aA
Mielas Christoph,
Kreipiuosi į Tave Taip, nes esame daug metų pažįstami, o vienu metu net artimai bendravome.
© DELFI / Andrius Ufartas

Perskaičiau Tavo komentarą naujienų portale DELFI ir leisk man pasakyti atvirai, jog šįkart aš su Tavimi nesutinku.

Keistai man nuskambėjo jau pirmasis Tavo teiginys, jog Vanagaitė nekurstė neapykantos ir nieko neragino žudyti, todėl reikia dabar ramiai aiškintis, kokiais faktais ji rėmėsi.

Reikalas tame, kad tie faktai, kuriais rėmėsi rašytoja, istorikams yra gerai žinomi. Jų atlikta sovietinio saugumo medžiagos analizė parodė, šio šaltinio tendencingumą ir pateiktos informacijos neatitikimus tiesai.

Jeigu R. Vanagaitė turi kitų faktinių įrodymų, juos galėjo pateikti, nes priešingai nei teigi Tu, jai tai daryti niekas nedraudžia. Rašytojos pasisakymai mielai publikuojami, ji kviečiama į diskusijų laidas. Iš dalies galiu su Tavimi sutikti, jog diskusijoje šia tema yra per daug isteriškų balsų ir gal ir R. Vanagaitės demonizavimo.

Bet Tu tikriausiai sutiksi su manimi, jog diskutuojama ne apie istoriją, o apie lietuvių bendruomenei svarbų tautinį mitą.

Deja, tokiose diskusijose neapsieinama be emocijų, nes, kaip gerai žinai, mito gyvybiškumas paremtas ne istorijos patikrintais faktais, o tikėjimu.

Man labai nepatiko ir tavo komentaro pamokomas tonas. Manai lietuviai per daug isteriški ir jiems reiktų čia imti pavyzdį iš Tavo tautiečių vokiečių?

Tačiau panašiose situacijose ir Vokietijos visuomenė elgėsi, kaip šiandien lietuviai. Leisk priminti tau keletą atvejų, kurie vyko Tavo Tėvynėje.

Nenoriu leistis į labai tolimus laikus ir priminsiu tik keletą ne taip senai Vokietijoje vykusių diskusijų. Atsimeni, 1995 metais Hamburge įsikūręs Reemtsma finansuojamas institutas parengė kilnojamą parodą, kurios tikslas buvo parodyti vermachto nusikaltimus Balkanų karo metu, kovojant su Baltarusijos partizanais ir Rusijoje.

Tuo pačiu šia paroda buvo siekiama sugriauti vermachto karių kaip džentelmenų mitą, gyvuojantį lig šių dienų Vokietijoje, o kartu parodyti, jog nekaltų žmonių žudynėse dalyvavo ne tik SS ar gestapas, tačiau ir eiliniai vermachto kariai. Be jokios abejonės šia paroda buvo siekiama išplėsti vokiečių kaip karo nusikaltėlių ratą, parodant, jog dauguma ir eilinių vokiečių žinojo apie karo nusikaltimus ar net juose dalyvavo.

Visuomenės dėmesio prasme ši paroda buvo jokios abejonės sėkminga. Vien per pirmąjį jos eksponavimo laikotarpį iki 1999 metų ji buvo pristatyta 28 Vokietijos ir 6 Austrijos miestuose, o ją aplankė beveik 90 000 lankytojų.

Kur kas sudėtingiau vertinti ar jai pavyko pasiekti tikslą, išplečiant suvokimą, jog vokiečių kaip karo nusikaltėlių ratas buvo gerokai platesnis nei lig šiol manyta. Visų pirma, paroda labai stipriai suskaidė vokiečių visuomenę.

Iki tol Vokietijos dešinieji ir kairieji buvo pasiekę konsensusą Holokausto vertinimų atžvilgiu, tačiau šios parodos atžvilgiu vėl išryškėjo senosios stovyklos. Jos aiškiai matėsi diskutuojant apie šią parodą Vokietijos parlamente. Parodos iniciatoriai tradiciškai sulaukė paramos iš Žaliųjų partijos, tačiau dešiniųjų partijų atstovai laikėsi pakankamai kritiškos nuomonės. Pažymėtina, kad visuomenės susiskaidymas buvo matomas ir už parlamento ribų. Parodas įvairiuose Vokietijos miestuose lydėjo tiek jos šalininkų ir priešininkų demonstracijos. Jose tikrai netrūko emocijų, o policijai darbo tikrai nestigo.

Panašiai emocingai vyko diskusijos dėl viešos atgailos už nacių nusikaltimus Vokietijoje reikalingumo, žinomos Martin Walser ir Ignatz Bubis debatų vardu.

Vertėtų prisiminti ir kokias reakcijas sukėlė žydų kilmės amerikiečių istoriko Daniel Goldhagen teiginys, apie Holokausto ištakas vokiečių kultūroje. Tačiau prisipažinsiu, jog mane labiausiai šokiravo paskutiniosios diskusijos baigtis Vokietijoje.

XXI amžiaus pradžioje kai ir multikultūriškumas tapo svarbia vokiečių kultūros dalimi, kritiškai šia tema pasisakęs Vokietijos Socialdemokratų partijos narys Thilo Sarrazin buvo privestas atsistatydinti iš Berlyno Senato senatoriaus atsakingo už finansus bei valstybinio Vokietijos banko valdybos nario pareigų.

Christoph, Tu tikrai prisimeni šias diskusijas, tačiau kažkodėl jų metu negirdėjau Tavo panašių pasiūlymų, kokius tu dabar pateikei lietuviams.

Pabaigai norėčiau Tau priminti žinomo vokiečių istoriko Jörn Rüssen žodžius. Jis kalbėdamas apie karą Kosove, priminė ir istorikų moralinę atsakomybę. Buvusioje Jugoslavijoje būtent istorikai suvaidino svarbų vaidmenį, atgaivinant senuosius mitus, kurių aktualizacija privedė prie kraujo praliejimo.

Tokios atsakomybės mes privalome reikalauti iš visų rašančių svarbiais visuomenei praeities klausimais. R. Vanagaitė į šį svarbų perspėjimą neatsižvelgė.

Vienu klausimu Tau visiškai pritariu. R. Vanagaitės knygų išimti iš knygynų nevertėjo išimti. XXI amžiuje taip su knygomis nesielgiama.

Su nuoširdžiais linkėjimais
Tavo
Alvydas Nikžentaitis

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Sodra“: penki svarbiausi dalykai apie pensijas, kuriuos būtina žinoti balsavimas (83)

Kitąmet daugelio gyventojų, tiek kaupiančių II pakopos pensijų fonduose, tiek nekaupiančių,...

Po Naujųjų „ant popieriaus“ uždirbsime daugiau, bet kalbama apie sąmyšį (89)

Nuo 2019 m. sausio 1-osios įsigalios priimta mokesčių reforma, o tai reiškia, kad keisis ir...

Tabu sulaužytas: pirmą kartą valstybinės Rusijos TV eteryje – Putino duktė (64)

Beveik 20 metų Rusijos žiniasklaidoje galiojantis tabu dėl naujienų apie šalies prezidento...

Paksą į prezidento postą vedęs Katkevičius: viskas yra taip pat, pamokų neišmokome (646)

2002 metais Lietuvoje vykę prezidento rinkimai nustebino ne vieną analitiką. Nors 2001 m. apklausos...

Tautvydas Marčiulaitis. Reikia pradėti be gailesčio ir labai greitai žudyti mažas kaimo mokyklas (148)

Per du metus matėme ilgai neregėtų dalykų. Mokesčių reformą, švietimo reformą bei...

Smarkiai klystate aklai tikėdami angliuko stebuklingomis galiomis: kokiais atvejais žala gali būti nepataisoma

Angliukas vieniems – panacėja nuo visų ligų, kitiems – dar ir nepamainoma grožio...

Dėl Seimo pirmininko pasisakymo apie „gyvulių ūkį“ feisbukas leipsta juokais (278)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prajuokino daugelį savo atsakymu apie „gyvulių ūkį“...

Lietuvoje jau prasidėjo Kalėdų karštinė: paskaičiuota, kiek lietuviai išleis švenčių stalui (4)

Liko vos kelios savaitės iki gražiausių metų švenčių – Kalėdų. Tiek pat laiko liko ir iki...

Pensijų pokyčiai palies visus: kitąmet reikės apsispręsti, kaip elgsimės su savo pinigais (344)

Nuo kitų metų pensijai kaupsime kitaip nei tai darėme iki šiol. Visi jaunesni nei 40 metų...

Šiemet lietuviai „Google“ dažniausiai ieškojo informacijos apie futbolą, Euroviziją ir mirusiuosius (8)

Kiekvienais metais kompanija „Google“ paviešina tendencingiausius paieškų sąrašus. Juose...