Pagal Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalį valstybė gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose privalo laiduoti nemokamą mokslą. Tačiau vis negalime apsispręsti dėl sąvokos „gerai besimokantis pilietis“ turinio. Oficialiai gerai besimokančiu laikytinas pilietis, kuris „mokosi gerai, t. y. jo mokymasis atitinka nustatytus gero mokymosi kriterijus“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas). Atrodo viskas aišku. Reikia nustatyti kriterijus.
© Shutterstock nuotr.

Tai kas čia sudėtingo? Gal problema atsiranda todėl, kad Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas įpareigoja juos nustatytini įstatymu? Mat kur įstatymas, ten ir politika. O kur politika – logikos būna nedaug . Prasideda virvutės tampymas: kas patraukliau, kas labiau įtiks ir pan. Ar išties čia viskas taip sudėtinga, kad niekaip nepajudame iš vieno taško?

Nesunku suprasti, kad sąvoka „gerai besimokantis pilietis“ yra kokybinė. Tačiau dažniausiai svarstomi kriterijai – kiekybiniai (tiesa, nežinau kokie vyksta debatai darbo grupėse). Siūloma gerai besimokančiu piliečiu laikyti tą, kurio pažymių vidurkis yra aštuoni (septyni ar pan.) balai arba tą, kurio pažymių vidurkis yra dvidešimt nuošimčių žemesnis už kažkokį kitą vidurkį.

Dar girdisi balsų susieti gerą mokymąsi su kreditais ir pan. Tačiau jau pats kokybinio rodiklio keitimas kiekybiniu yra subjektyvus ir negali būti priimtinas visiems. Visada kils klausimų kodėl tiek o ne daugiau ar mažiau. Pavyzdžiui, kodėl septyni balai o ne 6.95, kodėl dvidešimt nuošimčių o ne 19 ir panašiai. Tai ką daryti? Be to, skiriasi tiek aukštųjų mokyklų taikomi vertinimo metodai, tiek konkrečių dalykų keliami reikalavimai ir t.t.

Problemos sprendimas akivaizdus. Kokybiniams rodikliams reikia nustatyti kokybinius kriterijus. Tam galima sugalvoti pačių įvairiausių būdų.
Alfredas Račkauskas

Mano nuomone, problemos sprendimas akivaizdus. Kokybiniams rodikliams reikia nustatyti kokybinius kriterijus. Tam galima sugalvoti pačių įvairiausių būdų. Tarkime, galime pasiremti tiek universitetuose, tiek kolegijose sėkmingai diegiama ECTS ideologija. Nesileisdamas į detales pateiksiu tik vieną galimą variantą: „gerai besimokantis pilietis“ yra tas, kurio mokymosi metu įgytos kompetencijos atitinka nustatytą (pavyzdžiui, vidutinį) lygmenį. Lieka nuspręsti (aprašyti), kokie yra lygmenys ir ką jie reiškia. Bet ir čia viską turime po ranka. Švietimo ir mokslo ministerija baigia rengti studijų krypčių aprašus. Kiekviename tokiame apraše nustatomi ir mokymosi pasiekimų lygmenys. Kadangi čia galima įvairovė, tai nesiimu aptarinėti visų aprašų.

Tačiau kaip pavyzdžiu galiu pasiremti Statistikos studijų krypties aprašu, kurį rengiant teko nemažai padirbėti. Jame įvardijami trys pasiekimų lygmenys: puikus, tipinis ir slenkstinis. Kiekvienas iš jų detaliai aprašytas. Tipinis pasiekimų lygmuo būtų visai tinkamas kokybinis kriterijus sąvokai „gerai besimokantis pilietis“. O kokį pasirinkti vertinimo metodą (dešimt balę sistemą, tribalę ar kokią nors raidinę, pavyzdžiui a, b, c,...), yra pačios aukštosios mokyklos reikalas. Naudojama sistema privalo būti aprašyta kiekvienoje studijų programoje.

O studijų krypties aprašas nustato, kad „dėstytojas, vertindamas studentų studijavimo pasiekimus, turi vadovautis objektyvumo, nešališkumo, skaidrumo, abipusės pagarbos ir geranoriškumo principais‘‘. Dar būtina pridurti, kad kiekviena studijų programa yra akredituojama fiksuotam laikotarpiui. Besibaigiant eiliniam akreditacijos laikotarpiui, tarptautiniai ekspertai, be kitų sričių, privalo įvertinti ir konkrečios studijų programos taikomus studentų pasiekiamų rezultatų vertinimo metodus. Taigi bet koks vertinimų neatitikimas nustatytiems kriterijams neliktų nepastebėtas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Išsvajotas atostogas pakeitė košmaras: neaišku, kur nuvežė, ir liepė išlipti (54)

Kas gali būti geriau už jaukias šeimos atostogas, kai nereikia galvoti, kuo užimti vaikus, o dvi...

54 val. trukusi drama Vokietijoje – sunkiai protu suvokiama: jautėmės tarsi skerdžiami gyvuliai (16)

Į laisvę po 29 kalėjime praleistų metų paleidžiamas Dieteris Degowskis – gangsteris, nuteistas...

Orai vis labiau primins žiemą (1)

Orai kuo toliau, tuo labiau primins žiemą, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita Gečaitė ir įspėja,...

Plastikos chirurgas susiduria su keisčiausiais pageidavimais: vyrus išklauso, tačiau pildo moterų norus (37)

Kai kurios plastikos chirurgo Dariaus Jauniškio pacientės po krūtų didinimo ar mažinimo...

Sunku patikėti, kaip gerai dabar gyvename (536)

Europa jau nebėra pasaulio ekonomikos ligonė ir čia prasideda auksinis euro ekonomikos laikotarpis.

Lietuvių restorane Amerikoje klientai cepelinus valgo su kečupu (155)

Keliaudamas po Čikagos priemiesčius DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas rado...

„Mamos iškrypėlės“ ieškojęs vilnietis įkliuvo policijai: namuose – šokiruojantys įkalčiai (103)

Slapti pomėgiai įklampino teisėsaugai gerai žinomą vilnietį – anksčiau dėl įvairių...

Nokdaunu pagardintame KOK GP finale – Vikšraičio triumfas, superdvikovoje – Kuvaldos „pasivaikščiojimas“ (37)

Tradiciniame „Bushido Hero‘s“ turnyre šeštadienį Vilniuje kovinių sporto menų gerbėjai...

Įspūdingi lėktuvų prototipai: tikras monstras ir nė vieno keleivio salone nepasveikinęs orlaivis (26)

Lėktuvų gamintojai per visą aviacijos istoriją sukūrė įspūdingų orlaivių, ir nors daugelis...

Atsakymai į 9 dažniausiai užduodamus klausimus apie seksą „tomis dienomis" (22)

Ar saugu? Ar mergina gali pastoti? Ir kiti rūpimi, dažnai užduodami klausimai apie seksą...