aA
Ar smagu stebėti futbolo rungtynes, kai tavo palaikomą komandą priešininkas talžo rezultatu 5:0? Turbūt, kad ne. Ir priešingai, jei tavo palaikoma komanda tokiu rezultatu triuškina varžovą – džiugios emocijos ima viršų.
Artūras Rudomanskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Noras pademonstruoti savo pranašumą aikštelėje – suprantamas sporto pasaulio variklis. Kad ir kaip būtų, sporto varžybos ir čempionatai eina ir praeina, o gyvenimas plaukia sava vaga. Jį gyventi reikia ir po varžybų, kad ir apmaudžiai pralaimėtų.

Kodėl pradėjau nuo analogijos su futbolo rungtynėmis? Nežinau. Gal dėl to, kad islandai įveikę anglus parodė, kad futbolo aikštelėje ne viską lemia dideli pinigai bei individualus meistriškumas. Pasirodo, net sporte komandinė dvasia ir solidarumas gali įveikti meistrų meistrą.

Bet šis straipsnis – ne apie futbolą. Jis – apie politiką. Tiksliau, apie įtakos darymą demokratiškai išrinktai valdžiai, nuo kurių sprendimų priklauso mūsų gyvenimo kokybė.

Deja, stebint Lietuvos viešąją erdvę, nelieka abejonių, kad turime didelių problemų. Ir tai tikrai ne viešųjų ryšių problema, kuo pasiteisinti mėgsta politikai.

Štai ir turime „gražių“ pasekmių: Konstitucijos 38 straipsnio priėmimas dėl pritarimo po pirmojo svarstymo, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, naujasis Darbo kodeksas, „Sodros“ lubos ir daugybė kitų sprendimų. Ir stebimės, kodėl priimami tokie sprendimai, nebeatitinkantys daugumos piliečių interesų ir lūkesčių?
Artūras Rudomanskis

Kyla klausimas, kaip ir kodėl tik įtakinga mažuma vieną po kito valdžios kojomis muša įvarčius į piliečių daugumos vartus? Kodėl ne atvirkščiai, ar bent apylygiai, vyksta šis žaidimas? Išties, pagal galimybes pakuždėti į ausį ar pametėti ant stalo „pasiūlymėlį“ valdžiai, piliečių daugumos interesus triuškina galingos, o todėl ir įtakingos mažumos profesionalūs įtikinėtojai. Juk visi sutinkame, kad politika negali tapti siaurų verslo ar kitokių įtakingų interesų grupių įkaite.

Jokioje šiuolaikinėje demokratinėje sistemoje interesų grupės neatstovauja visiems piliečiams vienodai. Mano nuomone, neįmanoma pateisinti sistemiškų nukrypimų nuo politinės visų piliečių lygybės. Tą lyg ir valdžios moterys bei vyrai supranta, bet negi vysi paukštį, kuris tau taip gražiai į ausį suokia. Čia kaip toje pasakoje apie varną, su sūriu snape ir gudrią lapę.

Štai ir turime „gražių“ pasekmių: Konstitucijos 38 straipsnio priėmimas dėl pritarimo po pirmojo svarstymo, Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, naujasis Darbo kodeksas, „Sodros“ lubos ir daugybė kitų sprendimų. Ir stebimės, kodėl priimami tokie sprendimai, nebeatitinkantys daugumos piliečių interesų ir lūkesčių?

Žinoma, galime sakyti, kad tie, kas deda pastangas, ir laimi. Gali būti. Tikrai, mūsų visuomenė galėtų būti aktyvesnė, labiau pilietiška, solidari bei organizuota. Tačiau bėda ir ta, kad net ir susibūrę į asociacijas, profesines sąjungas ar nevyriausybines organizacijas ne visada bus išgirsti, ne visi argumentai spėti pateikti, o ir ne visos valdžios kabinetų durys bus atidarytos tiek kartų, kiek norėtųsi. Nors, pavyzdžiui, kai kurių įtakingų interesų grupių atstovai jas, kaip kokie futbolininkai, kojomis atsidaro. Juk pasamdyti tikri srities profesionalai.

Kai buvo svarstomi minėti klausimai dėl šeimos apibrėžimo ir pagalbinio apvaisinimo, į politinių sprendimų aikštelę iš parapijų, valstybinių tarybų, darbo grupių išbėgo trenerių štabas su sutanomis. Nors mūsų Konstitucijoje rašoma, kad Valstybė atskiriama nuo religijos, bet dalis Seimo narių pakluso vyskupų bei kunigų spaudimui ir įmušė įvarčius į savo vartus?
Artūras Rudomanskis

Tik ar tokia įtakos darymo sprendimams disproporcija nekelia grėsmės demokratijos esmei? Juk Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, o valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ne atskiroms interesų grupėms.

Štai, kai buvo svarstomi minėti klausimai dėl šeimos apibrėžimo ir pagalbinio apvaisinimo, į politinių sprendimų aikštelę iš parapijų, valstybinių tarybų, darbo grupių išbėgo trenerių štabas su sutanomis. Nors mūsų Konstitucijoje rašoma, kad Valstybė atskiriama nuo religijos, bet dalis Seimo narių pakluso vyskupų bei kunigų spaudimui ir įmušė įvarčius į savo vartus?

Tokiame politiniame kontekste mažėja ne tik demokratijos, bet ir laisvės, sumažėja lygybės ir galimybių, sumažėja noro būti šios bendruomenės dalimi. Ypač kai matai, kad šalia esančios ES narės turi visai kitą kultūrinį suvokimą ir požiūrį į žmogų, jo teises ir laisves, darbo apsaugą, bendravimo kultūrą su nevyriausybiniu sektoriumi ir t.t.

Taip, ir Lietuva bando lygiuotis ir būti tokia. Lyg ir viskas gerai, kol nepasigilini labiau. Atrodo, daug kalbame apie pilietinę visuomenę, žmonių įtraukimą, demokratiją ir žmogaus teisių apsaugą. Gaila, kad realybė visai ne tokia, kokios norėtųsi. O tos skambios deklaracijos kažkodėl niekaip nevirsta kūnu.

Viešoje erdvėje išgirdau valdžios iniciatyvą pasitarti ir surasti bendrų sprendimų su gyventojais sprendžiant nesustabdomą emigraciją iš Lietuvos . Tai teikia vilties dėl galimo bendradarbiavimo ir piliečių įtraukimo, tačiau tai tarsi ir tam tikra ironija Konstitucijos 38 str., pagalbinio apvaisinimo, Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų svarstymo ir priėmimo Seime kontekste. Kol kas, deja, tenka konstatuoti, kad nėra sunku susivokti, kieno patarimai buvo išgirsti ir palaiminti sprendimais.

Beje, šio straipsnio mintys galėtų būti atsakymu, į Vyriausybės prašymą padėti, ko ji turėtų imtis siekdama sumažinti emigraciją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Veryga apie 10 proc. brangsiančią degtinę: mokomės iš klaidų – degtinė buvo palikta per pigi (95)

Kitais metais valdžia planuoja ir dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą, ir pertvarkyti...

Užkalnis. Žinau, už ką balsuosite rinkimuose (123)

Taip, aš tikrai žinau, kas bus išrinktas dirbti Daukanto aikštėje. Tiksliau, aš bijau, kad...

Šiauliuose atskleidė kitą mitingo dėl mokytojų pusę: moksleiviai ten buvo išsiųsti ne savo noru (219)

Trečiadienio vidurdienį prie Šiaulių miesto savivaldybės susirinko minia moksleivių, kurie...

Rusija tulžingai reaguoja į Lietuvos sankcijas dėl užpuolimo Kerčėje: be atsako neliksite (894)

Lietuva tapo pirmąja pasaulio valstybe, apsisprendusia dėl Kremliaus agresijos Kerčės sąsiauryje...

Giedrius Drukteinis. Lietuvos grožio industrija tėra įprastas kiaulių tvartas (25)

Pastarasis konfliktas tarp Julijos Janus ir Juozo Statkevičiaus ne tik sukėlė nemažai...

Norinčius sušių Kūčioms ragina paskubėti – visiems gali ir neužtekti (92)

Nacionalinis japonų patiekalas ant Kūčių stalo šiemet turbūt nustebintų tik kaime...

Alkoholis turi naują geriausią draugą: gėdą sukelianti liga žudo tyliai (32)

„Ne, ne, man viskas gerai. Dirbu gerai, nepervargstu. Viršininkas geras. Uždirbu daug, tobulas...

Vaivos Budraitytės 2019 metų horoskopas Vandens ženklams (1)

2019 metai – jau ne už kalnų. Pats metas sužinoti, kas mūsų laukia. Garsi astrologė ir...

Vyriškumą pademonstravęs „Neptūnas“ sugadino Čempionų lygos pirmūnų seriją (1)

Beveik visas rungtynes varžovus vijęsis Klaipėdos „Neptūnas“ ketvirtame kėlinyje sugebėjo...

NT brokeriai kyla į kovą: šį kartą kainų pasiutpolkės neištvėrė jie patys (162)

NT brokerių kantrybės taurė perpildyta – nauja žinia apie kylančias kainas iš skelbimų...