aA
Birželio pradžioje prezidentės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasiūlymų prisidėti prie jų komandų sulaukusi prieš trejus metus TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus į Lietuvą iš JAV parviliota investicijų specialistė, buvusi viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė teigė, kad labiau viliojantis jai atrodo partijos kvietimas.
Antanas Guoga, Milda Dargužaitė
© DELFI montažas

Tuo pat metu kandidatė į politikes pareiškė, kad jaustųsi neįvertinta, jei konservatoriai nesiūlytų jai bent jau mero posto. Šių metų kovo viduryje partijos kandidatu į Vilniaus miesto merus įvardytas TS-LKD Vilniaus sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas.

Ambicijos politikoje – labai pageidautinas ir sveikintinas dalykas. Kaip ir natūralus partijų interesas struktūriškai atsinaujinti, pritraukti profesionalių ir ambicingų žmonių. Kito būdo apsirūpinti naujomis idėjomis pasaulis tiesiog nežino. Vis dėlto ir pritrauktieji turėtų suvokti, kad įsiliedami į kurią nors partiją jie, viena vertus, įsitraukia į politinę kūrybą, prisideda prie valstybės ar municipalinės struktūros puoselėjimo bei tobulinimo, kita vertus, ateina į jau esančią partinę struktūrą, sukurtą ir puoselėtą iki jų. Šia prasme ir menkiausias kolizijos (nesvarbu, kad užgeso vos prasidėjusi) tarp M. Dargužaitės ir M. Adomėno šešėlis artėjant savivaldybių rinkimams ateinantį pavasarį atrodo kiek nuviliantis.

Pamokantis yra Mildos Dargužatės ir Antano Guogos laikysenų palyginimas. A. Guoga debiutuodamas liberalų gretose laikėsi santūriai ir į pirmas gretas avansu nesiveržė – liberalų rinkėjai tai pastebėjo ir įvertino. Pastūmėjęs lyderiais laikytus Petrą Auštrevičių ir Gintarą Steponavičių partijos sąraše jis pakilo į pirmą vietą.
Arūnas Spraunius

Vertinant gana neblogą rezultatą, kurį parodė TS-LKD ir Liberalų sąjūdis Europos Parlamento rinkimuose, bei projektuojant šių partijų elgseną savivaldos rinkimuose, pamokantis yra Mildos Dargužatės ir Antano Guogos laikysenų palyginimas. A. Guoga debiutuodamas liberalų gretose laikėsi santūriai ir į pirmas gretas avansu nesiveržė – liberalų rinkėjai tai pastebėjo ir įvertino. Pastūmėjęs lyderiais laikytus Petrą Auštrevičių ir Gintarą Steponavičių partijos sąraše jis pakilo į pirmą vietą. A. Guoga, kaip ir visas Liberalų sąjūdis, demonstravo solidarumą ir buvo už tai apdovanoti. Beje, tai nesutrukdė čia aptariamam politikui parodyti savo galimybių.

Taigi, politinėje praktikoje loginė jungtis „ir..., ir...“ („ir partija, ir aš kaip jos narys“) perspektyvesnė negu „jeigu..., tai...“ („jeigu iškart pasiūlysite aukštą poziciją, į partiją stosiu“). Nori nenori antru atveju susidaro įspūdis, kad Vilniaus miesto mero postas vertinamas kaip dovana (ar net auka) ir Lietuvos sostinei, ir konservatorių partijai. Kad jauna, talentinga ir ambicijų turinti profesionalė galėtų ateiti į TS-LKD, partiją kažkas turėjo įkurti, išlaikyti ir puoselėti jos struktūrą. M. Adomėnas po studijų Jungtinėje Karalystėje irgi galėjo puikiausiai ten likti, dirbti akademinį darbą ir tik retkarčiais grįžti į tėvynę skaityti paskaitų. Tačiau jo pasirinkimas buvo darbas partijoje, o tai tikrai nėra lengviausias pasirinkimas.

Konservatorių ir liberalų potencialas siekiant Vilniaus mero posto yra didelis, taigi prasminga klausti, kaip ir kokiu mastu jie tą potencialą sugebės realizuoti. Bet kuriuo atveju tai lems ne vien politikų ambicijos ir individualios pastangos, bet ir komandinis darbas. Šia prasme liberalų laikyseną iliustruojantis A. Guogos elgesys ir retorika pastaruosiuose rinkimuose atrodo perspektyvesni, jų siūloma galima dabartinio mero Artūro Zuoko alternatyva Remigijus Šimašius gal net atrodo perspektyviau. Nors konservatorių partijos reitingai Vilniuje aukštesni.

Arogancija – turbūt pikčiausias žmogaus, dalyvaujančio politikoje, priešas. Į politiką einančiam žmogui kurį laiką atiduoti save tarnystei siekiant aukštesnių tikslų – ne auka, o veikiau laimėjimas.
Arūnas Spraunius

O konservatorių atveju jau pati diskusijos užuomazga, kas geriau – M. Dargužaitė ar M. Adomėnas, – vis dėlto kelia įtarimų tarp rinkėjų. Tai mažina abiejų šių politikų, taigi ir visos partijos galimybę geriau pasirodyti rinkimuose. Akivaizdu, kad šių politikų bendradarbiavimas būtų geriausias visos partijos sėkmingo pasirodymo garantas. Tačiau reikia suprasti, kad nuoširdus nebendradarbiavimas politikoje kartais yra geriau nei nenuoširdus bendradarbiavimas.

Jei nuo komandos atribojantis mąstymas dominuos, kažin ar realu tikėtis, kad galima patobulinti šalies sostinės gyvenimą ar pakeisti joje dabar veikiančią valdymo sistemą. Juo labiau kad dabartinį merą A. Zuoką tikrai nebus paprasta įveikti. Vilniaus meras daugeliui atrodo kaip pajėgios komandos narys, taigi veiksmingai konkuruoti su juo pajėgi tik komanda. Nors A. Zuokas mūsų žurnalui tvirtina dar neapsisprendęs, ar kandidatuos, vis dėlto manome, kad kandidatuoti jis turėtų.

Remtinos Liberalų sąjūdžio ir konservatorių partijos lyderių, ypač A. Kubiliaus, pastangos į aktyviąją politiką įtraukti naujų žmonių – tik šie gali keisti tebeveikiančių neretai archajiškų struktūrų ir ryšių įtaką mūsų gyvenimui. Vis dėlto tai judėjimas į abi puses, kai partijų lyderiai skatina naujų žmonių atėjimą, o ateinantieji pagarbiai ir supratingai, be abejo, neatsisakydami reformatoriškų ambicijų, vertina savo statusą partijoje. Arogancija – turbūt pikčiausias žmogaus, dalyvaujančio politikoje, priešas. Į politiką einančiam žmogui kurį laiką atiduoti save tarnystei siekiant aukštesnių tikslų – ne auka, o veikiau laimėjimas. Tikriausiai visi supranta, kad tapti Vilniaus miesto meru galima tik padedamam stiprių struktūrų, todėl idealiu atveju meru turėtų tapti progresyvi asmenybė, o jį remianti struktūra turėtų būti demokratiškai ir skaidriai funkcionuojanti bei aiškias vertybes simbolizuojanti politinė partija.

Beje, jei jau kalbame apie partijų kokybę bei atsinaujinimą, vertą prisiminti, kad tik realiai pradėjus finansuoti rinkimuose daugiau balsų surinkusias partijas iš biudžeto bei apribojus verslo pinigų įtaką, šiandien turime situaciją, kai partijos gali išsivaduoti iš verslo grupių įtakos. Būtų melas teigti, kad šiandien jos tai ir padarė, nes akivaizdu jog ypač verslo grupės kontroliuojančios žiniasklaidą pasižymi rimta įtaka konkrečioms partijoms ar jų lyderiams.

Tačiau taip pat būtų klaidinga teigti, kad verslo įtaka nesumažėjo. Tačiau ji šiandien paremta ne tiek pinigų injekcijomis, kiek ilgalaikiais santykiais, kurie sieja verslo grupes bei konkrečius verslininkus. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl tam tikras atsinaujinimas, kai į partijų elitą įsilieja jauni žmonės yra vertingas. Būtent šie žmonės, neturintys viso šleifo asmeninių ryšių su įtakos grupėmis gali padėti galutinai išvaduoti partijas iš buvusių „bendradarbiavimų“ bei užtikrinti jų orientaciją į visuomenės interesus.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Niūrus ir apleistas rajonas tapo prestižiniu: kiek dabar čia kainuoja būstas (76)

Užupis – neabejotinai išskirtinis sostinės rajonas, turintis savitą dvasią ir stilių. Šis...

Buvęs „Žalgirio“ ir „Ryto“ treneris patyrė insultą (6)

Praeityje Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ klubus treniravęs Aleksandras Trifunovičius...

Nepasimaukite ant sukčių kabliuko: kaip jie sukelia avarijas ir kaltais palieka kitus (51)

Avarijas tyčia sukeliantys sukčiai aukų dažniausiai ieško didžiuosiuose miestuose ir turi...

Orai: sparčiai vės (3)

Po itin vėjuoto savaitgalio ir pirmadienio, Atlanto ciklonas pamažu atsitraukia. Antradienio naktį...

Milijardierius, apie kurį naujoje Ukrainoje kalba visi (59)

Ukrainos rinkėjai sulaukia sparčių permainų, kokių jie reikalavo, kai šiais metais rimtai...

Prieš vėją nepapūsi: kodėl Lietuva nebediktuoja krepšinio madų? laida „Krepšinio zona“ (61)

Jonas Valančiūnas NBA lygoje yra patikimesnis snaiperis nei Marcas Gasolis (karjeros taiklumas...

Mokslų daktaras Sujeta: norite kardinalių sveikatos pokyčių – pradėti užtenka nuo dviejų dalykų (76)

Jei savo mitybos racione išbrauktumėte cukrų ir pusfabrikačius, neilgai trukus pasiektumėte...

Irūna Puzaraitė-Čeponienė susilaukė antrojo vaikelio: suteikė lotynišką vardą (156)

Atlikėja Irūna Puzaraitė -Čeponienė pirmadienį pasidalijo itin džiugia žinia. Žinomos moters...

Eleonora Sebrova pirmąkart atvirai papasakojo apie skyrybas su Selu: mano vietos niekas niekada neužėmė ir neužims (102)

Po dviejų metų buvusi Selo mylimoji Eleonora Sebrova ryžosi atvirai išpažinčiai. Šįkart LNK...