Atkreipėte dėmesį, ką blizgančiomis iš laimės akimis kalbėjo Antanas Guoga, pirmomis valandomis po to, kai į jo nuo kortų dalybų išmiklintus pirštus įkrito „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas? Ne, jis tik tarp kitko užsiminė apie vizijas skinti laurus Europos aikštėse. Skambiausia frazė skambėjo labai paprastai: „mes nugalėsime Kauną“.
Teko nulenkti galvą
Nebėra to vilniečių ir iš kaimų atvažiavusių sostinės naujakurių mėgto „ir Kaune gyventi galima“. Panašios frazės skamba nelabai maloniai ausiai, kai greitai į mylimą Turkiją – nes Palanga jau tapo per brangia – teks skristi nebe iš jaukaus mažyčio Vilniaus oro uosto, o iš didelio angaro, stovinčio Karmėlavoje ir išdidžiai pavadinto Kauno oro uostu. Jį teks pasiekti asfalto plonintojų apniokota magistrale ir už automobilį mokėti dvigubai brangiau nei iki sostinės oro vartų rekonstrukcijos. Juk ir kauniečiams reikia gyventi. Laikinoji sostinė 35 dienas, per patį turistinio sezono įkarštį, taps Lietuvos vartais į Europą. Būtent per Kauną keliaus visi iškilūs sostinės svečiai ir turistai, norintys pasivaikščioti vis dar remontuojamomis sostinės gatvėmis ir pasigrožėti kol kas dar nenugriuvusiu Gedimino bokštu.
Kažkodėl sostinės valdžia darbams pasirinko patį turistinio sezono įkarštį. Nors argumentas, kad taip bus greičiau, nes liepą statistiškai mažiausiai lyja, sunkiai įtikina. Būtent todėl, kad šilta ir nelyja žmonės ir atostogauja šį mėnesį. Tada ir važiuoja lankytų svečių šalių.
Arūnas Milašius
Kažkodėl sostinės valdžia šiems darbams pasirinko patį turistinio sezono įkarštį. Nors argumentas, kad taip bus greičiau, nes liepą statistiškai mažiausiai lyja, sunkiai įtikina. Būtent todėl, kad šilta ir nelyja žmonės ir atostogauja šį mėnesį. Tada ir važiuoja lankytų svečių šalių. Kitaip nei sostinės vadai, Kaunas tam laikui sėkmingai apsilopė daugelį duobių gatvėse. Netgi po centrą galima pasivaikščioti. Pamenate – juokeliai apie Laikinosios sostinės gatves, kurios prieš kelis metus buvo apsileidimo simboliu, viešoje erdvėje irgi nebesklando.
„Vykdomi darbai“ vietoj „galimai“
Nors Kauno meras žiniasklaidoje šmėžuoja rečiau nei Vilniaus, tačiau žinote, koks didžiausias skirtumas skaitant atsakingų spaudos atstovų parengtus pranešimus miestų puslapiuose? Ne, ne jų kiekis, bet retorika. Vilniuje antraštėse dominuoja žodžiai „planuojama“, „žadama“, „prašoma“, „aptariama“. Tiesa, dar galima pažiūrėti kas vyksta savivaldybėje per „yuotube“. Kaune „rado sprendimą“, „vykdomi darbai“. Ar visa tai galima pamatyti „yuotube“ aptikti nepavyko. Tūlas miestietis nežino, kiek tie darbai vyksta ir ar tikrai vyksta, Tuo labiau niekada nesukontroliuos, ar kas nors nuveikta. Tačiau pirmakursis psichologijos studentas pasakys, kad Laikinosios sostinės variantas skamba įtikinamiau nei politiškai korektiški pabodę pažadai. Žmogui reikia konkrečios vizijos čia ir dabar. Ne kada nors, galbūt ateityje ar trečioje reinkarnacijoje.
Vilniuje antraštėse dominuoja žodžiai „planuojama“, „žadama“, „prašoma“, „aptariama“. Tiesa, dar galima pažiūrėti kas vyksta savivaldybėje per „yuotube“. Kaune „rado sprendimą“, „vykdomi darbai“.
Arūnas Milašius
Tiesiog tvarka
Kalbant paprastai, Laikinoji sostinė po truputį tampa tvarkingu miestu su aiškia perspektyva, o tikroji sostinė trypčioja vietoje. Neskaičiuokime sostinės mero, ginkluoto benzino pjūklu, žygio prieš tujas. Atrodė silpnai, kaip ir meras savivaldybės puslapyje patalpintoje nuotraukoje prie tvoros su parašu „Galimai sostinėje žemes užgrobę gyventojai gavo mero „meilės laiškus“. Kodėl galimai kažką užgrobusiems piliečiams reikia siųsti galimos meilės laiškus negaliu pasakyti. Galbūt benzinas pjūklui, kuriuo reikėjo pjauti šią tvorą, baigėsi ir nebuvo spėta paskelbti konkurso viešajam pirkimui.
Paprastai pas tokius veikėjus vaikšto ne paštininkas, o atitinkamų tarnybų inspektorius. Tačiau kai žmogus skaito tokią politkorektiškai teisingą antraštę, ją pamiršta po trijų sekundžių. Bet jis nepamiršta tikro, neimituojamo veiksmo. Pamenate Artūrą Zuoką su šarvuočiu niokojantį ne vietoje pastatytą automobilį? Buvo geras šou, kurį parodė viso pasaulio televizijos ir kuris Vilniaus ir Lietuvos žinomumui atnešė kur kas daugiau naudos nei dauguma iki tol buvusių rinkodaros projektų „Lietuva drąsi šalis“, kuriems iššvaistyti milijonai. Kovos su tujomis nerodo niekas, nors abu žygiai mokesčių mokėtojams kainuoja tiek pat.
Gamykla vietoj paslaugų centro
Miestui pirmiausia reikia elementarios tvarkos čia ir dabar. Kur link lenkiu – judėti ir tvarkyti miestą galima tiesiog darant eilinius buitinius darbus. Realiai to iš miesto mero ir tikisi rinkėjai – koordinuoti darbus, gerinančius tautiečių gyvenimą. Vizijos ir savireklamos akcijos gražu, bet gal po to, kai daugiabučių kieme bus užasfaltuotos duobės ir įrengtos vaikų žaidimo aikštelės. Gal netgi sumažinta tokia megaproblema, kaip registracija į darželius.
Tarp kitko, ar atkreipėte dėmesį, kaip investuojama į Vilnių ir Kauną? Vilniuje į spėriai dygstančius biurų pastatus kraustosi paslaugų centrai ir paslaugų bendrovės. Jei jų savininkai paskaičiuos, kad Bulgarijoje ar Indijoje darbo jėga pigesnė, persikraustyti bus galima per keletą savaičių. Aplink Kauną statomos gamyklos. Jų per keletą mėnesių į pigesnės darbo jėgos šalį neiškelsi.
