimui, nes naujas darbas visada yra svarbiau nei pašalpa iš senojo.

Juos saugo ne kažkoks popiergalis, dėl kurio darbdavys jų bijo (tiksliau, ne jų, o valdžios). Juos saugo jų žinios ir įgūdžiai, dėl kurių darbdaviui tų žmonių reikia. Tai tūkstantį kartų didesnė užimtumo ir pajamų garantija. Be to, kiekvienas, kas yra samdęs žmones, žino, kad niekas, būdamas sveiko proto, neatleidinėja žmonių, jei galima to išvengti. Juo labiau to nedaro savo malonumui.

Runkeliams atrodo, kad darbdaviams teikia malonumą išsikviesti pavaldinį ir jį išspirti pro duris. Taip yra todėl, kad čia jų pačių svajonė yra būtent tokia. Lygiai taip pat žmoneliai manęs klausia, ar visi dreba, kai įeinu į restoraną. Nusimena, kai pasakau, kad ne. Jie taip klausia todėl, kad čia jų didžiausia svajonė – kad jų bijotų. Jie norėtų būti viršininkais ir verslininkais ne tam, kad kažką gero padarytų: jie pirmiausiai norėtų ką nors išsikviesti į kabinetą ir atleisti iš darbo. Iš esmės jie yra kaip peraugę traumuoti paaugliai, kankinantys gyvulėlius.

Jie mato darbdavį kaip priešą, ir negali būti jo sąjungininkai, nes nuoširdžiai nekenčia jo. Jiems darbe visada vaidenasi pinklės ir išnaudojimas, o kai taip galvoja, tai taip ir jaučiasi, dirba blogai ir uždirba dar blogiau. Bendraudami su panašiais į save jie savo kliedesius dar pagausina ir patvirtina.

Tačiau juk čia yra puspročių klejonės, kurios užtikrina tik tai, kad šie žmonės niekada iki gyvenimo pabaigos gero darbo neturės, kad ir koks būtų kodeksas. Kodėl pagal jų nusišnekėjimus yra kuriami įstatymai? Juk jei kažkas persigėręs mato ant stogų velniukus ir krokodilus, niekas nepradeda reikalauti, kad tiems velniukams ir krokodilams būtų įrengtos gaudyklės ir aptvarai.

Naujasis kodeksas yra blogas ne todėl, kad kažkam per griežtas ar pernelyg atlaidus. Jis blogas todėl, kad pagilina daugelio žmonių įsitikinimą, kad jiems gali padėti knygelė, išleista valdžios. Čia visai kaip rožinis arba šventas abrozdėlis ant automobilio veidrodėlio salone. Pats savaime nekenkia, bet jei vairuotojui pradeda atrodyti, kad tas talismanas saugo nuo eismo įvykių labiau, nei važiavimas teisingu greičiu ir (arba) blaiviam, tai tada iš to daikto vien žala.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Apklausa prieš pat Seimo rinkimus: reitingų lentelėje – įnirtinga kova aiškus ir rinkėjo portretas (773)

Tiksint paskutinėms dienoms iki Seimo rinkimų, partijų reitingų lentelėje – dramatiška...

Įmonių skolos toliau velkasi: atidedami mokėjimai gali atsirūgti (46)

Nepaisant gerėjančios Lietuvos ekonomikos situacijos, auga įmonių skolos. Jos „ Sodrai “...

Paskelbė karą triukšmadariams: už ramybės drumstimą baudos bus dvigubos

Gyventojus iš proto varančiam triukšmui greitai gali būti padarytas galas. Trečiadienį Seimo...

Viskas, ką reikia žinoti apie Seimo rinkimus: kaip, kada ir kas bus visiškai kitaip (18)

Rinkimai šiemet bus kitokie – apie pokyčius ir naujas taisykles einant balsuoti laidoje „Delfi...

Žiniasklaidos kirčiai: Trumpo ir Bideno debatai – absoliučiai siaubingi

Dauguma Amerikos televizijos žiūrovų mano, kad demokratų kandidatas į JAV prezidentus Joe...

Delfi rytas. VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė: ką svarbu žinoti apie išankstinį balsavimą (19)

Spalio 5 d., pirmadienį jau prasideda išankstiniai rinkimai. Papildomos balsavimo vietos,...

Vos 27-erių Greta jau žino, ką reiškia įsteigti savo įmonę ir bankrutuoti: lietuviai be reikalo nepasitiki savimi (5)

Prasilenkęs Vilniuje su finansų ir draudimo konsultante Greta Krušaite galėtum pagalvoti, kad...

7 patys nuodingiausi Lietuvos grybai: vos paragavus gali ištikti siaubinga mirtis (68)

Šie metai miško gėrybių mėgėjams iš tiesų yra išskirtiniai, mat į miškus sugužėję...

Mano išsiaiškinę, kodėl vieniems žmonėms COVID-19 yra mirtina liga, o kitiems – besimptomė (68)

Jau daugiau nei milijonas pasaulio gyventojų mirė nuo COVID-19 , tačiau į kai kuriuos klausimus...

Pažinčių svetainėje užsiregistravęs vyras pasigedo 44 eurų: noriu įspėti, būkit atidūs (8)

Mano pasakojimas suteiks informacijos dabar besiregistruojantiems į pažinčių svetaines ....

|Maža didelių žinių kaina