Gana plačiai nuskambėjo keletas paskutinių politikų ir įvairių įstaigų vadovų pasiūlymų apie tai, kad vienoje ar kitoje srityje reikalingos reformos ar bent jau pokyčiai. Tauta suburbuliavo, komentaruose pasipiktino arba pasidžiaugė ir viskas tarsi nurimo. Šias naujienas į užribį nustūmė aktualesnės ir šviežesnės.
Žagtelėti teks tada, kai reforma, ar bent jau nauja tvarka, bus įgyvendinta. Nesvarbu, kad nuolat deklaruojama, jog viskas bus paprastinama, įvedamas „vieno langelio“ principas, ar keliolika milijonų eurų skiriami dar vienai IT sistemai, kuri neturi net perspektyvos pradėti normaliai veikti. Dažnai tai daroma sąmoningai.
Tokie savo kėdės ir savo departamento gelbėjimo metodai ypatingai pagausėja kai nutinka tarpuvaldis.
Patogi tvarka
Kita vertus, dėl tų pačių priežasčių – noro apsaugoti save ir kartu dirbančius kolegas ar partiečius – kai kurie įstatymai ir tvarkos laužo žmonių gyvenimus, jos nekinta ir nekis dešimtmečiais.
Pavyzdžiui, pagal galiojančius įstatymus, mokantiems „Sodros“ įmokas priklauso nustatytos išmokos. Jų gavėjai nustatytais atvejais laikomi apdraustais valstybės. Tačiau moterys, išėjusios motinystės atostogų, gali negauti išmokų, nes tarpžinybinis susikalbėjimas gana menkas. Taigi, jeigu sumokėjai įmokas ir gauni išmokas, esi draustas ir negali tapti valstybės skolininku. Taip? Ne, nes valdininkai turi savo tvarką, kurios net nesugeba normaliai paaiškinti.
Kita istorija dar liūdnesnė. Vyras ir jo ūkininkaujanti žmona susidūrė su neįtikėtina situacija – žmonos susidariusi skola „Sodrai“ buvo tiesiog nuskaičiuota nuo kredito limito sąskaitos, o kadangi sąskaitoje nebuvo pinigų, išėjo taip, kad pačiai nieko nežinant ji paėmė kreditą net su 19 proc. palūkanomis.
Abiems atvejais kaltas greičiausiai liks eilinis žmogelis. Nes tai jo, o ne sprendimą priėmusio tarnautojo problema, kad kažkur nesuveikė girgždanti biurokratinė sistema.
Sakote, valstybėje netvarka ir politikams reikia čiupti tarnautojus už ragų bei priversti vykdyti savo funkcijas. Tada bus visuotinis gėris.
Turiu nuliūdinti. Visos šios tvarkos visiškai logiškos ir kartais netgi kuriamos sąmoningai.
Užgrūdintų tarnautojų išgyvenimo politika
Politikai, net jei ir mėgina ką nors keisti, dažnai griūna ant tų pačių valdininkų ir tarnautojų tylomis pastatytų barjerų. Kuo toliau, tuo tų barjerų daugiau.
Kalbant paprasčiau, kuo sudėtingesnė sistema, kuo sunkiau į ją įsigilinti paprastiems piliečiams ir ją keisti mėginantiems politikams, tuo daugiau jos aiškintojų ir prižiūrėtojų reikia.
Pavyzdžiui, per šimtą tūkstančių šalies gyventojų pernai darbavosi įsigiję verslo liudijimus ir už tai mokėjo fiksuotą mokesčio sumą, o ne dalį visų pajamų ar pelno, kaip kiti verslai.
Finansų ministerija siūlo apriboti šią veiklos formą. Esą sumažinus ribą, iki kurios galima mokėti fiksuotą mokesčio sumą, būtų daugiau teisingumo.
Dabar vykdyti individualią veiklą įsigijus verslo liudijimus galima tol, kol šios veiklos pajamos neviršija 45 tūkst. Eur per metus. Finansų ministerija registravo įstatymo pataisą, kuria šią ribą siūlo sumažinti iki 20 tūkst. Eur. Viršijus šią sumą tektų mokėti nuo 5 proc. iki 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno (t. y. apmokestinamas būtų skirtumas tarp pajamų ir išlaidų).
Jei viską perskaitėte vienu ypu, gal ir spėjote suprasti, kur čia šuo pakastas.
Ne, esminis skaičius ne kuris nors iš procentų, nubrėžiančių, kiek reikės mokėti mokesčių nuo pajamų ar pelno. Esminis momentas iki 100 tūkst. žmonių, kurie staiga pateks į kur kas sudėtingesnės buhalterinės apskaitos labirintą nei buvo iki šiol. Kartu atsiras papildomo darbo Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai. Šiek tiek nubyrės ir privatiems buhalteriams.
Reikalingumo įrodymai
Sėdintiems šiltuose kabinetuose gerai. O ar gerai statybininkui ar bulvių pardavėjui turguje, ne taip svarbu. Jie vis tiek neturės kur dingti ir gegužės mėnesį įtraukę galvas eis aiškintis, kiek ir kam reikia sumokėti, kuo vienas deklaracijos laukelis skiriasi nuo kito ...
Neprieštarauju reformoms, tačiau kodėl jų nepadaryti paprastai, kaip estai. Šie iš smulkaus individualaus verslininko tiesiog reikalauja atitinkamą sumą nuo pajamų pervesti į vieną valstybinę sąskaitą ir toliau, o siaube, pačios valstybinės institucijos atsiskaičiuoja, kas kuriai priklauso. Tačiau šitą tvarką turi surašyti profesionalus valstybės tarnautojas. Kol kas panašių iniciatyvų nematyti.
Dar blogiau, kad kai tik prasideda reformos, kiekviena save gerbianti ir savo pozicijas mėginanti išsaugoti institucija suskumba įrodinėti savo reikalingumą.
Pavyzdžiui, Registrų centras prieš keletą metų labai mėgdavo demonstruoti savo, kaip valstybinės įmonės, pelningumą ir efektyvumą. Kai žinodavo, jog metų gale teks atsiskaityti už rezultatus, tiesiog šiek tiek padidindavo tarifus. Arba, dar geriau, įvesdavo naują rinkliavą ir kartu padidindavo ar bent jau išsaugodavo po reformų kirvių pakibusių žmonių skaičių.
Planas, bent iki šiol, visada suveikdavo. Kai monopolinė įstaiga staiga didina įkainius, eiliniam piliečiui vis tiek nėra kur dingti. Nori nenori, už išduodamą popieriuką ar reikalingą paslaugą teks mokėti. Be to nepastatysi namo, neparduosi ar nenupirksi buto, negausi paveldėjimo. Be to, biurokratinis aparatas turi tokią savybę, kad naujas funkcijas galima įvesti palyginti greitai, o jas panaikinti jau ypatingai sunku.
Kitas kelias tarnybai išlikti – įsivelti į įvairiausias teisines batalines su verslu ar kitomis institucijomis. Panašiai dabar elgiasi statybas prižiūrinčios įstaigos, staiga sugriežtinusios tvarką, jos priežiūrą ir suskubusios peržiūrėti prieš keletą metų išduotus leidimus. Kas norės staiga naikinti tarnybą ir jos funkcijas perdavinėti kitoms, kai ten pakibę daugiamilijoniniai ieškiniai?
Vaistas nuo šito labai paprastas ir jau seniai išrastas – politikų profesionalumas. Skamba banaliai, tačiau kol patys politikai nesuvoks, ko reikalauti iš įvairių tarnybinių dokumentų, aktų ir cirkuliarų rengėjų, tol nesupras, kodėl dedant vis daugiau pastangų, realiai valstybinės reformos buksuoja, o biurokratinis aparatas toliau sėkmingai auga. Dauguma atvejų nereikia net ypatingo super profesionalumo ar užjūriuose baigtų universitetų.
Pakanka paprasčiausio sveiko proto.
Domina Arūno Milašiaus mintys? Sekite feisbuke.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (152)