aA
Birželio pradžioje prezidentės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pasiūlymų prisidėti prie jų komandų sulaukusi prieš trejus metus TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus į Lietuvą iš JAV parviliota investicijų specialistė, buvusi viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė teigė, kad labiau viliojantis jai atrodo partijos kvietimas.
Antanas Guoga, Milda Dargužaitė
Antanas Guoga, Milda Dargužaitė
© DELFI montažas

Tuo pat metu kandidatė į politikes pareiškė, kad jaustųsi neįvertinta, jei konservatoriai nesiūlytų jai bent jau mero posto. Šių metų kovo viduryje partijos kandidatu į Vilniaus miesto merus įvardytas TS-LKD Vilniaus sueigos pirmininkas Mantas Adomėnas.

Ambicijos politikoje – labai pageidautinas ir sveikintinas dalykas. Kaip ir natūralus partijų interesas struktūriškai atsinaujinti, pritraukti profesionalių ir ambicingų žmonių. Kito būdo apsirūpinti naujomis idėjomis pasaulis tiesiog nežino. Vis dėlto ir pritrauktieji turėtų suvokti, kad įsiliedami į kurią nors partiją jie, viena vertus, įsitraukia į politinę kūrybą, prisideda prie valstybės ar municipalinės struktūros puoselėjimo bei tobulinimo, kita vertus, ateina į jau esančią partinę struktūrą, sukurtą ir puoselėtą iki jų. Šia prasme ir menkiausias kolizijos (nesvarbu, kad užgeso vos prasidėjusi) tarp M. Dargužaitės ir M. Adomėno šešėlis artėjant savivaldybių rinkimams ateinantį pavasarį atrodo kiek nuviliantis.

Pamokantis yra Mildos Dargužatės ir Antano Guogos laikysenų palyginimas. A. Guoga debiutuodamas liberalų gretose laikėsi santūriai ir į pirmas gretas avansu nesiveržė – liberalų rinkėjai tai pastebėjo ir įvertino. Pastūmėjęs lyderiais laikytus Petrą Auštrevičių ir Gintarą Steponavičių partijos sąraše jis pakilo į pirmą vietą.
Arūnas Spraunius

Vertinant gana neblogą rezultatą, kurį parodė TS-LKD ir Liberalų sąjūdis Europos Parlamento rinkimuose, bei projektuojant šių partijų elgseną savivaldos rinkimuose, pamokantis yra Mildos Dargužatės ir Antano Guogos laikysenų palyginimas. A. Guoga debiutuodamas liberalų gretose laikėsi santūriai ir į pirmas gretas avansu nesiveržė – liberalų rinkėjai tai pastebėjo ir įvertino. Pastūmėjęs lyderiais laikytus Petrą Auštrevičių ir Gintarą Steponavičių partijos sąraše jis pakilo į pirmą vietą. A. Guoga, kaip ir visas Liberalų sąjūdis, demonstravo solidarumą ir buvo už tai apdovanoti. Beje, tai nesutrukdė čia aptariamam politikui parodyti savo galimybių.

Taigi, politinėje praktikoje loginė jungtis „ir..., ir...“ („ir partija, ir aš kaip jos narys“) perspektyvesnė negu „jeigu..., tai...“ („jeigu iškart pasiūlysite aukštą poziciją, į partiją stosiu“). Nori nenori antru atveju susidaro įspūdis, kad Vilniaus miesto mero postas vertinamas kaip dovana (ar net auka) ir Lietuvos sostinei, ir konservatorių partijai. Kad jauna, talentinga ir ambicijų turinti profesionalė galėtų ateiti į TS-LKD, partiją kažkas turėjo įkurti, išlaikyti ir puoselėti jos struktūrą. M. Adomėnas po studijų Jungtinėje Karalystėje irgi galėjo puikiausiai ten likti, dirbti akademinį darbą ir tik retkarčiais grįžti į tėvynę skaityti paskaitų. Tačiau jo pasirinkimas buvo darbas partijoje, o tai tikrai nėra lengviausias pasirinkimas.

Konservatorių ir liberalų potencialas siekiant Vilniaus mero posto yra didelis, taigi prasminga klausti, kaip ir kokiu mastu jie tą potencialą sugebės realizuoti. Bet kuriuo atveju tai lems ne vien politikų ambicijos ir individualios pastangos, bet ir komandinis darbas. Šia prasme liberalų laikyseną iliustruojantis A. Guogos elgesys ir retorika pastaruosiuose rinkimuose atrodo perspektyvesni, jų siūloma galima dabartinio mero Artūro Zuoko alternatyva Remigijus Šimašius gal net atrodo perspektyviau. Nors konservatorių partijos reitingai Vilniuje aukštesni.

Arogancija – turbūt pikčiausias žmogaus, dalyvaujančio politikoje, priešas. Į politiką einančiam žmogui kurį laiką atiduoti save tarnystei siekiant aukštesnių tikslų – ne auka, o veikiau laimėjimas.
Arūnas Spraunius

O konservatorių atveju jau pati diskusijos užuomazga, kas geriau – M. Dargužaitė ar M. Adomėnas, – vis dėlto kelia įtarimų tarp rinkėjų. Tai mažina abiejų šių politikų, taigi ir visos partijos galimybę geriau pasirodyti rinkimuose. Akivaizdu, kad šių politikų bendradarbiavimas būtų geriausias visos partijos sėkmingo pasirodymo garantas. Tačiau reikia suprasti, kad nuoširdus nebendradarbiavimas politikoje kartais yra geriau nei nenuoširdus bendradarbiavimas.

Jei nuo komandos atribojantis mąstymas dominuos, kažin ar realu tikėtis, kad galima patobulinti šalies sostinės gyvenimą ar pakeisti joje dabar veikiančią valdymo sistemą. Juo labiau kad dabartinį merą A. Zuoką tikrai nebus paprasta įveikti. Vilniaus meras daugeliui atrodo kaip pajėgios komandos narys, taigi veiksmingai konkuruoti su juo pajėgi tik komanda. Nors A. Zuokas mūsų žurnalui tvirtina dar neapsisprendęs, ar kandidatuos, vis dėlto manome, kad kandidatuoti jis turėtų.

Remtinos Liberalų sąjūdžio ir konservatorių partijos lyderių, ypač A. Kubiliaus, pastangos į aktyviąją politiką įtraukti naujų žmonių – tik šie gali keisti tebeveikiančių neretai archajiškų struktūrų ir ryšių įtaką mūsų gyvenimui. Vis dėlto tai judėjimas į abi puses, kai partijų lyderiai skatina naujų žmonių atėjimą, o ateinantieji pagarbiai ir supratingai, be abejo, neatsisakydami reformatoriškų ambicijų, vertina savo statusą partijoje. Arogancija – turbūt pikčiausias žmogaus, dalyvaujančio politikoje, priešas. Į politiką einančiam žmogui kurį laiką atiduoti save tarnystei siekiant aukštesnių tikslų – ne auka, o veikiau laimėjimas. Tikriausiai visi supranta, kad tapti Vilniaus miesto meru galima tik padedamam stiprių struktūrų, todėl idealiu atveju meru turėtų tapti progresyvi asmenybė, o jį remianti struktūra turėtų būti demokratiškai ir skaidriai funkcionuojanti bei aiškias vertybes simbolizuojanti politinė partija.

Beje, jei jau kalbame apie partijų kokybę bei atsinaujinimą, vertą prisiminti, kad tik realiai pradėjus finansuoti rinkimuose daugiau balsų surinkusias partijas iš biudžeto bei apribojus verslo pinigų įtaką, šiandien turime situaciją, kai partijos gali išsivaduoti iš verslo grupių įtakos. Būtų melas teigti, kad šiandien jos tai ir padarė, nes akivaizdu jog ypač verslo grupės kontroliuojančios žiniasklaidą pasižymi rimta įtaka konkrečioms partijoms ar jų lyderiams.

Tačiau taip pat būtų klaidinga teigti, kad verslo įtaka nesumažėjo. Tačiau ji šiandien paremta ne tiek pinigų injekcijomis, kiek ilgalaikiais santykiais, kurie sieja verslo grupes bei konkrečius verslininkus. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl tam tikras atsinaujinimas, kai į partijų elitą įsilieja jauni žmonės yra vertingas. Būtent šie žmonės, neturintys viso šleifo asmeninių ryšių su įtakos grupėmis gali padėti galutinai išvaduoti partijas iš buvusių „bendradarbiavimų“ bei užtikrinti jų orientaciją į visuomenės interesus.

Žurnalas „Valstybė“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Griaunamos vilos savininkas pateikė savo versiją: ketina eiti iki galo

Tarpukariu statytą vilą iš paveldėtojos įsigijęs ir ją griauti pradėjęs kaunietis Artūras...

Dėl koronaviruso krizės – gydytojos žinutė strategams: jeigu nesiruošiat įvedinėti karantino, medikų tikrai pritrūks (144)

„Pacientai važiuoja nuolatos, tai yra procesas, kuris nesustoja“, – apie darbo kasdienybę...

Po garsių verksmų apie nuostolius perdirbėjai ir ūkininkai tyliai skaičiuoja pelną

Pavasarį, smogus pirmajai karantino bangai, pieno perdirbėjai prakalbo, kad dingo rinkos ir tuo...

Skvernelis užsiminė, kaip rekomenduotų elgtis Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgalį (23)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis užsiminė, kokių rekomendacijų gali reikėti laikytis...

Planuojama keisti vaiko pinigų dydį (6)

Seimas antradienį ėmėsi projektų, kuriais siūloma 10 eurų didinti vaiko pinigus, į nemokamo...

Į Valinsko pareiškimą sureagavo ir Nausėda, ir Skvernelis: ragina nenutylėti (1182)

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis griežtai sureagavo į laidų vedėjo...

The Economist | D+ nariams

Apginti Taivaną nuo Kinijos darosi vis brangiau ir pavojingiau invazija – tik laiko klausimas?

Ar JAV turėtų drąsos tokiai kovai?

Rusijos specialistas skelbia nustatęs tikrąjį mirčių nuo koronaviruso mastą šalyje pirmąkart nustatyta daugiau nei 16 tūkst. COVID-19 atvejų (66)

Buvęs Kremliaus statistikos agentūros darbuotojas teigia, kad Rusijos kasdieniai mirštamumo nuo...

Teismas: 10 tūkst. eurų bauda parduotuvių tinklui „Iki“ skirta pagrįstai (22)

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos „Iki“ skundą, kuriame buvo...

Švedų žurnalistę brutaliai nužudęs išradėjas spruko iš kalėjimo papildyta 15.35 (7)

Danų išradėjas Peteris Madsenas , kuris už švedų žurnalistės Kim Wall nužudymą buvo...

|Maža didelių žinių kaina