Tikrai sakau jums: sakiau, kad nerašysiu apie „Lidl“ atidarymą. Net vienam skaitytojui dar šį rytą, kai kreipėsi asmeniškai žinute ir paklausė „ar bus straipsnis?“, pasakiau, kad ne, nebus, nes man nelabai įdomu.
Parduotuvės atidarymas man nėra labai įdomus. Parduotuvė yra parduotuvė: tokia vieta, kur pirkėjai keičia pinigus į duoną, pieną ir bananus. Nauja parduotuvė – gerai, nes kuria darbo vietas, nes didėja konkurencija ir, reiškia, Lietuva bus truputėlį arčiau Vakarų.
Ne visi bus arčiau Vakarų: yra tokių, kurie abiem kojom tvirtai stovi įsirėmę į sovietinį gyvenimą ir burliokų ir kumečių slaviškąją Aziją, ir jokiais būdais jų neiškrapštysi iš ten. Daugelį tų žmonių šiandien, aštuntą valandą ryto, matėm besigrūdančius prie atidaromų „Lidl“ parduotuvių – kaitroje, negaudami vežimėlių (visiems neužteko), jie laukė, kaip vergų ir elgetų minia, nes jiems pažadėjo bananų su nuolaida. Kaip tame filme pagal Umberto Eco romaną „Rožės vardas“, kur būrys margų, skarmaluotų ir murzinų elgetų – luošų, deformuotų ar šiaip per kelias kartas dėl incesto apsigimusių – grūdasi prie turtingo vienuolyno vartelių, pro kuriuos meta atliekas, gal kokių neapgraužtų kaulų gaus ar į papuvusį vaisių galės parudusius dantis suleisti.
Ne visi bus arčiau Vakarų: yra tokių, kurie abiem kojom tvirtai stovi įsirėmę į sovietinį gyvenimą ir burliokų ir kumečių slaviškąją Aziją, ir jokiais būdais jų neiškrapštysi iš ten. Daugelį tų žmonių šiandien, aštuntą valandą ryto, matėm besigrūdančius prie atidaromų „Lidl“ parduotuvių – kaitroje, negaudami vežimėlių (visiems neužteko), jie laukė, kaip vergų ir elgetų minia, nes jiems pažadėjo bananų su nuolaida.
Andrius Užkalnis
Niekas nesako, kad šiandien atsidarančios parduotuvės siūlo atliekas (kokybiškos prekės, kaip ir visur), tačiau kažkaip taip jau gavosi, kad susirinko visas žiedas tų, kam svajonės prasideda ir baigiasi nuolaidomis. Ne dirbti, ne uždirbti, bet pigiausią biedronką susirasti.
Į parduotuvę eiti nėra blogai. Net norėti pigiau sumokėti nėra blogai, tai natūralu. Tačiau kai žmonės, kaip į didžiausią šventę, kaip į antrąjį Kristaus atėjimą renkasi prie naujos biudžetinio segmento parduotuvės ir trypia atokaitoje, švaistydami laiką, man yra liūdna žiūrėti, nes tada mano šalies miestai atrodo kaip Trečiojo pasaulio šalis, kur laikas – bevertis ir ubagavimas yra norma. Ir jie niršta, kai kas nors pasako jiems, kad čia nėra racionalus elgesys. Juos tai žeidžia. Tinginiai, apsileidėliai, nevalos visada įsižeidžia, kai jų paklausia, ar jie nemano, kad yra kitas kelias.
Vienas protingas žmogus šiandien parašė: „O jūs nemanote, kad dirbti tą laiką, kurį stovi eilėje į atsidarantį „Lidl“, būtų prasmingiau? Gal tada grūstis prie pigesnių bananų nereikėtų.“
Tuojau buvo pastebėta vienos kraujuojančios širdies, kad žmonių negalima teisti. Nesvarbu, kad jų niekas neteisė. Jiems tik pasiūlė pagalvoti, ar jie racionaliai elgiasi.
Bet runkelius labai įžeidžia – ir dabar įžeidė – net pats pasiūlymas pagalvoti. Jų niekas nevadino kvailais, nežemino, jiems tik pasiūlė pagalvoti apie savo elgesį. Kas gali būti labiau žeminančio prasčioką?
Juk mąstymas – ne jam. Ne filosofas koks, kad mąstytų. Tegu arklys mąsto, nes jis turi didelę galvą, o mūsų mielas runkelis nori ne mąstyti, o tegu būna pigiai, sočiai ir arčiau namų.
Vieną kartą sovietinio žmogaus protą mokslininkai gretino su beždžionės protu. Pakabino ant palmės kokoso riešutą. Beždžionė priėjo, ėmė purtyti palmę. Kokosas nenukrito. Dresuotojas pasiūlė beždžionei pagalvoti. Tada beždžionė apsidairė, rado lazdą, sviedė, numušė kokoso riešutą ir laiminga nusinešė. Priėjęs tarybinis žmogus irgi ėmė purtyti palmę. Kai jam mokslininkai pasiūlė pagalvoti, jis atšovė: „Ką čia galvosi, reikia purtyti.“
Į parduotuvę eiti nėra blogai. Net norėti pigiau sumokėti nėra blogai, tai natūralu. Tačiau kai žmonės, kaip į didžiausią šventę, kaip į antrąjį Kristaus atėjimą renkasi prie naujos biudžetinio segmento parduotuvės ir trypia atokaitoje, švaistydami laiką, man yra liūdna žiūrėti, nes tada mano šalies miestai atrodo kaip Trečiojo pasaulio šalis, kur laikas – bevertis ir ubagavimas yra norma. Ir jie niršta, kai kas nors pasako jiems, kad čia nėra racionalus elgesys. Juos tai žeidžia. Tinginiai, apsileidėliai, nevalos visada įsižeidžia, kai jų paklausia, ar jie nemano, kad yra kitas kelias.
Andrius Užkalnis
Į minėtą pasiūlymą apgalvoti, ar tikrai protinga grūstis prie pigių bananų, ir gal per tą laiką tiesiog pagalvoti, kaip užsidirbti, buvo klasikinis sovietinio runkelio atsakymas: „Nuo apmąstymų piniginė nepastorės.“ Iš kur žinai? Juk dar niekada nebandei mąstyti. Ir dar – o nuo ko storėja tavo piniginė? Nuo kassavaitinio loterijos tiražo? O gal tavo išrinkta partija pastorino tavo piniginę? Juk tąsyk irgi nemąstei.
Štai jums ta frazė dar kartą: „Nuo apmąstymų piniginė nepastorės.“ Aš ją pakartojau, nes tai yra liaudies išminties koncentratas, nors tiksliau būtų tai pavadinti kolektyviniu, tamsuolišku liaudies debiliškumu. Štai, prašau, jums dar tokių pat perlų.
„Nuo prausimosi švaresnis nebūsi.“ „Kam skalbti marškinius, vis tiek vėl išsiteps.“ „Treniruokis nesitreniravęs – taikliau mėtyti nepradėsi.“ „Muša – reiškia, myli.“ „Vaikui beržinė košė – vaistas nuo visų ligų.“ „Nuo darbo nebūsi bagotas, tik kuprotas.“
Visa tai yra liaudies išmintis, kuri visa yra savotiškai teisinga. Taip, nuo kvailo, begalio, nemąstančio darbo tikrai turtingas nebūsi. Piniginė nepastorės nuo apmąstymų ir tam, kas neturi kuo mąstyti, kas gyvenime dar niekada nebandė mąstyti ir kas įsižeidžia, kai jam pasiūlo pagalvoti apie savo elgesį.
Apie mane dažnai sako, kad aš įžeidinėju ir niekinu skaitytojus. Tai netiesa: aš nieko nesu įžeidęs. Jau sakiau: jei jūs ne runkelis, o straipsnis apie runkelius, tai straipsnis nėra apie jus. O jei jūs – runkelis, ir jus tik ką pavadinau runkeliu, tai paaiškinkite, kodėl įsižeidėte? Moliūgas parduotuvėje juk negali įsižeisti, kai jį pavadina moliūgu ir tai parašo ant etiketės.
Į minėtą pasiūlymą apgalvoti, ar tikrai protinga grūstis prie pigių bananų, ir gal per tą laiką tiesiog pagalvoti, kaip užsidirbti, buvo klasikinis sovietinio runkelio atsakymas: „Nuo apmąstymų piniginė nepastorės.“ Iš kur žinai? Juk dar niekada nebandei mąstyti. Ir dar – o nuo ko storėja tavo piniginė? Nuo kassavaitinio loterijos tiražo? O gal tavo išrinkta partija pastorino tavo piniginę? Juk tąsyk irgi nemąstei.
Andrius Užkalnis
Jeigu jus žeidžia pats pasiūlymas pamąstyti, ar tikslingai ir racionaliai leidžiate savo laiką, tai įsižeiskite jau dabar, nes ne aš jus įžeidžiu, jus įžeidžia pats gyvenimas ir jūs patys. Mat jūs esate tik patys dėl visko kalti, kas jums blogo įvyksta (jei kas įvyksta gero – tai irgi jūsų nuopelnas).
Nes grūstis kelias valandas prie atidaromos parduotuvės todėl, kad ten eina visi varguoliai, tokie kaip jūs, reiškia arba tai, kad jūs tokiais varguoliais ir norite likti, arba tai, kad net patys nežinote, koks jūsų tikslas gyvenime. O jei taip – tai maloniai prašom į gardą. Toliau jus, kaip avis, nukreips ir pasakys, ką jums daryti.
